Utenos apylinkės teismo nuosprendis

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2015 m. liepos 20 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 10 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 30 valandų viešųjų darbų, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki viešųjų darbų dviems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 10 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 20 valandų viešųjų darbų, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku (darbingumas 50 %), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2008 m. rugsėjo 2 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 6 MGL dydžio, t. y. 780 Lt, bauda, bauda sumokėta;

2. 2009 m. kovo 23 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, 2010 m. gegužės 21 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, teistumas išnykęs, kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. V. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent, jis 2015 m. liepos 4 d., apie 16 valandą, (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje įrengtoje poilsiavietėje, asmeninio konflikto su R. J. metu sudavė vieną kartą pastarajam į veido apatinę dalį, sukeldamas jam fizinį skausmą bei padarydamas apatinio žandikaulio abipusį lūžimą, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip dešimt dienų. Po E. V. suduoto smūgio prie nukentėjusiojo R. J. priėjęs V. P. dešiniuoju keliu bei ranka sudavė jam po vieną kartą į apatinę veido dalį, o R. J. paėjus keliu nuo pavėsinės apie 50 metrų, pasivijęs R. J., ranka sudavė jam į apatinę veido dalį.

V. P. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent, jis 2015 m. liepos 4 d., apie 16 valandą, (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje įrengtoje pavėsinėje, po to, kai E. V. asmeninio konflikto su R. J. metu sudavė pastarajam vieną kartą į veido apatinę dalį, V. P., priėjęs prie nukentėjusiojo R. J., sudavė jam dešiniuoju keliu bei ranka po vieną kartą į apatinę veido dalį, o R. J. paėjus keliu nuo pavėsinės apie 50 metrų, pasivijęs dviratį besivarantį R. J., ranka sudavė pastarajam vieną kartą į apatinės veido dalies dešinę pusę, po ko nukentėjusiajam buvo nustatytos poodinės kraujosruvos galvoje bei apatinio žandikaulio abipusis lūžimas, t. y. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip dešimt dienų.

Kaltinamasis E. V. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2015 m. liepos 4 d. buvo (duomenys neskelbtini) ežero. Ten buvo nukentėjusysis R. J. ir daugiau žmonių, vieni maudėsi, kiti pavėsinėje išgėrinėjo. Nukentėjusysis buvo išgėręs gana stipriai, o jis buvo išgėręs tik kelis gurkšnius alaus. Įvyko konfliktas - viskas prasidėjo dėl to, kad nukentėjusiojo sūnus sulaužė kito mažamečio vaiko dviratį, jis įsiterpė į J. G. ir R. J. pokalbį ir paaiškino nukentėjusiajam, kad atlygintų žalą ir nebus ginčo. Nukentėjusysis lyg ir sutiko, bet paskui kažkas jam užėjo, nukentėjusysis sujudino stalą, apipylė jo telefoną ir jis nukentėjusiajam pasakė: „tai gal eikit jūs iš čia, nes jeigu prisigėrėt, tai kam čia reikia to“. Po to nukentėjusysis jam pasiūlė pačiulpti jo lytinį organą, jis susinervino ir atsistojęs sudavė nukentėjusiajam dešinės rankos delnu į kairę veido pusę, tiesiog pliaukštelėjo, tuo ir baigėsi. Jo smūgis nebuvo stiprus, nuo jo negalėjo lūžti žandikaulis. Ir jų su nukentėjusiuoju akistatos metu, pastarasis irgi paliudijo, kad jis jam tikrai negalėjo sulaužyt, tik sukėlė fizinį skausmą. Po jo smūgio nukentėjusysis dar pastovėjo, pažiūrėjo ir atsisėdo, ir jie toliau ten išgėrinėjo, o pas jį atėjo draugas A. K. ir jie išvažiavo. Tuo konfliktas ir pasibaigė. A. K. atėjo vėliau, todėl konflikto nematė. Prieš išeidami jie prasilenkė su pažįstamu V. P., su juo tik pasisveikino, apie įvykusį konfliktą nieko nesakė. Jam atrodo, kad V. P. jis neskambino. Paaiškino, kad konflikto su R. J. metu gal buvo porą keiksmažodžių pasakęs, buvo keletas necenzūrinių žodžių. Tą jų konfliktą ir necenzūrinių žodžių vartojimą suaugusieji girdėjo, bet vaikai tikrai ne. Po to kai sudavė R. J., kraujo tikrai nebuvo, o dėl skausmo nukentėjusysis irgi nieko nesakė. Tą pačią dieną po pusvalandžio ar valandos jis sutiko R. J. (duomenys neskelbtini) kaime, nukentėjusįjį vedė žmona ir dar kažkas, jam pusė veido buvo užtinusio. R. J. jam nereiškė jokių pretenzijų, jis atsiprašo nukentėjusiojo už tą smūgį.

Kaltinamasis V. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2015 m. liepos 4 d. nusipirkęs alaus ėjo link ežero ir jam paskambino E. V., kuris pasakė: „su R. apsižodžiavom, truputį susimušėm, siūlė jo lytinį organą pačiulpti, ką su juo daryt“. Jis atsakė, kad nežino, ateis ir pažiūrės. Einant link ežero sutiko pusseserę J. G., kuri pasiskundė, kad R. J. ir, atrodo, I. B. vaikai sulaužė J. G. vaiko dviratį. Jis nuėjo prie ežero, pašnekėjo su E. V., ten pat buvusiam R. J. pasakė, kam vaikai sulaužė kito vaiko dviratį, kažkiek apsižodžiavo ir R. J. gavo nuo jo gal porą smūgių. Kadangi jis buvo išgėręs, tai blogai viską atsimena. Jis prie pavėsinės sudavė nukentėjusiajam du smūgius - pirma sudavė kumščiu į veidą, o paskui palenkė stovėjusio nukentėjusiojo galvą ir sudavė keliu. Po šių smūgių nukentėjusysis nieko nedarė, pasiėmė dviratį ir varėsi link namų. Jis prie kalniuko pasivijo nukentėjusįjį ir dar pridėjo keletą smūgių kumščiu vėl į veido sritį. Po to jie išsiskirstė. Po geros valandos paskambino R. J. žmona ir pasakė, kad R. J. išsivežė į ligoninę, dabar bus policija, teismai, reiks jam mokėti pinigus. Paaiškino, kad kai atėjo, ant R. J. veido nepastebėjo jokių žymių po E. V. smūgių - nei kraujo, ne patinimų. Taip ir bus, kad tai jis sulaužė žandikaulį nukentėjusiajam, gal smūgis keliu buvo baisiausias. Alkoholis turėjo tam įtakos, blaivus nebūtų taip daręs. Po to jis nukentėjusiojo atsiprašė. Pripažįsta, kad negerai padarė, gailisi, sutinka, kad reikia atlyginti padarytą žalą. Taip pat paaiškino, kad nebuvo su E. V. jokio susitarimo primušti ar atkeršyti R. J., E. V. jo neprašė, kad R. J. dar „pridėtų“, taip pasielgė, nes pusseserės pagailo ir dar draugui liepė negražiai daryt. Jis nežino ar E. V. matė kai jis sudavė pirmus smūgius nukentėjusiajam, bet jis ten buvo, visi pavėsinėje buvo. Ar E. V. buvo blaivus, ar neblaivus, pasakyti negali. Galėjo būt ir taip kaip kalba E. V..

Nukentėjusysis R. J. paaiškino, kad 2015 m. liepos 4 d. dviračiu atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ežero, esančio netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, atsivežė alaus, tuo metu jau buvo gerai išgėręs. Prie ežero buvo jo žmona, draugė, kaimynė, jo žmonos giminaitė, ten jie visi išgėrinėjo. Paskui atvažiavo su mažu vaiku J. ir jam pasakė, kad jo nepilnametis sūnus E. sulaužė dviratį ir kad jis sumokėtų 30 ar 29 eurus. Jis atsakė, kad nemokės. Paskui įsiterpė E. V., sako: „mokėsi“. Tada jis supykęs liepė E. V. pačiulpt jo organą. Po to, jam atsistojus, E. V. stuktelėjo jam ranka į žandą, pasakęs: „čia už šitą“. Jis labai gerai neprisimena ranka ar kumščiu. Žino, kad jam lygtai iš danties pradėjo kraujas bėgti, ar jis įsikando į liežuvį, tiksliai nežino. Smūgis buvo nestiprus, vidutinis, tuo metu fizinio skausmo nepajautė, bet paskui kai kitas dar pridėjo, jau tada gal visi smūgiai susidėjo. Jis neatsimena į kurią veido pusę jam sudavė E. V., jis mano, jog tą smūgį jam sudavė už žodžius, norėjo taip nubaust. Praėjo nedaug laiko ir jis gavo smūgius iš V. P.. Iki pastarojo atėjimo jis nejautė didelio blogumo burnoje. Nuo E. V. suduoto smūgio jam negalėjo lūžti žandikaulis, nes jo buvo „pliauška“, jeigu nuo E. V. smūgio būtų lūžęs žandikaulis, būtų pajautęs. Apie tai jis teisingai kalbėjo per akistatą. Po E. V. suduoto smūgio jis pats atsisėdo, nenugriuvo. Po 10 - 30 minučių nuo ežero pusės atėjo V. P., kuris gal tuos žodžius išgirdo ar apie dviratuką, ir prasidėjo. V. P. kumščiu sudavė jam į dešinį žandą, į apačią. Tada jis atsistojo, o V. P. paėmė jam už galvos ir keliu smogė į kairę pusę, į žandą. Paskui jis atsisėdo, o žmona pasakė eiti namo. Po šių dviejų V. P. smūgių jis jau pajautė skirtumą tarp E. V. smūgių ir V. P. - po V. P. smūgių pajautė skausmą - viskas pradėjo skaudėti. Po pirmų V. P. smūgių jis pasėdėjo kol apsirengė vaikai ir ėjo namo, varydamas ant kalniuko dviratį. Paėjus 50 -100 metrų, V. P. prisivijo ir dar sudavė jam stipriai kumščiu du kartus į veido sritį. Atėjus į namus jam sukosi galva, buvo iškviesta „greitoji“. Nuvykus į gydymo įstaigą, pasakė, kad padarytas smegenų sutrenkimas, davė siuntimą į Vilnių ir ten atliko žandikaulio operaciją. Jau vežant į ligoninę jis pajautė, kad kažkas negerai su žandikauliu, skaudėjo, leido nuskausminamuosius vaistu, o ligoninėje vėl skaudėjo. Paaiškino, kad jam atvykus prie ežero, V. P. buvo neblaivus, o E. V. turėjo skardinę alaus, bet, kad jis būtų neblaivus, nepastebėjo. Kai tarp jo ir E. V. vyko žodinis konfliktas, tai jis pasakė necenzūrinių žodžių, o ar E. V. vartojo necenzūrinius žodžius jo ar aplinkinių atžvilgiu, neatsimena. Kai E. V. jam sudavė, jis ar į liežuvį įsikando, ar į gleivinę, truputį bėgo kraujas. Jis linkęs sumažinti reikalaujamos neturtinės žalos dydį, o materialinės žalos nepatyrė, nes tuo metu dirbo ir paskui gavo iš Sodros nedarbingumo išmoką. V. P. jo atsiprašė ir jis priima atsiprašymą, taip pat priima ir teisme pareikštą E. V. atsiprašymą. Jų atsiprašymus galima vertinti kaip lengvinančią aplinkybę, bet kas dėl E. V., tai dėl tų pasakytų žodžių jis pats buvo kaltas - labai negražiai pasakė ir E. V. davė tokį atsiskaitymą. Smogimas ir pliaukštelėjimas - tai du skirtingi variantai, E. V. jam pliaukštelėjo. Dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo dirbti, normaliai valgyti, nuo smūgių svaigo galva.

Liudytoja I. B. paaiškino, kad 2015 m. liepos 4 d. buvo su vaikais prie ežero. Ten pavėsinėje sėdėjo žmonės. Po kažkiek laiko atėjo J. G., ankstesnė jos pavardė P., su savo sūnumi L. ir buvo kalba, kad R. J. sūnus sulaužė J. sūnaus dviratį, kuris kainuoja 30 eurų. Kadangi nukentėjusysis R. J. su sūnumi dirbo, E. V. jiems pasakė: „po 15 Eur kiekvienas duosit už tą dviratuką“. R. J. nesutiko ir pasakė negražų necenzūrinį žodį, ir už tą žodį E. V. atsistojęs sudavė alkūne R. J. į veido sritį, o nukentėjusysis po to smūgio atsisėdo, iš nosies jam bėgo kraujas. Po to ji nuėjo prie vaikų, matė, kaip vėliau V. P. buvo priėjęs prie R. J., bet ką darė, nematė. Tą dieną ir E. V., ir R. J. buvo išgėrę.

Liudytoja J. G. paaiškino, kad 2015 m. liepos 4 d. ji buvo su vaikais prie ežero, ten pavėsinėje sėdėjo E. V., R. J., I. B. ir S. R., lygtai išgėrinėjo. Ji vaikus paleido prie ežero ir R. J. puolė ją, kad ji apkaltino jo sūnų, kad sulaužė jos vaiko dviratuką. Prasidėjo jų žodinis konfliktas ir įsikišo jos kaimynas E. V., pasiūlydamas R. J. ir ten pat buvusiam jo sūnui E. sumokėt jai po 15 eurų. Iš pradžių jie sutiko sumokėti, bet paskui R. J. pareiškė E. V.: „pačiulpk lytinį organą“. E. V., matyt, užpykęs, trenkė vieną kartą ranka į veidą R. J., pataikydamas į žandą. Po to ji su S. R. juos išskyrė, ji pasikvietė savo vaikus ir išėjo namo, nes tas įvykis sukėlė jai negerus jausmus. Nukentėjusysis nesakė, kad jam skauda, kraujo ant jo veido nematė. R. J. tikrai buvo neblaivus, o E. V. akivaizdžių girtumo požymių nebuvo.

Liudytoja M. J. paaiškino, kad 2015 m. liepos 4 d. ji su savo vyru R. J. buvo prie ežero, esančio šalia (duomenys neskelbtini) kaimo, pavėsinėje išgėrinėjo. Kaip atsimena, jos vyras ir J. G. kalbėjosi apie dviratį. Paskui E. V. pasakė: „mokėkit po 15 Eur už tą dviratuką“. Jos vyras kaip ir sutiko mokėti, o paskui pasakė E. V.: „nemokėsiu, pačiulpk lytinį organą“. Ji paskui išėjo į miškelį, o kai atėjo, jos vyrui truputį bėgo kraujas iš nosies. Pačių muštynių ar smūgio sudavimo ji nematė, tik sakė, kad trenkė jos vyrui dėl to pasakymo, kuriuo įžeidė E. V.. Paskui atėjo V. P. ir iškart kumščiu trenkė jos vyrui į veido dešinę pusę. Paskui jai su vyru einant namo, pribėgo V. P. ir pasakė: „einam pavėsinėn“, ji pasakė vyrui, kad neitų ir išėjo pirma, o kai vyras atėjo, tai pasakė, kad vėl jam pribėgęs trinktelėjo. Ji matė tik vieną V. P. smūgį, žandikaulio lūžis atsirado gal po antro smūgio, to nežino. Ji buvo truputį išgėrusi, o vyras buvo labiau išgėręs. Namuose vyras pasakė, kad jam skauda žandikaulį, prašė iškviesti „greitąją“. Po E. V. smūgio vyras niekuo nesiskundė, o skundėsi tik kai jau po visko ėjo namo.

Liudytoja S. R. paaiškino, kad 2015 m. liepos 4 d. buvo prie ežero. Ten atėjo J. G. ir kalbėjosi su jos dėde R. J. apie dviratį. E. V. pasakė, kad turėtų R. J. sūnus ir R. J. atlyginti po 15 eurų už dviratį. R. J. ir E. V. susiginčijo, R. J. pasakė negražius žodžius ir E. V. ranka trenkė nukentėjusiajam į veidą, kažkur į žandą. Po to smūgio nukentėjusiajam iš nosies truputį tekėjo kraujas. Konfliktas tarp jų lygtai baigėsi, E. V. išeidinėjo ir po kiek laiko atėjo V. P., E. V. jau nebuvo. Atėjęs V. P. pasakė: „čia už draugus“ ir trenkė ranka R. J. į veidą. Ji matė tik vieną smūgį ir po to susiruošė išeiti. Po kiek laiko R. J. atėjo į namus visas sumuštas, sakė, kad jam dar „pridėjo“ V. P., kad labai skauda veidą ir galvą, buvo iškviesta „greitoji“. Paaiškino, kad nukentėjusysis buvo išgėręs gan gerai, apie E. V. negali pasakyt, kad jis buvo girtas, gal buvo šiek tiek išgėręs, V. P. irgi buvo išgėręs ir tai jau matėsi.

Iš nukentėjusiojo R. J. 2015 m. liepos 5 d. protokolo - pareiškimo matyti, jog nukentėjusysis pareiškė, kad 2015 m. liepos 4 d. vakare V. P. trenkė jam du kartus į veidą ir nuėjo maudytis, o jam einant į namus, V. P. jį pasivijo ir dar kartą trenkė į veidą. Atėjus į namus jam pradėjo skaudėti žandikaulį ir greitajai medicinos pagalbai jį nuvežus į (duomenys neskelbtini) ligoninę, paaiškėjo, kad sulaužytas jo apatinis žandikaulis (b. l. 14-15).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2016 m. kovo 10 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-24).

Iš nukentėjusiojo R. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis 2016 m. vasario 15 d. paaiškino apie įvykio aplinkybes ir parodė suolą pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur jam sėdint ant šio suolo E. V. sudavė jam smūgį kumščiu į veidą, daugiau į apatinę dalį, bet kur konkrečiai, pasakyti negali; parodė ant manekeno kokiu būdu jam sėdinčiam ant suolo V. P. dešiniuoju keliu sudavė vieną smūgį į apatinę veido dalį, paaiškindamas, kad V. P. sudavė jam dar kelis smūgius kumščiu į apatinę veido dalį, tačiau kur konkrečiai pataikė, nurodyti negali, taip pat parodė vietą, kurioje jam einant į namus, jį pasivijo V. P. ir sudavė kumščiu į apatinę veido dalį, daugiau į dešinę pusę (b. l. 34-37).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. spalio 29 d. specialistas teismo medicinos gydytojas V. K. nustatė, kad R. J. po 2015 m. liepos 4 d. įvykio padaryti kūno sužalojimai - poodinės kraujosruvos galvoje, apatinio žandikaulio abipusis lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 56-57).

2016 m. liepos 19 d. teismo posėdžio metu teismo medicinos gydytojas specialistas V. K. paaiškino, kad sulaužyti nukentėjusiajam žandikaulį galėjo ir vienas, ir kitas kaltinamasis, nors didesnė tikimybė, kad tai atsitiko po smūgio keliu, bet kategoriškai to teigti negali. Kadangi po pirmo smūgio pasirodė kraujas, galėjo lūžtant žandikauliui būti pažeista gleivinė, įplyšti dantenos, nes apie pažeistą nosį jokių įrašų nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose nėra, gydytojai taip pat būtų parašę, kad yra liežuvio žaizda. Nuo smūgio delnu taip pat gali lūžti žandikaulis, delnas turi pagrindą. Skausmas po žandikaulio lūžio gali atsirasti ir po pusvalandžio, nes tuo momentu žmogus gali iškart nepajausti, o su laiku patinimas didėja ir skausmas didėja, praeina ta stresinė situacija.

Iš įtariamojo E. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis 2016 m. vasario 25 d. paaiškino apie įvykio aplinkybes ir parodė vietą pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur jis dešinės rankos delnu pastūmė stovėjusį R. J. į apatinę kairę veido pusę ir po šio jo veiksmo R. J. atsirėmė nugara į pavėsinės sieną, parodė ant manekeno kokiu būdu jis pastūmė į veidą R. J. ir kaip pastarasis atsirėmė į sieną (b. l. 85-88).

Iš 2016 m. balandžio 5 d. akistatos tarp įtariamojo E. V. ir nukentėjusiojo R. J. protokolo matyti, jog nukentėjusysis nurodė, kad po jo pasakytų E. V. įžeidžiančių žodžių pastarasis kažkurios rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį, daugiau į apatinę veido dalį, tikslios vietos, į kurią konkrečiai sudavė, neįsidėmėjo, kiek prisimena, sudavė vieną kartą, dėl šio smūgio stipraus fizinio skausmo nepajuto, šiuo metu net negalėtų nurodyti, kad dėl E. V. suduoto smūgio jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Įtariamasis E. V. paaiškino, jog iš esmės sutinka su R. J. parodymais, tiktai tas suduotas smūgis buvo nestiprus ir nemano, kad dėl to R. J. galėjo lūžti žandikaulis (b. l. 92).

Iš įtariamojo V. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis 2016 m. kovo 24 d. paaiškino apie įvykio aplinkybes ir parodė vietą šalia pavėsinės, esančios (duomenys neskelbtini), kur jis vieną kartą dešiniu keliu ir kažkurios rankos kumščiu sudavė R. J. į veido sritį, bet kur tiksliai pataikė, neprisimena; nurodė kryptį, kuria nuėjo varydamas dviratį R. J.; paklaustas, ar jis pasivijęs R. J., sudavė pastarajam ranka į veidą, atsakė, jog neatmeta, kad galėjo taip pasielgti (b. l. 104-106).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. V. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką pilnai įrodyta nukentėjusiojo R. J. parodymais, liudytojų I. B., J. G., M. J. ir S. R. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto teismo medicinos gydytojo V. K. atliktos apžiūros protokolu ir jo paaiškinimais teisme, nukentėjusiojo R. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, įtariamojo E. V. ir nukentėjusiojo R. J. akistatos protokolu, kito kaltinamojo V. P. parodymais, taip pat paties kaltinamojo E. V. parodymais ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu.

Kaltinamojo V. P. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką pilnai įrodyta nukentėjusiojo R. J. parodymais ir protokolu - pareiškimu, liudytojų I. B., J. G., M. J. ir S. R. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto teismo medicinos gydytojo V. K. atliktos apžiūros protokolu ir jo paaiškinimais teisme, nukentėjusiojo R. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kito kaltinamojo E. V. parodymais, taip pat paties kaltinamojo V. P. parodymais ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu.

Kaltinamojo E. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, nes jis sužalojo kitą žmogų, nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą.

Kaltinamojo V. P. nusikalstama veika taip pat teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, nes jis sužalojo kitą žmogų, nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą.

Nukentėjusysis R. J. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 34-35), tačiau bylos nagrinėjimo metu šio ieškinio atsisakė, nes jis ir kaltinamieji sudarė ir pateikė teismui 2016 m. liepos 19 d. susitarimą dėl susitaikymo ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje taip pat yra pareikštas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1946,23 Eur priteisimo už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą už apmokėtas nukentėjusiajam R. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 62-63).

Kaltinamasis E. V. prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, susitarė dėl nusikaltimu padarytos nukentėjusiajam R. J. neturtinės žalos atlyginimo, pripažino Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, šios nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo už padarytą nusikaltimą ir nukentėjusysis jam atleido. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šias bylos aplinkybes, mano, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis E. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, todėl jo atžvilgiu gali būti taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis ir jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis V. P. prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, susitarė dėl nusikaltimu padarytos nukentėjusiajam R. J. neturtinės žalos atlyginimo, pripažino Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, šios nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo (ankstesnis jo teistumas išnykęs), padarė vieną nesunkų nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo už padarytą nusikaltimą ir nukentėjusysis jam atleido, dirba. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šias bylos aplinkybes, mano, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis V. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, todėl jo atžvilgiu gali būti taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis ir jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 1946,23 Eur priteisimo už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą už apmokėtas nukentėjusiajam R. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 62-63) yra pagrįstas ir tenkintinas, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo, o civilinio kodekso 6.280 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Deliktinės civilinės atsakomybės atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnyje, kuriuo 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nors šioje baudžiamojoje byloje kaltinamieji E. V. ir V. P. nebuvo bendrininkai, t.y. nebuvo bendro tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnis), tačiau šiuo atveju buvo objektyvus bendrininkavimas - toks atvejis, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t.y. kai keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, apie vienas kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas, jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra, bet vis dėlto kiekvienas iš asmenų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės - be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme. Todėl teismas laiko, kad nurodyta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta bendrais abiejų kaltinamųjų veiksmais ir nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečių kaltinamųjų veiksmams, todėl kaltinamieji turi atsakyti už ją solidariai. Todėl teismas ir priteisia iš E. V. ir V. P. solidariai Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai 1946,23 Eur žalos atlyginimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Patvirtinti kaltinamųjų V. P., E. V. ir nukentėjusiojo R. J. 2016 m. liepos 19 d. susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, pagal kurį V. P. ir E. V. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą 600 Eur (šešių šimtų eurų) neturtinę žalą iki 2016 m. gruodžio 31 d. - V. P. atlygina 400 Eur (keturis šimtus eurų), o E. V. atlygina 200 Eur (du šimtus eurų).

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ikiteisminio tyrimo metu E. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ikiteisminio tyrimo metu V. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš E. V. ir V. P. solidariai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 1946,23 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 23 ct).

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.