Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato ( toliau – Institucijos) viršininko Dainiaus Šidlausko skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ignalinos rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną I. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 str. 3 d., nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

I. M. 2016-04-28 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ji 2016-04-28, apie 7 val. 10 min., Ignalinos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbdama parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, neteisėtai, pažeisdama Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą, pardavė K. P. vieną 1 l talpos butelį alaus „(duomenys neskelbtini)“, kurio stiprumas 7,5 procentai. Nurodoma, kad šiais veiksmais I. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje.

Nutarime nutraukti Administracinio teisės pažeidimo teiseną teismas nurodė, jog pardavėja, šiuo atveju I. M., nėra tas asmuo, kuris turėtų imtis kažkokių prievartos priemonių prieš pirkėją sulaikyti ir priversti palikti parduotuvėje nuo lentynos paimtą butelį alaus, siekdama užtikrinti, kad jis jo neišsineštų iš parduotuvės. Be to, teismas akcentavo, jog pardavėja negalėjo numatyti, kad pirkėjas, palikęs prie kasos pinigus, nuspręs savavališkai išsinešti iš parduotuvės butelį alaus. Vien tai, kad K. P. manė galintis tokiu būdu, t. y. palikdamas ant prekystalio pinigus, nusipirkti alaus butelį negali būti pagrindas patraukti administracinėn atsakomybėn pardavėją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju, apeliaciniu skundu yra ginčijama pardavėjos I. M. kaltė pardavus alkoholinius gėrimus laiku, kuomet jais prekiauti yra draudžiama.

Asmenų kaltė dėl pažeidimo prekybos srityje, numatyto ATPK 164 str. 3 d., grindžiama kitų prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimu. Tokiu atveju kaltininkui inkriminuoti minėtų taisyklių pažeidimai apibrėžia administracinio teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl jie turi būti įrodinėjami.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pardavėja I. M. pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 11 p. numatantį draudimą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse parduoti nuo 22 val. vakaro iki 8 val. ryto.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vidiškių kaime, kelios minutės po 7 val. ryto, policijos pareigūnams pastebėjus, kad į parduotuvę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), užėjo vyriškis, vėliau nustatyta, kad tai K. P., kuris netrukus iš minimos parduotuvės išėjo. Policijos pareigūnui priėjus prie jo ir jį patikrinus paaiškėjo, jog pastarasis tik ką buvo įsigijęs litro talpos butelį alaus ,, (duomenys neskelbtini)“, kurio stiprumas 7,5 proc. K. P. paaiškinęs, jog paprašęs parduoti I. M. jam butelį alaus, pastaroji pardavė ir jis sumokėjęs išėjo. Tačiau, kaip matyti, apylinkės teismo posėdyje K. P. nurodė kitokias įvykio aplinkybes bei tvirtino, jog buvo ilgai užgėręs, jam buvo labai bloga, 7 val. atėjęs į parduotuvę, kurioje yra savitarna, t. y. buteliai sustatyti ant grindinio, paėmė butelį alaus. Nurodo, jog pardavėja I. M. jį perspėjo, jog negalinti jam parduoti, kol nėra 8 val. ryto, tačiau K. P. tikina jos neklausęs, supylė pinigus į lėkštutę ir išėjo, tuomet prie jo priėjo policijos pareigūnai ( 19 b. l.). Tas pačias įvykio aplinkybes I. M. nurodžiusi tiek policijos pareigūnams, tiek ir apylinkės teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu paklausus K. P., kodėl jo parodymai skiriasi nuo duotų ir pasirašytų policijos pareigūnams, pastarasis pažymėjo kad policijos pareigūnai detalių apie įvykį jo neklausinėjo, pasirašė aktus nieko neskaitęs, pareigūnų nebuvo supažindintas su paaiškinimo, po kuriuo jis pasirašė, turiniu. Teigė, jog tuo metu buvo be akinių ir būtų negalėjęs įskaityti, o ir jo būsena buvo tokia, kad galėjo bet ką pasirašyti, kad tik greičiau jį paleistų ( 20 b. l.). Kaip matyti, apylinkės teismas rėmėsi teismo posėdžio metu duotais K. P. parodymais, tačiau Institucija savo apeliaciniame skunde su tuo nesutinka, teigia jog teismas nagrinėdamas bylą turėjo vadovautis K. P. pirminiais duotais parodymais ir juos patvirtinančiais policijos pareigūnų duotais parodymais. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, jog policijos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir nėra pagrindo jų parodymus apylinkės teismo posėdžio metu vertinti kritiškai. Kita vertus, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nurodyta aplinkybė, kad galimai K. P. savavališkai pasiėmęs iš parduotuvės butelį alaus, o pinigus padėjęs ant prekystalio, neklausęs pardavėjos I. M. pastabų apie tai, kad alkoholinių gėrimų parduoti ji negali, nepaneigta. Sutinkant su tuo, jog visos abejonės, kilusios bylos nagrinėjimo metu, yra vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena I. M. atžvilgiu pagal ATPK 164 str. 3 d. pagrįstai nutraukta neįrodžius pardavėjos tyčios – vieno iš subjektyvinės sudėties požymių, parduoti alkoholinius gėrimus klientui Įstatyme uždraustu laiku. Teismas iš dalies sutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad K. P. padėtus pinigus ant prekystalio I. M. į kasą įnešė tik po 8 valandos ryto, taip galutinai įformindama alaus pardavimą. Tačiau kartu pažymėtina, kad esant nepaneigtai I. M. nurodomai įvykio versijai, tai yra kad K. P. alų iš parduotuvės išsinešė savavališkai, palikdamas už jį pinigus ant prekystalio, ji, siekdama išvengti parduotuvėje esančių prekių trūkumo bei vadovaudamasi apskaitos tvarkymo taisyklėmis, pinigus privalėjo įnešti į kasą ir taip, kaip ir nurodoma skunde, galutinai įforminti alaus pardavimą.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir dėl ATPK 164 str. 3 dalies pažeidimo nutraukdamas bylos teiseną priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą teismo nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.