- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-07
- Bylos Nr.
- II-96-760/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. Š. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko (toliau – Tauragės AVPK) 2018 m. birželio 7 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
I. Š. skundu prašo teismo panaikinti 2018 m. birželio 7 d. nutarimą ir nutraukti jos atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą. I. Š. skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. gegužės 12 d., apie 22 – 23 val. išgėrė dvi skardines 6 laipsnių stiprumo alaus. 2018 m. gegužės 13 d. ryte automobiliu važiavo į R., jautėsi blaivi. Vairuojant automobilį Tauragės mieste, prie degalinės sustabdė policijos pareigūnai. 7 val. 03 min., alkotesteriu buvo tikrinamas jos neblaivumas, įpūtė 0,45 promiles. Kol pareigūnai pildė dokumentus, degalinėje gėrė vandens, arbatos. Surašius dokumentus, ji nuvyko į Tauragės ligoninės priimamąjį pasidaryti kraujo tyrimą. Kraujas buvo paimtas apie 7 val. 50 min. Atlikus kraujo tyrimą buvo rasta tik 0,29 promilės alkoholio. Nurodo, kad policijos pareigūnas turėjo vadovautis kraujo tyrimo parodymais ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad policijos pareigūnas priimdamas nutarimą neatsižvelgė į tai, kad ji augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos dažnai reikia vežti pas gydytojus, taip pat į tai, kad ji niekada nėra bausta už girtavimą.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimu prašo skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
2018 m. birželio 7 d. Tauragės AVPK nutarimu I. Š. nubausta pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2018 m. gegužės 13 d., 07 val. 03 min., vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,45 promilės. Jai paskirta 300 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, kai jiems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Taigi, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas. Pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus.
Iš skundo bei paaiškinimų teisme nustatyta, kad I. Š. iš esmės neigia padariusi administracinį nusižengimą, tvirtina, kad automobilį vairavo būdama blaivi, jai nustatytas neblaivumas nesiekė 0,4 promilių. Tačiau teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir ištyręs naujus įrodymus, sutinka su Tauragės AVPK išvada, kad I. Š. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad I. Š. neblaivumo tyrimas buvo atliktas 2018 m. gegužės 13 d., 7 val. 03 min., alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARLF – 0113, (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7). Jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis - 0,45 promilės. Patikros sertifikate numatyta prietaiso paklaida +/- 0,017 promilės, todėl pritaikius paklaidą nustatyta 0,43 promilių neblaivumas. Nesutikdama su tyrimo rezultatu, I. Š. 2018 m. gegužės 13 d., 7 val. 50 min. atvyko į Tauragės ligoninę, kur 8 val. 00 min., buvo paimtas kraujas tyrimui atlikti (b. l. 12-14). Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,29 promilės etilo alkoholio (b. l. 17).
Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas I. Š. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nenustatyta. Taip pat nenustatyta, kad pareigūnas, atlikęs patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatyto taisyklėmis. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultato kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju, tokių abejonių nekilo. Asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę ne vėliau kaip per valandą po to kai jam atliktas tikrinimas, pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Ši teisė numatyta Taisyklių 29 punkte, šia teise pasinaudojo ir I. Š.. Kaip buvo nurodyta, atlikus I. Š. kraujo tyrimą nustatyta mažiausia koncentracija 0,29 promilės etilo alkoholio. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.
Siekiant pašalinti abejones dėl skirtingų I. Š. blaivumo nustatymo rezultatų, teismas paskyrė ekspertizę (b. l. 31-32). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) atsakant į klausimą, ar medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp 2018-05-13, 7 val. 03 min. matavimo alkotesteriu rezultatų ir 2018-05-13, 8 val. 00 min. paimto kraujo mėginio tyrimo rezultatų, nurodyta, jog teismo medicinoje etilo alkoholio atgalinis apskaičiavimas pagal Vidmarko formulę yra atliekamas tiktai remiantis dujų chromatografijos metodu nustačius etilo alkoholio koncentraciją kraujyje, o duomenys, gauti naudojant skirtingas priemones etilo alkoholiui nustatyti, gali skirtis, kadangi yra skirtingi metodai, kurių vienas nustato etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore alkotesterio panaudojimo metu, o kitas nustato etilo alkoholio koncentraciją kraujyje kraujo ėminio paėmimo metu. Taigi, ekspertizes akte nustatyta, jog moksliniu požiūriu minėti neatitikimai tarp gautų rezultatų gali būti paaiškinami tikrinimo metodų skirtumu. Be to, ekspertas pateikė išvadą, jog remiantis etilo alkoholio atgaliniu apskaičiavimu pagal Vidmarko formulę, priklausomai nuo organizmo būklės, 2018-05-13 07 val. 03 min. I. Š. kraujyje galėjo būti nuo 0,386 prom. iki 0,529 prom. etilo alkoholio, kuris per 57 min. laikotarpį nuo alkotesterio parodymų užfiksavimo iki kraujo ėminio paėmimo galėjo sumažėti kraujyje iki 0.29 prom. (b. l. 37-38).
Aptarti duomenys leidžia konstatuoti, jog skirtingai, nei nurodoma skunde, tarp atliktų matavimų prieštaravimų nėra. Pagal eksperto skaičiavimus I. Š. organizme 2018-05-13 07 val. 03 min. alkoholio koncentracija kraujyje galėjo būti nuo 0,386 prom. iki 0,529 prom., o tuo metu atliktas patikrinimas alkotesteriu nustatė neblaivumo laipsnį, patenkantį į šias ribas – 0,45 prom. (0,43 prom. pritaikius paklaidą). Taigi, kraujo mėginio tyrimas nepaneigia policijos alkotesteriu užfiksuotų duomenų, nes per nustatytą laiką tyrimų rezultatai galėjo pasikeisti dėl organizme vykstančių procesų. Ekspertizės akte nustatyta, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja. E. V. įrodė, kad suaugusiojo kraujyje ramybės būsenoje per 1 valandą (60 min.) vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilių alkoholio. I. Š. neneigė vakare vartojusi alkoholio. Nors ji teigė, jog nesitikėjo, kad gali įpūsti 0,45 promiles, tačiau pažymėtina ir tai, kad sutinkamai su Vidmarko formule, miegant suaugusiojo kraujyje per vieną valandą, priklausomai nuo organizmo būsenos, oksiduojasi tik 0,1 promilių alkoholio. I. Š. nurodė, kad alkoholį vartojo apie 22-23 val., naktį miegojo, atsikėlė 5 val. 30 min., jos neblaivumas alkotesteriu tikrintas – 7 val. 03 min, todėl yra pagrindas teigti, kad tikrinimo metu jos organizme alkoholio kiekis nebuvo sumažėjęs iki leistinos vairavimui ribos ir I. Š. negalėjo vairuoti automobilio. Ši aplinkybė taip pat netiesiogiai patvirtina, kad policijos pareigūno atlikto tyrimo metu nustatytas 0,45 promilių (0,43 promilių pritaikius paklaidą) neblaivumas buvo objektyviai nulemtas dėl I. Š. alkoholio vartojimo, o ne dėl netinkamo alkotesterio veikimo.
Teismas atmeta kaip nepagrįstą, I. Š. skunde nurodytą aplinkybę, kad pareigūnas, priimdamas jai nepalankų nutarimą, neturėjo specialisto išvados apie jos kraujo tyrimą. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos nustatyta, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus viršininkas, priimdamas nutarimą tyrė jos pateiktą 2018-05-15 specialisto išvadą, analizavo jos duomenis. Taip pat nepagrįstas I. Š. skunde nurodytas teiginys, kad nebuvo atsižvelgta į jos 2018 m. gegužės 23 d. raštišką prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Ištyrus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas nustatė priešingas aplinkybes. Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data – 2018 m. gegužės 23 d. I. Š. 2018-05-23 institucijai pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų pateikti specialisto išvadą dėl kraujo tyrimo. Šis prašymas buvo tenkintas, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2018 m. birželio 7 d., 14 val. ir ištyrus I. Š. pateiktą specialisto išvadą, priimtas nutarimas.
Ištyrus administracinio nusižengimo bylą, teismas neturi pagrindo teigti, kad institucija, paskirdama I. Š. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę būtų pažeidusi bendruosius administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės skyrimo pagrindus, numatytus ANK 32 ir 34 straipsniuose. Nutarime kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė nurodyta, kad pažeidėja pripažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Nors teismas šios aplinkybės nenustatė, nes I. Š. kaltės nepripažino, tačiau vadovaujantis ANK 642 straipsnio 2 dalimi, teismas negali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties. Teismas sutinka su institucijos nutarime padaryta išvada, kad I. Š. veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Institucija pagrįstai I. Š. paskyrė minimalią nuobaudą – baudą ir minimalų specialios teisės atėmimo terminą – 1 metams. I. Š. nei institucijai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Nors I. Š. skunde nurodė, kad ji niekada nėra bausta už girtavimą, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad ji 2017-11-02 bausta už tai, kad girtavo su sugyventiniu ir nesugebėjo tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku (b. l. 26-28). Taip pat, aplinkybė, kad I. Š. turi du nepilnamečius vaikus ir juos reikia vežti pas gydytojus, nėra išskirtinė dėl kurios būtų pagrindas jai švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Teismas pažymi, kad ši aplinkybė egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, tačiau nebuvo pakankama sulaikyti ją nuo pažeidimo darymo Akivaizdu, kad asmuo, žinodamas, jog jam teisė vairuoti yra būtina, turi būti itin apdairus ir ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Paskiriant asmeniui nuobaudą siekiama užtikrinti visuomenės interesą, todėl tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, kuriuos patiria nubaustas asmuo, yra neatsiejama nuobaudos dalis. Tai, kad I. Š. nesilaikydama visuomenėje priimtų normų pablogino savo padėtį, yra tik jos netinkamo elgesio rezultatas.
Įvertinus bylos medžiagą, institucijos nutarime išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad Tauragės AVPK priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, skundo argumentai neduoda pagrindo teismui daryti priešingas išvadas, todėl 2018 m. birželio 7 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o I. Š. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1punktu, teismas
nutar i a:
Netenkinti I. Š. skundo. Palikti nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2018 m. birželio 7 d. nutarimą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.