Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2019-08-01 · Civilinė byla Nr. 2YT-3884-1021/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-01
Bylos Nr.
2YT-3884-1021/2019
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00606-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Pareiškėjas
V. S.
Suinteresuotas asmuo
A. L.
Civilinė byla Nr. 2YT-3884-1021/2019 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00606-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.4; 3.4.5.2; 3.2.6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 1 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas J. A.,sekretoriaujant L. V.,dalyvaujant: pareiškėjai V. S.,suinteresuotam asmeniui A. L.,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. L., A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

P. V. S. (toliau – pareiškėja) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos T. G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina T. G. L., kuri nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir 8, 32 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Šis nekilnojamasis turtas priklausė jos tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl po sutuoktinio (jos tėvo) J. L. mirties jam priklausančią turto dalį paveldėjo jos motina T. G. L.. Pagal NTR duomenis tėvams priklausę statiniai iki šiol yra registruoti jos tėvo (T.G. L. sutuoktinio) vardu, kadangi jos motina iki pat mirties gauto paveldėjimo teisės liudijimo nebuvo užregistravusi VĮ ,,Registrų centras“. Kadangi ji esanti T.G. L. dukra, tai ji kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė turinti teisę paveldėti jai priklausantį turtą. Kad paveldėti motinai T. G. L. priklausantį turtą, ji per šešis mėnesius nuo jos mirties turėjusi kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadariusi, nes neturėdama teisinių žinių tiesiog nežinojusi, jog tai reikia padaryti. Kadangi mirus tėvui, ji jokių paveldėjimo dokumentų taip pat netvarkiusi, nes buvo įsitikinusi, jog visas tėvui priklausęs turtas atitenka motinai, tai ir mirus motinai maniusi, jog jai priklausantis turtas savaime atitenka jos vaikams, tame tarpe ir jai, ir jokių paveldėjimo dokumentų tvarkyti nereikia. Tiksliau - jog susitvarkyti motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentus galima bet kada. Šiuo metu, norėdama paveldėti motinai priklausantį turtą, ji turėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau kol kas ji tokio liudijimo gauti negalinti, nes praleidusi terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties. Dėl šios priežasties dabar jai būtina kreiptis į teismą, kad teismine tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ji priėmusi palikimą po savo motinos T. G. L. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Po motinos mirties ji prisidėjusi ją palaidojant, jai atiteko kai kurie jai priklausę namų apyvokos ir asmeniniai daiktai, ji iki šiol prižiūrinti ir tvarkanti jai priklausančius namus, jų aplinką, savo lėšomis suremontavusi namo stogą, pakeitusi elektros skaitliuką, prie namų iškasusi prūdą. Be to, ji naudojasi ir motinai priklausančiu žemės sklypu, jį dirbanti, šienaujanti, deklaruojanti savo vardu valstybės išmokoms gauti (b.l. 3-4)

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. L. ir A. L. atsiliepimuose į pareiškimą su juo sutiko (b.l. 22-23).

Šalies argumentai

Pareiškėja teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė bei nurodė, kad suinteresuoti asmenys yra jos broliai, o mirusių brolių ir seserų nėra. Jos motina T.G. L. gyveno Torieliškių k. sodyboje su jos broliu A. L., o ji pati kitame kaime. Prie sodybos buvo 8 ha žemės sklypu. Po motinos mirties, ji iš jos paliktų ir savo pinigų organizavo jos laidotuves, pasiėmė jos gintarinius karolius ir kitus papuošalus. Sodyboje liko gyventi toliau A. L.. Ji iš karto po motinos mirties naudojosi žemės sklypu, jame ganė gyvulius. Broliai į palikimą nepretenduoja. B. A. sodyboje gyvena vienas, vaikų neturi.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. L. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, bei nurodė, kad motinos Teresės G. L. mirties metu gyveno su ja sodyboje Torieliškių k. Prie sodybos buvo žemės apie 6 ha. Po motinos mirties žemę perėmė sesuo, kuri paėmė ir papuošalus mamos. Jis nepretenduojantis į palikimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo prašymu teismo posėdyje buvo apklausti liudytojos D. Ž. ir L. S..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.).

Pareiškėjos pateiktu rašytiniu įrodymu – mirties liudijimu nustatyta, kad T. G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.6). Mirties liudijimu nustatyta, kad J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (b.l.7). Remiantis pateiktu gimimo liudijimu nustatyta, kad jie buvo pareiškėjos V. L. (S.), gim. (duomenys neskelbtini)., tėvai (b.l.8). Santuokos liudijimu nustatyta, kad V. L. po santuokos priėmė S. pavardę nuo 1983 m. liepos 9 d. (b.l. 8). Paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą nustatyta, kad 1995 m. gegužės 11 d. T. G. L. priėmė palikimą po savo vyro J. L. mirties (b.l.10). Nekilnojamo turto registro duomenimis nustatyta, kad Teresė G. L. nuo 1995 m. įregistravusi nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (b.l.11), o minėtu adresu esantys statiniai registruoti jos anksčiau mirusio vyro vardu, į ką jai išduotas paveldėjimo liudijimas (b.l.12-14). Notaro liudijimu nustatyta, kad paveldėjimo liudijimas į mirusiosios T. L. turtą niekam nebuvo išduotas (b.l.9).

Remiantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 573 str. 1 d., kaip pirmosios eilės įpėdinė – mirusiosios Teresės G. L. dukra V. S. turėjo teisę paveldėti savo motinos turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jo turtą. Pareiškėja motinos palikimą galėjo paveldėti pagal įstatymą ir pagal testamentą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau visi nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 567 str., 587 str.).

Pareiškėjos pareiškimu, bei paaiškinimu teismo posėdyje, suinteresuoto asmens A. L. paaiškinimu teismo posėdyje, liudytojų parodymais, pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja nors gyveno atskirai nuo savo mirusios motinos T. G. L., su kuria gyveno A. L., tačiau gyveno netoliese, naudojosi motinos žemės sklypu, jame ganė gyvulius. Ji organizavo ir apmokėjo motinos laidotuves, po jos mirties pasiėmė motinos papuošalus. Kadangi motina mirė kovo mėn., todėl ji žemės sklypu pradėjo naudotis per šešis mėnesius nuo jo mirties, per šį laikotarpį pasiėmė ir jos papuošalus. Šiais aktyviais veiksmais pareiškėja po savo motinos mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, šiuos veiksmus atlikdama per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą. Nėra jokių duomenų, kad kiti asmenys palikimą būtų priėmę pas notarą, ar kreipdamiesi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, bei šiuo metu į jį nepretenduoja. Suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutiko visiškai.

Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėja po savo motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą ((duomenys neskelbtini) 178, 185 straipsniai). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnis), todėl pareiškėja faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po motinos mirties.

Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos (8,80 Eur) viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos T. G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1999 m. kovo 2 d., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,80 Eur (aštuonis eurus 80 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminio mokesčio mokėjimu; atsakovui išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele banka" Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr.2YT-3884-1021/2019. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti byloje dalyvavusiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis