Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2015-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-100-922/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-01
Bylos Nr.
1-100-922/2015
Teisminio proceso Nr.
1-51-1-00447-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Nukentėjusysis
V. N.
Kaltinamasis
O. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-100-922/2015 Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00447-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.10.1.; 1.2.4.5.; 1.2.4.5.; 2.3.2.2.8.; 2.3.2.2.9.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 1 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė,sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui,nukentėjusiajam V. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Akmenės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-01-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį; Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-07-17 teismo baudžiamuoju įsakymų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį;

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. Š. 2014-11-08 d. apie 00.43 val. Akmenės rajone, Viliošių kaime, aikštelėje prie kavinės „Viliošiai“, kilus konfliktui sudavė smūgį kumščiu į veidą V. N., kuris nuo smūgio krisdamas kaire koja atsitrenkė į ant žemės buvusį akmenį, ir taip padarė V. N. kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžį, kas sukėlė V. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. Š. iš dalies pripažino savo kaltę. Paaiškino, kad jis gynė savo draugą R. K. ir savo sveikatą. Taip pat kaltinamasis paaiškino, kad jis kartu su draugu R. K. buvo lauke ir rūkė, lauke buvo dar ir kitų asmenų. Draugas ir nukentėjusysis „laužė rankas“, po to nukentėjusysis supyko ant draugo, kad šis tyčia pasidavė. Nukentėjusysis buvo nusiteikęs agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, šaukė. Nukentėjusysis su dviem draugais ėjo link R. K., todėl jis suprato, kad „bus kažkas ne to“. Nukentėjusysis sutrenkė R. K. į veidą. Kadangi R. K. buvo girtas, tai nuo smūgio nukrito. Tuo tarpu nukentėjusiojo draugai puolė jį. Jis nelaukęs, kol sumuš draugą, vienąkart delnu trenkė nuketėjusiajam į veidą. Po to pakėlė draugą ir nusivedė į automobilį. Kai įsėdo į automobilį, panelės ir nukentėjusiojo draugai spardė jų automobilį, tačiau jie nuvažiavo, todėl nežino ar nukentėjusysis nukrito ant žemės, susižeidė koją ir pan. Draugas buvo išgėręs, o jis blaivus. Kaltinamojo manymu, jis tik gynė draugą nuo agresyviai nusiteikusių vaikinų, tai nebuvo smurtas. Nukentėjusiojo draugų buvo 6 ar 7, ir jis pats nuo jų gavo į galvą, tačiau pareiškimo nerašė. Po to įvykio jis bandė kalbėtis su nukentėjusiuoju, tačiau pastarasis nenorėjo bendrauti, atsisakė susitikti. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nukentėjusysis nepagrindė žalos dydžio, be to, dėl kilusio konflikto yra kaltas ir pats nukentėjusysis. Sutinka atlyginti Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. N. paaiškino, kad 2014 m. lapkričio mėn. prieš uždarant kavinę atvažiavo jų kompanija. Agresyviai nusiteikęs kibo prie mano pusbrolio A. L. pažįstamo. Jau ruošėsi važiuoti namo, kai pamatė, kad jie konfliktuoja su pusbrolio draugais. Pamatęs, kad prie pusbrolio kabinėjasi, nuėjo už tiltelio pasikalbėti su R. K., nuraminti jį. Kalbantis ir gavo smūgį. R. K. jis netrenkė, neprovokavo jo, juk jis medžiotojas. Eidamas į mašiną susibūriavo ir pasakė „raminkitės“. Kažkokį keiksmažodį pasakė ir jis vieną pasakė. Tuomet ant jo ir puolė kaltinamasis. M. L. bandė jį sustabdyti, tačiau jis išsiveržė ir trenkė jam. Dar vienam pažįstamam trenkė į veidą, šis nuo smūgio nukrito. Kaltinamasis tuomet du žmones sumušė. Pusbrolio draugas neturėjo jam pretenzijų, nes reikėjo išvykti į užsienį. Paaiškino, kad „draugiškas rankų laužymas“ buvo apie 23 val. lauke, jokių konfliktų nebuvo. Po to jie sugrįžo į kavinę. Baigiantis kavinės darbo laikui, apie 00.30 val. jie ir vėl išėjo į lauką, o tuomet jis nukentėjo. Trenkė jam į dešinįjį skruostą, smūgis buvo stiprus, todėl jis nukrito ant žemės, krisdamas susilaužė koją į akmenis, lūžo akiniai. Koją teko operuoti, įsukti 9 varžtai, kuriuos teks vėliau operacijos metu išimti. Pareiškė civilinį ieškinį dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurį teismo posėdžio metu palaikė pilnai, prašė tenkinti.

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. U. kaip ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis yra jos draugas, o kaltinamojo nepažįsta. Liudytoja paaiškino, ji kartu su draugais V. N., A. M., M. L., K. K.. Prieš uždarant kavinę, apie pusę pirmos nakties su Aleksandru nuėjome į jo mašiną, kiti dar liko kavinėje. Su A. M. sėdėjo automobilyje ir laukėme draugų. Išėjus iš kavinės matė, kaip kaltinamojo kompanija kabinėjosi prie kitos kompanijos. Sėdint mašinoje pamatė, kad vienas iš kaltinamojo kompanijos „prisikabino“ prie jų kompanijos, kurią sudarė 3 ar 4 asmenys. Kadangi lauke buvo tamsu, ji matė kaip vaikinas trenkė į veidą vienam iš jos draugų, šis nuo smūgio nukrito ant žemės. Tik priėjus arčiau pamatė, kad tai jos draugas V. N., jis gulėjo ant žemės ir sakė, kad skauda koja ir negali paeiti, todėl ji kartu su A. M. jį vežė į ligoninę.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. L. kaip ir ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad viskas įvyko 2014-10-18. Jis kartu su draugais V. N., D. U., A. M., K. K. buvo Viliošių kavinėje. Į lauką išėjo parūkyti ir kilo konfliktas, kuris prasidėjo nuo kaltinamojo ir jo draugo agresyvaus elgesio: žodžių, veiksmų, susistumdymas peraugo į muštynes. Nors V. N. „neieškojo priekabių“, jis tik norėjo O. Š. sudrausminti, tačiau O. Š. smogė V. N. į veidą. Kur pataikė ar kiek kartų trenkė – negali tiksliai nurodyti, nes jis stengėsi išskirti nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. V. N. nuo suduoto smūgio nukrito, konfliktas tuo ir baigėsi. Bandė pakelti V. N., tačiau suprato, kad jam lūžusi koja, nes jis negalėjo paeiti. Įsodino V. N. į automobilį ir draugas nuvežė jį į Mažeikių ligoninę. Porą mėnesių V. N. gydėsi.

Liudytojas K. K. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi įvykio jis nematė, be to, jis šiuo metu dirba užsienyje (I tomas; 186 b.l.)

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausus O. Š., jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo (I tomas; 101-102, 106 b.l.), tačiau teismo posėdyje nesutiko su jam inkriminuota nusikalstama veika. Nepaisant to, O. Š. teismo posėdyje pripažino, kad jis sąmoningai trenkė V. N. į veidą, kad pastarasis nuo smūgio nukrito ant žemės. Taigi daroma išvada, jog kaltinamasis O. Š. iš esmės pripažįsta savo kaltę, jo kaltę taip pat įrodo ir kiti žemiau aptarti teismo ištirti nuosekliai vieni kitus papildantys įrodymai:

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Akmenės rajone, Viliošių kaime, aikštelėje prie kavinės „Viliošiai“ (I tomas; 8-11 b.l.).

2015-04-15 parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. N. atpažino O. Š. kaip jam smūgį sudavusį asmenį (I tomas; 28-29 b.l.).

Apžiūrėti V. N. akiniai (I tomas 36 b.l.).

Peržiūrėtas kavinės „Viliošiai“ pateiktas apsaugos kamerų įrašas, iš kurio matyti, kad prie kavinės būriuojasi jaunuoliai, vėliau vienas vaikinas trenkia kitam, pastarasis nukrenta ant žemės, vėliau šlubuodamas įsėda į automobilį (I tomas; 38-41 b.l.)

Medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad V. N. lankėsi pas medikus dėl kojos lūžio (I tomas; 172-173 b.l.).

Valstybinės teismo mediacijos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 156/15(04) nurodyta, kad V. N. padarytas sužalojimas: kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas ties tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. V. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (I tomas; 24 b.l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. K. nurodė, kad 2014-11-07 vakare, galėjo būti apie 21.00 val., jis kartu su savo draugu O. Š. nuvažiavo į kavinę „Viliošiai“. Dviese atsisėdo prie staliuko, sėdėjo, kalbėjosi. Jis vartojo alkoholį, o O. Š. negėrė, buvo visiškai blaivus. Kol buvo bare, prie jų staliuko buvo priėję tokie kiti ventiškiai, bet jie ilgai nebuvo, nes išvažiavo. Kol jis su O. Š. buvo bare, netoli jų staliuko, prie kito staliuko sėdėjo gal kokių aštuonių žmonių kompanija. Kiek jis matė, pastarieji visi buvo žymiai girtesni už jį, kėlė kavinėje konfliktus. Jam su O. Š. sėdint prie savo staliuko, vienu momentu kažkas iš tos vaikinų kompanijos pradėjo žodžiais prie jų kabinėtis, ėjo link jų stalo, kaip jis suprato, muštis, bet kažkoks blaivesnis draugas iš tos pačios kompanijos jį sulaikė ir pasodino atgal. Daugiau kavinėje jokių konfliktų ar muštynių tarp jo ir tos kompanijos nebuvo. Kai kavinė užsidarė, jis su O. Š. išėjo į lauką ir prie įėjimo į kavinę lauke rūkė. Kai išėjo ta kompanija, prie jo prisikabino kažkoks akiniuotas vaikinas, pradėjo jį tempti už rankos. Jis suprato, kad šis norėjo eiti aiškintis santykių. Jis tam vaikinui jokio smūgio nesudavė. Vienu momentu, kai jis su O. Š. kažkaip atsidūrė prie mašinų stovėjimo aikštelės, jau už tiltuko, tas akiniuotas vaikinas jam su juo besikalbant, vieną kartą nei iš šio, nei iš to sudavė smūgį kumščiu į pilvą, į saulutę. Jam nuo to suduoto smūgio suskaudo. Tai pamatęs O. Š., kuris tuo momentu buvo visai šalia jo, už tai, kad jam sudavė smūgį, vieną kartą tam akiniuotam vaikinui sudavė smūgį į veido sritį, kur tiksliai pataikė, jis negali pasakyti. Tas „akiniuotis“, kaip vėliau paaiškėjo V. N., nuo to smūgio nukrito ant žemės, o jis su O. Š. iš karto nuo jų kompanijos nusisuko ir įsėdo į automobilį (I tomas; 42-43 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paaiškino, kad jam yra žinoma, kad 2014 m. pabaigoje prie kavinės „Viliošiai“ buvo sumuštas jo draugas V. N., pats jį nuvežė į ligoninę Mažeikiuose, tačiau jis pats įvykio nematė, nes sėdėjo automobilyje. Matė, kad prie kavinės būriuojasi vaikinai, tačiau, kas tarp jų įvyko, jis nežino (I tomas; 56 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. K. paaiškino, kad jam yra žinoma, kad 2014 m. pabaigoje prie kavinės „Viliošiai“ buvo sumuštas jo draugas V. N., tačiau jis pats įvykio nematė, nes į lauką išėjo po to, kad įvyko konfliktas. Draugai nuvežė V. N. į ligoninę Mažeikiuose (I tomas; 59 b.l.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad O. Š. 2014-11-08 d. apie 00.43 val. Akmenės rajone, Viliošių kaime, aikštelėje prie kavinės „Viliošiai“, kilus konfliktui panaudojo fizinį smurtą V. N. atžvilgiu ir taip jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Darydamas minėtus veiksmus jis suvokė, jog sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą ir to norėjo, todėl veikė tyčia (BK 15 straipsnis). Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nusikaltimo sudėtis įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam O. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika yra baigta. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių O. Š. atžvilgiu nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad O. Š. nevedęs (I tomas; 64 b.l.), teistas (I tomas; 72-77, 78-80 b.l.), administracine tvarka baustas (I tomas; 67-71 b.l.; II tomas 26-27, 28-29 b.l.). VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre lankėsi 2002-2006 m. gydėsi mišrų elgesio ir emocijų sutrikimą (I tomas; 82 b.l.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2015-01-30 specialisto išvadoje Nr. 97TPK-36/2015 nurodoma, kad O. Š. anksčiau buvo nustatyti psichikos sutrikimai, tačiau jis nuo 2006 m. pas psichiatrus nesilanko, ambulatorinę teismo psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia (I tomas; 88 b.l.).

Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti skiriant kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad šis nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, todėl darytina išvada, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismo vertinimu bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviem metams. Be to, bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu O. Š. įpareigotinas pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas), neišeiti iš namų nuo 23 val. Iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu O. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas; 107, 108 b.l.), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinių ieškinių.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam (BPK 109 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3511 EUR turtinės žalos ir 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (I tomas; 17 b.l.). Tačiau pažymėtina, jog nukentėjusysis nepagrindė pateikto ieškinio reikalavimų, t.y. kuo remiantis jis įvertino nusikalstama veika padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikytinas neįrodytu. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas civilinio ieškinio patenkinimo klausimą negali remtis prielaidomis, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta maždaug tokio dydžio žala, civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis turi būti įrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis BPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29).

Remiantis bylos duomenimis teismas daro išvadą, kad O. Š. nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiajam buvo, tačiau nepagrįstas žalos dydis. Kadangi baudžiamojoje byloje negalima pašalinti abejonių dėl padarytos žalos dydžio, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Išaiškintina, kad nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl žalos atlyginimo gali kreiptis su ieškiniu civilinio proceso tvarka.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 874,60 EUR žalos atlyginimo (I tomas; 139-142 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad O. Š. sutrikdė nukentėjusiajam V. N. sveiktą, o Šiaulių teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiajam V. N. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjo 874,60 EUR, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2014-11-14 daiktų pateikimo metu kavinės „Viliošiai“ direktoriaus pateikta kompaktinė plokštelė, kurioje užfiksuotas V. N. sužalojimas, paliktina prie bylos medžiagos, o 2015-04-15 daiktų pateikimo metu nukentėjusiojo V. N. pateikti akiniai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 301 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais teismas

nusprendžia:

pripažinti O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu 1) pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 3) neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Išaiškinti O. Š., kad jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti O. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

V. N. civilinį ieškinį dėl 3511 EUR turtinės žalos ir 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą. Išaiškinti, kad nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl žalos atlyginimo su ieškiniu gali kreiptis civilinio proceso tvarka.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 874,60 EUR (aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 60 ct) žalos atlyginimo.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinę plokštelę, kurioje užfiksuotas V. N. sužalojimas, palikti byloje;V. N. pateiktus akinius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Janiulytė