Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-689-816/2023

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-04
Bylos Nr.: eI3-689-816/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00895-2022-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Jovita Einikienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas: N. P.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Trečiasis asmuo: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Elena Venckienė, Elena Venck

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-689-816/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00895-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.3; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Buinovskienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Elenai Venckienei,atsakovės atstovei Vaidai Lisauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja N. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) kanclerio 2022 m. sausio 24 d. potvarkio Nr. 4D-10 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Potvarkis) dalį, kuria pareiškėjos projektas „Investicijos į ūkininkės N. P. ūkį“ (toliau – Projektas) buvo įtrauktas į Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ (toliau – ir Priemonė) veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, sąrašą (toliau – ir Sąrašas); 2) įpareigoti atsakovę pareiškėjos Projekto paraišką (toliau – ir Paraiška) vertinti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog neįtraukus Projekto į Sąrašą, Projektui neskirta parama pagal Priemonės veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

Teigia, jog Potvarkio dalis, kuria atsisakyta skirti paramą Projektui (toliau – ir Potvarkio dalis), yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Tvirtina, jog Potvarkio dalis, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėms, taikomoms nuo 2020 metų, patvirtintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 3D-714 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės). Teigia, jog atsakovė, priimdama skundžiamą Potvarkį, padarė faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidų, nepagrįstai vertino, jog Projektas neatitinka Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440 „Dėl Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Gyvybingumo taisyklės). Taip pat teigia, jog vertinant Paraišką nebuvo laikytasi Administravimo taisyklėse įtvirtinto Projekto paraiškos nagrinėjimo termino. Teigia, jog Projekto dalis priimta pažeidžiant VAĮ įtvirtintus viešojo administravimo principus.

Dėl pareiškėjos ekonominio gyvybingumo vertinimo paaiškina, jog atsižvelgiant į priemonę ir veiklos sritį, kurioje Projektu buvo siekiama gauti finansavimą, vertinant pareiškėjos ekonominį gyvybingumą, turėjo būti vadovaujamasi Gyvybingumo taisyklių III skyriaus lentelėje pateiktomis rodiklių reikšmėmis (priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama insvesticijoms į žemės ūkio valdas“ nustatytos rodiklių reikšmės: grynasis pelningumas ne mažesnis kaip 2 proc., skola ne daugiau 0,6, paskolų padengimas ne mažiau 1,25, grynasis pelnas nevertinamas, vidinė grąžos norma nevertinama).

Teigia, jog pareiškėjos ūkis tiek Paraiškos pateikimo, tiek jos vertinimo metu yra ekonomiškai gyvybingas.

Nurodo, jog pareiškėjos ūkio atitiktį Gyvybingumo taisyklėse įtvirtintoms rodiklių reikšmėms pagrindžia 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau atsakovė jų nepagrįstai nevertino, tuo pažeisdama Administravimo taisyklių 47 punkto reikalavimus.

Teigia, jog atsakovė neįvertino Paraiškoje pateiktos prognozės, jog 2020 m. pareiškėjos ūkio pajamos iš žemės ūkio veiklos bus 863 983 Eur, o 2021 m. birželio 16 d. pažyma apie praėjusių kalendorinių metų pajamas patvirtina 1 067 223 Eur pajamas iš žemės ūkio veiklos (pajamos didesnės nei prognozuotos), tuo pažeisdama Administravimo taisyklių 47 punkto reikalavimus.

Teigia, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo neskirti Projektui paramos dėl to, kad auginamos kitos daržovės ar augalai nei nurodyta verslo plane, pagal kurį numatoma veiklą pertvarkyti tik po finansavimo Projektui skyrimo. Tvirtina, jog remiantis aplinkybe, kad pareiškėja 2020 m. ir 2021 m. neaugino tiek ankštinių daržovių, kiek buvo nurodyta Paraiškoje, negalėjo būti daroma išvada, kad pareiškėjos ūkio finansiniai pajėgumai neatitiko kurio nors auškščiau minėto ekonominio gyvybingumo rodiklio. Tvirtina, jog pareiškėjai kils pareiga auginti ankštines kultūras tik įgyvendinus Projektą ir pakeitus ūkio specializaciją bei sukūrus tinkamas sąlygas sertifikuotiems žirniams ir pupoms auginti.

Mano, jog atsakovė skundžiamame potvarkyje nepagrįstai rėmėsi Gyvybingumo taisyklių 13.3 papunkčiu, nors turėjo vadovautis Gyvybingumo taisyklių 6 punktu ir III skyriuje įtvirtintomis rodiklių reikšmėmis. Taigi nepagrįstai daryta išvada, jog verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju laikotarpiu (2020–2022 m.) žymiai skiriasi nuo Lietuvos statistinių duomenų, rinkos situacijos, praėjusio ir (ar) ataskaitinio laikotarpio duomenų, nepateikti jas pagrindžiantys dokumentai, paaiškinimai ar skaičiavimai, todėl verslo planas neatitinka Gyvybingumo taisyklių 13.3 papunktyje nurodyto reikalavimo bei 18.26 papunktyje nurodyto tinkamumo gauti paramą reikalavimo.

Nurodo, kad pateikė įrodymus apie sertifikuotų sėklų, kurias planuoja auginti, derlingumą (UAB „AGROLIPTA“ 2021 m. liepos 1 d. raštas), apie sėklų supirkimo kainas (UAB „Dotnuva Baltic“ 2021 m. birželio 9 d. komercinis pasiūlymas, UAB „AGROLIPTA“ 2021 m. liepos 1 d. raštas Nr. I-0113). Teigia, jog minėtuose dokumentuose kainos iš esmės atitinka verslo plane numatytą vidutinę žirnių ir pupų supirkimo kainą, o UAB „Dotnuva Baltic“ 2021 m. birželio 9 d. komerciniame pasiūlyme kaina nurodyta dar didesnė. Teigia, jog atsakovė, spręsdama dėl žirnių ir pupų sėklų derlingumo ir jų supirkimo kainos, rėmėsi Lietuvos statistikos departamento (toliau – ir LSD) duomenimis, tačiau nepaneigė, jog pareiškėjos pasirinktų sertifikuotų žirnių ir pupų sėklų derlingumas ir supirkimo kainos negali būti lyginamos su LSD duomenimis (išvadų dėl dokumentų nepagrįstumo ar nepakankamumo Potvarkyje nepateikė bei neįrodė, jog pareiškėjos pateikti dokumentai dėl derlingumo ir kainų nepagrindžia didesnio derlingumo ir supirkimo kainų nei nurodyta LSD duomenų bazėse). Tvirtina, jog atsakovė nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjai iki Projekto įgyvendinimo nepardavus suplanuoto kiekio sertifikuotų žirnių ir pupų sėklų, verslo plane nurodytas šių ankštinių daržovių derlingumas ir supirkimo kainos neatitinka LSD duomenų.

Nurodo, jog aplinkybę, kad pareiškėja 2020 m. ir 2021 m. negavo tiek pajamų iš sertifikuotų žirnių ir pupų sėklų auginimo, kiek planavo, nulėmė tai, kad pareiškėja neaugino šių ankštinių daržovių, o ne tai, kad finansinių prognozių sudarymo prielaidos žymiai skiriasi nuo Lietuvos statistinių duomenų, rinkos situacijos, praėjusio ir (ar) ataskaitinio laikotarpio duomenų, ar nepateikti jas pagrindžiantys dokumentai, paaiškinimai ar skaičiavimai.

Teigia, jog pagal Įgyvendinimo taisyklių 11 punktą, tuo atveju, kai ne visos projekto investicijos yra susijusios ne tik su to konkretaus specializuoto žemės ūkio sektoriaus veiklos vykdymu, paramos intensyvumas nustatomas pagal Įgyvendinimo taisyklių 10 punkte nurodytą tvarką, taigi paramos intensyvumas nustatomas taip, lyg nebūtų numatyta keisti veiklos specializacijos, ir skaičiuojamas pagal tą sektorių, iš kurio pareiškėjo praėjusiais ataskaitiniais arba ataskaitiniais metais gautos pajamos sudaro ne mažiau kaip 45 proc. pareiškėjo žemės ūkio veiklos pajamų (pareiškėjai, auginančiai javus, būtų apskaičiuojamas pagal augalininkystės sektorių). Pareiškėjai, kuri Projekte numatė keisti valdos specializaciją, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 11 punktu, suteikiamos paramos dydis apskaičiuojamas pagal Taisyklių 21 punkte nustatytą paramos intensyvumą tam žemės ūkio sektoriui, į kurį pareiškėjas numato investuoti ir visos projekte numatytos investicijos yra susijusios su to konkretaus specializuoto žemės ūkio sektoriaus veiklos vykdymu.

Dėl Potvarkio atitikties VAĮ nustatytiems reikalavimams nurodo, jog skundžiamoje Potvarkio dalyje nepateikta aiškių motyvų ir pagrindų, nenurodyta, kokių argumentų ir teisės normų pagrindu primtas šis Potvarkis, Potvarkio dalis neišsami, teigia, jog atsakovė pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintą išsamumo principą. Taip pat teigia, jog buvo pažeistas VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintas efektyvumo principas, kadangi atsakovė nesilaikė paraiškos nagrinėjimo terminų. Paaiškina, jog Paraiškos vertinimas truko trylika mėnesių (Paraiška pateikta 2020 m. gruodžio 22 d., Potvarkis priimtas 2022 m. sausio 24 d.), kai Administravimo taisyklių 39 punkte nustatytas 4 mėnesių terminas, atsakovė nepagrindė, jog tokį ilgą Paraiškos nagrinėjimą nulėmė karantino ar ekstremalios situacijos aplinkybės. Nurodo, jog Komiteto posėdžiuose ir septyniais papildomais paklausimais iš esmės buvo keliami tie patys klausimai, į kuriuos pareiškėja atsakė jau pačioje pradžioje, vėliausiai 2021 m. liepos mėnesį pareiškėja buvo pateikusi visus reikšmingus dokumentus, pareiškėjos pozicija buvo nuosekli. Taip pat teigia, jog atsakovė pažeidė VAĮ 3 straipsnyje nurodytus objektyvumo ir įstatymo viršenybės principus. Mano, jog iš NMA paklausimų, Komiteto sprendimų, Potvarkio dalies priėmimo, matyti, kad buvo siekiama sumažinti Projektu prašomos paramos intensyvumą, o nepavykus sumažinti paramos intensyvumo, buvo sąmoningai siekiama rasti pagrindus neskirti finansavimo Projektui.

Teigia, jog Potvarkio dalimi buvo iš esmės pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai, nes nepaisant to, kad pareiškėjos ūkis ir Projektas atitiko reikalavimus paramai gauti, valstybės institucijos priėmė teisės aktais nepagrįstus sprendimus ir paramos neskyrė.

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti, nesutinka su skundo argumentais.

Nurodo, jog, remiantis Paraiškos ir verslo plano duomenimis bei 2021 m. lapkričio 10 d. pateiktu paaiškinimu, prognozuojamu 2020–2022 m. laikotarpiu numatytas gamybos apimtis ir pardavimo pajamas planuojama pasiekti neturint produkcijai sandėliuoti reikiamo pastato ir valymo linijos (daržovių sandėlio statybą numatoma baigti iki 2022 m. gruodžio 31 d., ankštinių augalų sėklų valymo liniją numatyta įsigyti iki 2023 m. balandžio 30 d.). Vadovaujantis oficialiosios statistikos portalo duomenimis, Lietuvos Respublikoje žirnių ir pupų derlingumas (2019 m. siekė 1,14 t/ha, 2020 m. – 1,56 t/ha, pupų 2019 m. siekė 1,42 t/ha, 2020 m. – 1,92 t/ha) yra žymiai mažesnis nei pareiškėjos numatytas žirnių derlingumas (4,01–4,03 t/ha, pupų 6,42–6,46 t/ha) ir supirkimo kainos (vidutinės žirnių supirkimo kainos 2019 m. buvo 170 Eur/t, 2020 m. – 185 Eur/t, pupų 2019 m. buvo 238 Eur/t, 2020 m. – 233 Eur/t) žymiai mažesnės, nei pareiškėjos numatyta (vidutinė žirnių supirkimo kaina 215,00 – 217,16 Eur/t, pupų 265,00–267,66 Eur/t). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju laikotarpiu (2020–2022 m.) gerokai skiriasi nuo Lietuvos statistinių duomenų, rinkos situacijos, praėjusio ir (ar) ataskaitinio laikotarpio duomenų, nepateikti jas pagrindžiantys dokumentai, paaiškinimai ar skaičiavimai, todėl verslo planas neatitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13.3 papunktyje nurodyto reikalavimo bei Įgyvendinimo taisyklių 18.26 papunktyje nurodyto tinkamumo gauti paramą reikalavimo.

Teigia, jog pareiškėja neįvykdė Įgyvendinimo taisyklių 18.26 papunktyje nustatytos pareigos įrodyti verslo plane, kad ūkio subjektas atitinka ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius ir jų kritines reikšmes, kaip nustatyta Gyvybingumo taisyklėse. Nurodo, jog, remiantis Gyvybingumo taisyklių 13.3 p., verslo plane pateiktoms finansinių prognozių sudarymo prielaidoms planuojamuoju laikotarpiu žymiai skiriantis nuo Lietuvos statistinių ar Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenų, rinkoje esančios situacijos, arba praėjusio ir (ar) ataskaitinio laikotarpio duomenų, bei nepateikus jas pagrindžiančių dokumentų, paaiškinimų ar skaičiavimų, pareiškėjas laikomas netinkamu finansinei paramai gauti. Teigia, jog nustačius Paraiškos ir pareiškėjos papildomai pateiktų duomenų neatitikimus statistiniams duomenims, laikytina, kad Projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.26 papunktyje nurodyto tinkamumo gauti paramą reikalavimo.

Mano, kad skundžiamas Potvarkis yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos reikalavimo patenkinimas prieštarautų teisės aktams ir racionaliam Europos žemės ūkio Lietuvos fondo kaimo plėtrai lėšų paskirstymo principui.

Skundo argumentą, jog atsakovė pažeidė paraiškų vertinimo terminą, laiko nepagrįstu, atsižvelgdama į tai, jog, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, ilgesnis paraiškos vertinimo terminas neturi įtakos pareiškėjų teisei gauti paramą bei neturi įtakos pareiškėjų subjektinių teisių apimčiai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė Ministerija.

Taip pat pažymi, jog nesutinka su skundo argumentu, kad buvo netinkamai atliktas pareiškėjos ekonominio gyvybingumo vertinimas. Pažymi, jog pareiškėjos buvo paprašyta pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2020 m., Pelno (nuostolių) ataskaitoje detalizuoti pardavimo pajamas bei dotacijas, susijusias su pajamomis, pagal sektorius arba pateikti užpildytą Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus, pagrįsti suplanuotus žirnių ir pupų derlingumus bei planuojamas vidutines pardavimo kainas, kadangi pagal verslo plane pateiktus duomenis, prognozuojant pardavimo pajamas, planuojama, kad visos užaugintos pupų bei žirnių sėklos bus realizuotos kaip sėklinės, t. y. didesnėmis nei vidutinės šių ankštinių grūdų supirkimo kainomis, skelbiamomis Lietuvos statistikos departamente. Taip pat pareiškėjos prašyta pagrįsti verslo plane numatytų 2020 m. finansinių prognozių ir rodiklių realumą, susiejant numatytus pasiekti rezultatus su faktiniais 2020 m. ūkio ekonominiais rodikliais pagal 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus bei 2020 m. pasėlių deklaravimo duomenis. Tačiau pareiškėja informacijos, pagrindžiančios verslo plane suplanuotų pasiekti rodiklių realumą, taip pat perskaičiuotų verslo plano duomenų nepateikė. Nurodo, jog pareiškėjos ekonominio gyvybingumo vertinimas buvo atliktas tinkamai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, taip pat oficialiosios statistikos portalo duomenimis.

Skundo argumentą, jog buvo pažeistas paraiškų vertinimo terminas, laiko nepagrįstu, atsižvelgdama į tai, jog, NMA turi pareigą užtikrinti pagrįstą Europos Sąjungos lėšų išmokėjimą, išsiaiškinti visus pareiškėjo tinkamumo skirti paramą aspektus, todėl kilus abejonių dėl pareiškėjos pateiktos informacijos, buvo prašoma pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus.

Taip pat teigia, jog NMA, atlikdama savo funkcijas, nepažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo, vieno langelio, lygiateisiškumo, skaidrumo, ir kitų principų, kadangi laikėsi teisės aktų vertindama Paraišką.

Nurodo, kad pareiškėja, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje nurodyto protingumo principo, įsitikinti, kad Paraiška atitinka Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintus reikalavimus.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė iš esmės palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti. Pažymėjo, jog Ministerija vertino NMA pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėja nepagrindė ekonominių gyvybingumo rodiklių; NMA patvirtinus, kad pareiškėja neįrodė atitikties kriterijams, ŽŪM priėmė sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, motyvuotas, nors jame ir neatsispindi visi pareiškėjos pateikti paaiškinimai. Pasak atsakovės atstovės, tai, kad Potvarkyje neatsispindi visa pareiškėjos pateikta informacija, nepaneigia, kad pareiškėja neatitinka paramai skirti nustatytų rodiklių. Nurodo, jog atsakovė vertino verslo plane nurodytus rodiklius, rėmėsi statistiniais duomenimis. Teigia, jog pareiškėjos prognostiniai duomenys skyrėsi nuo paskelbtų statistinių duomenų. Mano, jog LSD duomenys nėra prognostinio pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

Ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) kanclerio 2022 m. sausio 24 d. potvarkio Nr. 4D-10 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Potvarkis) dalies, kuria pareiškėjos projektas „Investicijos į ūkininkės N. P. ūkį“ (toliau – Projektas) buvo įtrauktas į Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ (toliau – ir Priemonė) veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, sąrašą (toliau – ir Sąrašas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė paraišką Nr. 17VM-KK-20-1-11091-PR001 (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ (toliau – ir Priemonė) veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, siekdama įgyvendinti projektą „Investicijos į ūkininkės N. P. ūkį“ (toliau – Projektas).

Remiantis Paraiškos ir verslo plano duomenimis, pareiškėja numatė didinti savo ūkio konkurencingumą ir iš jo gaunamas pajamas, restruktūrizuojant ūkį, ūkio veiklą perkelti į daržininkystės sektorių – ankštinių augalų, žirnių ir pupų, auginimą sertifikuotai sėklai, ir tuo tikslu pareiškėja siekė įgyvendinti investicijas į materialųjį turtą (pastatyti daržovių sandėlį ir įsigyti naują įrangą – ankštinių augalų valymo liniją).

2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. BRK–(10.6.1) „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ NMA paprašė pareiškėjos patikslinti paraiškos ir jos priedų duomenis dėl konkrečių planuojamų auginti ankštinių augalų rūšių, numatomo statyti sandėlio bei planuojamos įsigyti sėklų valymo linijos naudojimo tik daržininkystės veiklai.

2021 m. kovo 23 d. raštu Nr. 03/23 pareiškėja pateikė atsakymą į NMA 2021 m. kovo 9 d. paklausimą, nurodydama, kad po Projekto įgyvendinimo planuojama auginti ankštinius žirnius (0713 10) ir pupas (0713 50 00), kad daržovių sandėlis bei valymo linija bus naudojama tik šių augalų ruošimui ir laikymui (sandėliavimui).

2021 m. balandžio 22 d. elektroniniu laišku NMA paprašė papildomai patikslinti duomenis ir pateikti informacijos.

2021 m. balandžio 29 d. raštu pareiškėja, atsakydama į 2021 m. balandžio 22 d. NMA paklausimą, dar kartą pateikė duomenis ir informaciją. Paaiškino apie planuojamų auginti žirnių ir pupų rūšis, jų pasirinkimą ir kitas aplinkybes, susijusias su planuojama veikla.

2021 m. gegužės 6 d. elektroniniu laišku NMA paprašė papildomai patikslinti duomenis ir pateikti informacijos.

2021 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 05/10 pareiškėja, atsakydama į 2021 m. gegužės 6 d. NMA paklausimą, dar kartą pateikė duomenis ir informaciją.

2021 m. birželio 9 d. elektroniniu laišku NMA paprašė papildomai patikslinti duomenis, nurodant, ar ankštiniai augalai bus laikomi maišuose, ar dėžėse ir pagrįsti prognozuojamas pardavimo pajamas.

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. 06/10 pareiškėja, atsakydama į 2021 m. birželio 9 d. NMA paklausimą, nurodė, jog ankštiniai augalai iki jų išvalymo bus laikomi dėžėse, o išvalius bus laikomi didmaišiuose. Taip pat nurodė, kad pardavimo pajamos prognozuojamos atsižvelgiant į sertifikuotos sėklos rinkos kainas (ūkyje po Projekto įgyvendinimo bus auginama sertifikuota sėkla), pardavimo pajamoms pagrįsti pateikė UAB „Dotnuva Baltic“ 2021 m. birželio 9 d. komercinį pasiūlymą sėklų daiginimui Nr. SJD-20-233.

2021 m. birželio 16 d. Projektas svarstytas Ministerijos Projektų, finansuotinų įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, atrankos komiteto (toliau – ir Komitetas), svarstymo rezultatai įforminti 2021 m. birželio 22 d. protokolu Nr. 8D-237(5.50). Komitetas nusprendė grąžinti iš naujo įvertinti Projektą. Komitetas pavedė NMA išsiaiškinti dėl paraiškos priskyrimo daržininkystės sektoriui, paprašyti pareiškėjo pateikti 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, pateikti informaciją apie pardavimo pajamų struktūrą prieš Paraiškos pateikimą ir išsiaiškinti dėl pirmumo balų už paramos intensyvumą suteikimo.

2021 m. birželio 28 d. raštu Nr. S-KK-0369498 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/informacijos tikslinimo“ NMA paprašė pareiškėjos pateikti 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, motyvuotai paaiškinti dėl veiklos, į kurią pareiškėja investuoja, pagrįsti suplanuotus žirnių ir pupų derlingumus bei planuojamas vidutines pardavimo kainas, taip pat išvardinti, kokioms užaugintoms kultūroms bus naudojama įsigyta įranga.

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. liepos 5 d. raštu Nr. 07/05, atsakydama į 2021 m. birželio 28 d. NMA paklausimą, pareiškėja paaiškino, kad ankštiniai augalai priskiriami prie daržininkystės pagal Įgyvendinimo taisykles, pateikė paaiškinimus dėl derlingumo, supirkimo kainų ir įrangos panaudojimo galimybių, bei paaiškinimus pagrindžiančius dokumentus (UAB „AGROLIPTA“ 2021 m. liepos 1 d. raštą Nr. I-0113, kuriame nurodomi suplanuotų žirnių ir pupų derlingumai, kurie dėl augalų veislės lenkia Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vidutinius derlingumus ir didesnę nei vidutinė rinkos kaina žirnių ir pupų supirkimo kainą; UAB „Dotnuva Baltic“ 2021 m. liepos 2 d. paaiškinimą dėl specifinės įrangos komplektacijos, nurodantį, kad pareiškėjos norima įsigyti įranga bus pritaikyta, būtent, ankštinėms kultūroms; 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus; 2021 m. birželio 16 d. pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto, siekiančio pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros priemones, praėjusių kalendorinių metų pajamas).

2021 m. rugsėjo 21 d. Projektas pakartotinai svarstytas Komitete, svarstymo rezultatas įformintas 2021 m. rugsėjo 28 d. protokolu Nr. 8D-372(5.50). Komitetas nutarė grąžinti projektą įvertinti iš naujo. Komitetas pavedė NMA išsiaiškinti dėl 2020 m. projekto finansinių prognozių pagrįstumo bei sėklų valymo įrangos panaudojimo tik daržininkystės produkcijos apdorojimui užtikrinimo.

2021 m. spalio 8 d. raštu Nr. S-KK-0380831 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų

tikslinimo“ NMA paprašė pareiškėjos patikslinti duomenis (pagrįsti Verslo plane numatytų pasiekti 2020 m. finansinių prognozių ir rodiklių realumą, susiejant numatytus pasiekti rezultatus su faktiniais 2020 m. ūkio finansiniais/ekonominiais rodikliais pagal 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus bei 2020 m. pasėlių deklaravimo duomenis; pagrįsti valymo įrangos panaudojimo specifiką tik projekte numatytai veiklai (ankštinių daržovių (žirnių ir pupų) sėklų valymui), pagrįsti, kaip bus užtikrinta šios įrangos panaudojimą tik šios daržininkystės produkcijos apdorojimui).

2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. PN21/10-01, atsakydama į NMA 2021 m. spalio 8 d. raštą, pareiškėja pakartotinai pateikė 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, 2020 m. pasėlių deklaravimo duomenis. Nurodė, kad iš 2021 m. liepos 5 d. pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog pareiškėjos ūkio finansiniai ir ekonominiai rodikliai yra teigiami ir atitinka ekonominio gyvybingumo reikalavimus. Taip pat nurodė, jog 2020 m. pardavimo pajamos realiai buvo didesnės, nei planuota ir nurodyta Projekte. Dėl valymo įrangos nurodė, kad pagal 2021 m. liepos 5 d. pateiktą UAB „Dotnuva Baltic“ 2021 m. liepos 2 d. paaiškinimą ir pareiškėjos po Projekto įgyvendinimo suplanuotas auginti kultūras yra matyti, kad valymo įranga gali būti skirta ir neabejotinai bus skirta tik ankštinėms daržovėms valyti. Pareiškėja su pateikė UAB „Dotnuva Baltic“ 2021 m. spalio 14 d. komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta aktuali žirnių (320 Eur/t) ir pupų (380 Eur/t) sėklų supirkimo kaina.

2021 m. lapkričio 3 d. elektroniniu laišku NMA paprašė pareiškėjos pagrįsti Verslo plane numatytų prognozių realumą, susiejant numatytus pasiekti rezultatus su faktiniais ūkio rodikliais ir dar kartą paaiškinti, kaip bus užtikrinama įrangos panaudojimo specifika tik projekte numatytai veiklai.

2021 m. lapkričio 10 d. raštu „Dėl paaiškinimo pateikimo“, atsakydama į NMA 2021 m. lapkričio 3 d. paklausimą, pareiškėja paaiškino dėl Verslo plano prognozių realumo ir faktinių ūkio rezultatų. Nurodė, jog, kaip aptarta Paraiškoje, pareiškėja siekia pakeisti savo ūkio specializaciją, todėl iki projekto įgyvendinimo pabaigos (2023 m. balandžio) negali užsiimti ankštinių augalų – žirnių ir pupų, auginimu sertifikuotai sėklai, tik patvirtinus Projektą, pareiškėja pradės jį įgyvendinti, įrengdama daržovių sandėlį ir įsigydama valymo įrangą. Nurodė, jog Paraiškos pateikimo ir vertinimo metu augina ir kitas kultūras, pareiškėjos ūkis vykdo veiklą, iš kurios generuojamos pajamos Projektui įgyvendinti. Pažymėjo, jog NMA ir Komitetas nepagrįstai vertina pareiškėjos ūkio veiklą iki Projekto įgyvendinimo, nes Projektas dar nepatvirtintas, dar nepakeista ūkio specializacija; jog turėtų būti vertinamas ūkio gyvybingumas, pajamos ir kiti ekonominiai rodikliai, jie atitinka Įgyvendinimo taisykles Paraiškos vertinimo metu. Nurodė, jog pradėjus įgyvendinti Projektą, pajamų struktūra kis palaipsniui, iš naujai pradėtos auginti kultūros dalis galės būti vertinama po atitinkamo ciklo. Nurodė, jog pareiškėja nepradėjo vykdyti daržininkystės sektoriaus plėtros (ūkio specializacijos keitimo), neinvestavo lėšų, kol neaišku, ar bus skirta parama.

Iš 2021 m. lapkričio 26 d. išnagrinėtų paraiškų vertinimo suvestinės matyti, kad 3 skiltyje „Paraiškų, atmestų pirminio, administracinės atitikties tikrinimo ir tinkamumo skirti paramą metu, suvestinė“ 1 eilės numeriu nurodyta pareiškėjos paraiška kaip netinkama gauti paramą, kadangi neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.26 punkto ir Gyvybingumo taisyklių 13.3 punkto reikalavimų.

2022 m. sausio 13 d. Komitetas nusprendė, kad Projektas yra netinkamas gauti paramą, jam neatitinkant Įgyvendinimo taisyklių 18.26 papunktyje nurodyto reikalavimo (protokolas surašytas 2022 m. sausio 19 d.).

2022 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkiu Nr. 4D-10 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, sąrašo patvirtinimo“ pareiškėjos Projektas buvo įtrauktas į Sąrašą Projektų, kuriems neskiriama parama.

Potvarkis priimtas vadovaujantis Administravimo taisyklių 85 p., Įgyvendinimo taisyklėmis, atsižvelgiant į NMA 2021 m. lapkričio 26 d., gruodžio 17 d. ir gruodžio 29 d. išnagrinėtų paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę (pastaba. 2021 m. gruodžio 17 d. ir gruodžio 29 d. paraiškų vertinimo suvestinės šiam ginčui neaktualios), Komiteto 2022 m. sausio 19 d. posėdžio protokolą Nr. 8D-17.(5.50).

Skundžiamoje Potvarkio dalyje Sąrašo skiltyje „Paramos neskyrimo priežastys ir motyvai“ nurodyta, kad Paraiška (Projektas) laikoma netinkama gauti paramą, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.26 p. nurodyto tinkamumo gauti paramą reikalavimo, t. y. Gyvybingumo taisyklių 13.3 p. nustatyto ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, kadangi verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju laikotarpiu (2020–2022 m.) žymiai skiriasi nuo Lietuvos statistinių duomenų, rinkos situacijos, praėjusio ir (ar) ataskaitinio laikotarpio duomenų, nepateikti jas pagrindžiantys dokumentai, paaiškinimai ar skaičiavimai.

Skundžiamos Potvarkio dalies motyvuose nurodyta, jog „Paraiškos pateikimo dieną pateiktos verslo plano finansinės prognozės projekto įgyvendinimo laikotarpiu nebuvo ir nėra pagrįstos, atsakant į paklausimus nebuvo pateiktos perskaičiuotos finansinės prognozės pagal iš numatytos daržininkystės produkcijos gamybos ir iš daržininkystės veiklos gautinas pajamas baigus įgyvendinti projektą, įsigijus projekte numatytas investicijas. Verslo plane numatytos gauti pajamos iš daržininkystės veiklos (pardavimo pajamos ir dotacijos, susijusios su pajamomis) projekto įgyvendinimo laikotarpiu (2020 m. – 82 349 Eur, 2021 m. – 372 589 Eur, 2022 m. – 475 855 Eur) nepagrįstos skaičiavimais ir logika. Taip pat pažymėtina, kad Paraiška pateikta 2020 m. gruodžio 22 d., finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo data 2020 m. gruodžio 31 d., todėl sudarant verslo planą jau buvo galima numatyti 2020 m. planuojamas gauti pajamas. Kartu su Paraiška pateikto verslo plano V skyriuje „Informacija apie produkcijos gamybą ir pardavimus“ nurodyta, kad žirnius ir pupas planuojama auginti ir parduoti nuo pirmų projekto įgyvendinimo metų: 2020 m. planuojama auginti 112,41 ha žirnių, parduoti 299,06 t, numatytas derlingumas – 4,01 t/ha, vidutinė pardavimo kaina – 215,00 Eur/t, planuojama auginti 2 ha pupų, parduoti 3 t, numatytas derlingumas – 6,42 t/ha, vidutinė pardavimo kaina – 265,00 Eur/t; 2021 m. planuojama auginti 105,00 ha žirnių, parduoti 387,37 t, numatytas derlingumas – 4,02 t/ha, vidutinė pardavimo kaina – 216,08 Eur/t, planuojama auginti 220,00 ha pupų, parduoti 901,63 t, numatytas derlingumas – 6,44 t/ha, vidutinė pardavimo kaina – 266,33 Eur/t; 2022 m. planuojama auginti 105 ha žirnių, parduoti 412,42 t, numatytas derlingumas – 4,03 t/ha, vidutinė pardavimo kaina – 217,16 Eur/t, planuojama auginti 220 ha pupų, parduoti 1421,20 t, numatytas derlingumas – 6,46 t/ha, vidutinė pardavimo kaina – 267,66 Eur/t. Prognozuojamu laikotarpiu užaugintą produkciją numatoma parduoti kaip sertifikuotą sėklą, pagrindžiant kainą pateiktas UAB „Dotnuva Baltic“ 2021 m. birželio 9 d. komercinis pasiūlymas sėklų dauginimui Nr. SJD-20-233, kuriame nurodyta, kad įmonė „siūlo jums auginti sėklas, kurios atitiktų LR teisęs aktų ir valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sertifikuotoms sėkloms nustatytus kokybinius reikalavimus“, pasiūlyme nurodyta vidutinė 2020 m. pirkimo pardavimo kaina Eur/t + PVM žirnių – 215 Eur/t, pupų – 265 Eur/t.

Remiantis Paraiškos ir verslo plano duomenimis bei 2021 m. lapkričio 10 d. pateiktu paaiškinimu, prognozuojamu 2020–2022 m. laikotarpiu numatytas gamybos apimtis ir pardavimo pajamas planuojama pasiekti neturint produkcijai sandėliuoti reikiamo pastato ir valymo linijos (daržovių sandėlio statybą numatoma baigti iki 2022 m. gruodžio 31 d., ankštinių augalų sėklų valymo liniją numatyta įsigyti iki 2023 m. balandžio 30 d.). Vadovaujantis oficialiosios statistikos portalo duomenimis (https://osp.stat.gov.lt Rodiklių duomenų bazė - Oficialiosios statistikos portalas) Lietuvos Respublikoje žirnių derlingumas 2019 m. siekė 1,14 t/ha, 2020 m. – 1,56 t/ha, pupų 2019 m. siekė 1,42 t/ha, 2020 m. – 1,92 t/ha (pareiškėjos numatytas žirnių derlingumas 4,01–4,03 t/ha, pupų 6,42–6,46 t/ha). Vidutinės žirnių supirkimo kainos 2019 m. buvo 170 Eur/t, 2020 m. – 185 Eur/t, pupų 2019 m. buvo 238 Eur/t, 2020 m. – 233 Eur/t (pareiškėjos numatyta vidutinė žirnių supirkimo kaina 215,00 – 217,16 Eur/t, pupų 265,00–267,66 Eur/t).“

Taip pat Potvarkio dalyje pažymima, jog atliekant Paraiškos vertinimą vadovautasi Administravimo taisyklių 46, 47 punktais.

2022 m. vasario 25 d., nesutikdama su Potvarkiu, pareiškėja teismui pateikė skundą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2020 metų, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 3D-714 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. spalio 27 d., toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2021 m. sausio 26 d., toliau – ir Administravimo taisyklės), Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440 „Dėl Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d., toliau – ir Gyvybingumo taisyklės).

Pagal Administravimo taisyklių 11.6 papunktį, NMA atlieka pateiktų paramos paraiškų vertinimą (kai vertinimas reikalauja išskirtinės kompetencijos ar specifinių žinių, suderinusi su vadovaujančiąja institucija, gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus), tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas bei reikalavimus, išlaidų tinkamumą, tikrina pateiktos informacijos teisingumą, atlieka patikras vietoje, vertina projektų rizikingumą, rengia projektų vertinimo ataskaitas ir, vadovaudamasi Priemonių įgyvendinimo taisyklėse numatyta tvarka, teikia jas vadovaujančiajai institucijai.

Pagal Administravimo taisyklių 46 punktą, visos pateiktos paramos paraiškos turi būti vertinamos pagal Įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus bei atrankos kriterijus paramai gauti ir šie kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami, išskyrus techninio pobūdžio pakeitimus.

Pagal Administravimo taisyklių 47 punktą, paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po NMA paklausimų; šiems duomenims skiriantis, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis.

Administravimo taisyklių 59 punktas nustato: „Tinkamumo skirti paramą vertinimo metu yra nustatoma, ar paramos paraiška yra tinkama finansuoti pagal atitinkamą Programos priemonę, atsižvelgiant į bendrąsias Programos ir Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus.“

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 10 punktą, pareiškėjui, kuris pateiktame projekte nenumato keisti valdos specializacijos, suteikiamos paramos dydis apskaičiuojamas pagal Taisyklių 21 punkte nustatytą paramos intensyvumą tam konkrečiam specializuotam žemės ūkio sektoriui (gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ar augalininkystės sektorių), iš kurio pareiškėjo praėjusiais ataskaitiniais arba ataskaitiniais metais gautos pajamos sudaro ne mažiau kaip 45 proc. pareiškėjo žemės ūkio veiklos pajamų (augalų priskyrimas specializuotam sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ar augalininkystės sektoriui atliekamas pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą).

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 11 punktą, pareiškėjui, kuris pateiktame projekte numato keisti valdos specializaciją, suteikiamos paramos dydis apskaičiuojamas pagal Taisyklių 21 punkte nustatytą paramos intensyvumą tam žemės ūkio sektoriui, į kurį pareiškėjas numato investuoti ir visos projekte numatytos investicijos yra susijusios su to konkretaus specializuoto žemės ūkio sektoriaus veiklos vykdymu. Tuo atveju, kai ne visos projekto investicijos yra susijusios ne tik su to konkretaus specializuoto žemės ūkio sektoriaus veiklos vykdymu, paramos intensyvumas nustatomas pagal Taisyklių 10 punkte nurodytą tvarką.

Įgyvendinimo taisyklių 18.26 papunktis nustato, jog pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka šiame punkte išvardytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, be kita ko, jei pateiktame verslo plane pareiškėjas įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius ir jų kritines reikšmes, kaip nustatyta Gyvybingumo taisyklėse.

Gyvybingumo taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad „Veiklą vykdantys ūkio subjektai laikomi tinkamais finansinei paramai gauti, jeigu ekonominio gyvybingumo rodikliai atitinka III skyriuje nurodytas reikšmes: 6.1. ataskaitiniais arba praėjusiais ataskaitiniais metais pasirinktinai: grynasis pelningumas ir skolos rodiklis (abu rodiklius būtina skaičiuoti iš tų pačių finansinių metų finansinės atskaitomybės ataskaitų, t. y. ataskaitinių arba praėjusių ataskaitinių metų); 6.2. projekto įgyvendinimo laikotarpiu: paskolų padengimo rodiklis; 6.3. projekto kontrolės laikotarpiu: grynasis pelningumas, skolos ir paskolų padengimo rodikliai“.

Gyvybingumo taisyklių III skyriuje „Ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių reikšmės ir ekonominio gyvybingumo nustatymo tvarka“ nustatytos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama insvesticijoms į žemės ūkio valdas“ nustatytos rodiklių reikšmės: grynasis pelningumas ne mažesnis kaip 2 proc., skola ne daugiau 0,6, paskolų padengimas ne mažiau 1,25, grynasis pelnas nevertinamas, vidinė grąžos norma nevertinama.

Gyvybingumo taisyklių 13 punktas nustato, jog „Ūkio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, jei, be kita ko, ūkio subjekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju laikotarpiu žymiai skiriasi nuo Lietuvos statistinių ar Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenų, rinkoje esančios situacijos, arba praėjusio ir/ar ataskaitinio laikotarpio duomenų ir nepateikti jas pagrindžiantys dokumentai, paaiškinimai ar skaičiavimai (13.3 p.). Tad atitinkamai šiuo teisiniu pagrindu pripažinti projektą netinkamu finansinei paramai gauti nepakanka, kad ūkio subjekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju laikotarpiu skiriasi nuo Lietuvos statistinių ar Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenų, rinkoje esančios situacijos, arba praėjusio ir/ar ataskaitinio laikotarpio duomenų. Pažymėtina, kad tas skirtumas turi būti žymus ir, esant skirtumui tarp pateiktų duomenų ir nurodomų alternatyvių šaltinių duomenų, ūkio subjektas turi nepateikti esminius skirtumus pagrindžiančių dokumentų, paaiškinimų ar skaičiavimų. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, pareiškėja šioje byloje ne kartą teikė papildomus paaiškinimus ir rašytinius duomenis.

Pareiškėja iš esmės nesutinka su Potvarkio dalies išvadomis, jog pareiškėja neatitinka ekonominio gyvybingumo reikalavimų ir Projektui tuo pagrindu negali būti skirtas finansavimas. Teigia, jog skundžiama Potvarkio dalis pažeidžia VAĮ reikalavimus, kadangi priimta netinkamai vertinant faktines aplinkybes, netinkamai taikant teisės normas, nesilaikant paraiškos nagrinėjimo termino. Nurodo, jog atsakovė nepagrįstai nevertino pareiškėjos pateiktų dokumentų dėl planuojamų auginti kultūrų pardavimo kainų ir derlingumo. Taip pat nurodo, jog vertindama pareiškėjos pelningumą, atsakovė nepagrįstai vadovavosi Paraiškoje numatytais numatomų auginti kultūrų pelningumo rodikliais, nors projektu buvo siekiama pakeisti ūkio specializaciją ir negavus paramos Projektas dar nebuvo pradėtas įgyvendinti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja Paraiškoje numatė keisti ūkio specializaciją ir auginti sertifikuotus žirnius ir pupas. Pareiškėjos verslo plane numatoma, jog sertifikuota sėkla bus parduodama po 215-217,16 Eur/t (2020-2022 m.) už toną žirnių, po 265-267,66 Eur/t (2020-2022 m.) už toną pupų. Pareiškėjos NMA pateiktuose dokumentuose pagrindžiama, jog selekcionuotų žirnių ir pupų veislių derlingumas ir kaina yra didesni nei įprastinių veislių žirnių ir pupų. UAB „AGROLIPTA“ 2021 m. liepos 1 d. rašte nurodoma: „UAB ,,AGROLITPA" dirba su įvairių Lietuvos ir užsienio mokslo bei selekcijos/seklininkystės firmų selekcininkais. Dirbant su pažangiais ūkiais, siekiama atrinkti naujausias, geriausias, labiausiai Lietuvos klimato ir dirvožemio sąlygas atitinkančias augalų veisles, tad šių perspektyvių veislių derliai pagrįstai gerokai gali lenkti Lietuvos statistikos departamente skelbiamus vidutinius derlingumus ir gali siekti: žirnių 5 t/ha, pupų – 7 t/ha. Be to, sėkliniai pasėliai, kuriuose sėjama aukštų kategorijų sėkla, yra intensyviau ir kruopšdiau prižiūrimi, kad pasiekti kuo didesnius derlius, užauginti kuo geresnės kokybės sėklą – sėklinę medžiagą. Už užaugintą kokybišką seklinę medžiagą mokama ir didesnė nei rinkos kaina, tai numatoma sutartyse, o tai gali būti ir 50–80 eurų/tonai priedas prie rinkos kainos“. UAB „Dotnuva Baltic“ 2021 m. birželio 9 d. komerciniame pasiūlyme nurodoma, jog UAB „Dotnuva Baltic“, kuri yra sertifikuotų sėklos prekiautoja, siūlo pareiškėjai auginti sertifikuotas sėklas pagal nustatytus sertifikuotoms sėkloms reikalavimus, už žirnius mokant 215 Eur/t, už pupas – 265 Eur/t. nenustatyta, kad šie pareiškėjos iš kitų subjektų surinkti duomenys prieštarautų pareiškėjos verslo plane numatytoms prognozėms. Šios aplinkybės nurodytos ir skundžiamo sprendimo motyvuose, tačiau jų vertinimas neatliktas.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, atsakovė lygino pareiškėjos verslo plane 2020 –2022 m. prognozuojamą sertifikuotų žirnių ir pupų vidutinę kainą su LSD paskelbtomis bendromis vidutinėmis žirnių ir pupų kainomis (2019–2020 m.), niekaip nesusiedama, jog šios LSD kainos nėra aukštesnės kokybės (sertifikuotų sėklų) vidutinės kainos. Nors atsakovė nustatė, jog verslo plane planuojama auginti sertifikuotas sėklas, nurodomi pareiškėjos pateikti dokumentai, kuriais pareiškėja pagrindžia, jog sertifikuotų žirnių ir pupų sėklų kokybė (derlingumas) esmingai skiriasi nuo paprastų sėklų kokybės, tačiau Potvarkyje nepagrindžiamas LSD paskelbtos bendros žirnių ir pupų sėklos vidutinės kainos taikymo šiuo atveju kriterijus, darant skubotą išvadą, jog pareiškėjos planuojama sertifikuotų sėklų kaina žymiai skiriasi nuo Lietuvos statistinių duomenų. Be to, išvada, jog pareiškėjos nurodyta sertifikuotos sėklos kaina žymiai skiriasi ir nuo rinkos situacijos, praėjusio ir (ar) ataskaitinio laikotarpio duomenų, nemotyvuota ir nepaaiškinta pareiškėjos pateiktų faktinių duomenų ir paaiškinimų kontekste. Pareiškėja nurodo, jog skaičiuojant prognozuojamą vidutinę sertifikuotos sėklos kainą 2020–2022 metams jis papildomai vertino infliaciją, tačiau atsakovė, remėsi ankstesnių metų (2019–2020 m.) duomenimis ir į minėtą infliacijos faktorių ar kitas rinkos sąlygas neatsižvelgė. Taigi ginčijamu sprendimu atsakovei nepagrįstai vertinus, jog pareiškėjos prognozuojamos kainos žymiai skiriasi nuo LSD skelbiamų kainų, be to, klaidingai nurodžius, jog pareiškėja nepateikė planuojamas kainas pagrindžiančių dokumentų, paaiškinimų ar skaičiavimų, motyvuotai nepaneigus pareiškėjos pateiktų dokumentų tinkamumo, nepagrįstai prieita išvados, jog pareiškėjos verslo planas neatitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13.3 papunktyje nurodyto reikalavimo bei Taisyklių 18.26 papunktyje nurodyto tinkamumo gauti paramą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog, neįvertindama pareiškėjos pateiktų dokumentų, atsakovė nesilaikė Administravimo taisyklių 47 punkto reikalavimų.

Kaip matyti iš Potvarkio turinio, atsakovės išvada, jog pareiškėjos verslo planas neatitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13.3 papunktyje nurodyto reikalavimo bei Taisyklių 18.26 papunktyje nurodyto tinkamumo gauti paramą, taip pat grindžiama tuo, jog faktiniai ūkio rodikliai kelia abejonių dėl verslo plane numatytų pasiekti prognozių realumo. Akivaizdu, jog atsakovė, darydama minėtą vertinimą, neatsižvelgė tai, jog pareiškėja, kuri, kaip nurodoma paraiškoje, veikia augalininkystės sektoriuje, prašo suteikti paramą naujai specializacijai (žemės ūkio produktų gamybai daržininkystės sektoriuje – ankštiniams augalams), t. y. siekia investuoti į naują veiklos sektorių, o siekiant įgyvendinti Projektą pareiškėjai yra būtinas Projekte suplanuotas naujas daržininkystės produkcijos sandėlis ir daržininkystės sėklų valymo įrenginys. Kaip pareiškėja ir paaiškino 2021 m. lapkričio 10 d. pateiktame NMA rašte, perskaičiuotų verslo plano duomenų pareiškėja pateikti negali, atsižvelgiant į tai, jog negavus paramos Projektui ir jo nepradėjus įgyvendinti, pareiškėja toliau veikia augalininkystės sektoriuje (verčiasi grūdinių kultūrų auginimu), dėl šios priežasties pareiškėja 2020 m. nebuvo deklaravusi pupų ir žirnių pasėlių plotų, nes šia veikla nesivertė. Atsakovė ginčijamame sprendime nepagrindė, kodėl pareiškėja turėjo pareigą iki Projekto įgyvendinimo pradžios pasiekti Projekte, kuriam dar neskirtas finansavimas, prognozuojamus rezultatus, ypač atsižvelgiant į tai, kad Projekto įgyvendinimo laikotarpiu pareiškėja planuoja pakeisti specializaciją. Teismo vertinimu, Projekte suplanuoto pelningumo rodiklių nepasiekimas, nepradėjus įgyvendinti Projekto, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjos verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju laikotarpiu žymiai skiriasi nuo praėjusio ir (ar) ataskaitinio laikotarpio duomenų. Atitinkamai atsakovė neatliko išsamaus ir objektyviais duomenimis pagrįsto paraiškos vertinimo, lygino nelygiaverčius duomenis, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą dėl projekto (ne)finansavimo.

Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdama sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu, kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

LVAT yra pažymėjęs, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas, be kita ko, reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Be to, viešojo administravimo subjekto priimamas administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų, įskaitant išsamumo (viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį) ir objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs) reikalavimų (VAĮ 3 str.). Be to, administracinio sprendimo motyvai turi būti išdėstyti taip, kad administracinio sprendimo adresatas suprastų, kokios faktinės aplinkybės buvo reikšmingos konkrečioje administracinėje procedūroje (paraiškos vertinime), kokia teisės norma buvo taikyta, kodėl pareiškėjo pateikti įrodymai buvo (ne)tinkami pagrįsti paraiškoje nurodytus duomenis, logiškai tai susiejant su padarytomis išvadomis ir priimtu administraciniu sprendimu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, nepagrįsta ir visapusiškai neįvertinus pareiškėjos pateiktų duomenų atsakovės išvada, kad pareiškėjos verslo planas neatitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13.3 papunktyje nurodyto reikalavimo bei Taisyklių 18.26 papunktyje nurodyto tinkamumo gauti paramą, atsakovei klaidingai taikant bendras LSD skelbiamas retrospektyvias žirnių ir pupų kainas pareiškėjos Projekte suplanuotai auginti sertifikuotai žirnių ir pupų sėklai bei lyginant suplanuotą (prognozuojamą) Projekte pareiškėjos pelningumą su faktiniu paareiškėjos pelningumu iki Projekto įgyvendinimo pradžios. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijama Potvarkio dalis priimta tinkamai neišanalizavus faktinių bylos aplinkybių bei taikytinų teisės aktų nuostatų bei netinkamai motyvuota, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, panaikinant skundžiamą Potvarkio dalį bei įpareigojant atsakovę išnagrinėti pareiškėjos Paraišką iš naujo.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomi procedūrinio pobūdžio pažeidimai savaime negalėtų būti pagrindas panaikinti skundžiamą administracinį sprendimą, tačiau kartotinis pareiškėjos įpareigojimas pateikti informaciją, tuos pačius dokumentus, nekonkretizuojant trūkstamos informacijos ar tikslintinų aplinkinių, neprisidėjo prie operatyvesnio paraiškos administravimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Patenkinus skundą, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byloje pateikta 2022 m. vasario 14 d. pareiškėjos ir Advokatų profesinė bendrija Norkus ir partneriai COBALT teisinių paslaugų sutartis, pagal kurią atstovauti įgaliojama advokatė Elena Venckienė, pateikusi skundą ir dalyvavusi teismo posėdyje.

Pareiškėja teismui pateikė 2023 m. kovo 13 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad iš viso patyrė 4 779,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (4 553,24 Eur, įskaitant PVM, už teisines konsultacijas, skundo parengimą, biuro išlaidas ir žyminį mokestį ir 226,51 Eur už prašymo dėl bylos skyrimo nagrinėti prioriteto tvarka parengimą ir biuro išlaidas. Pareiškėja pateikė atitinkamai 2022 m. vasario 28 d. ir 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitas, taip pat 2022 m. kovo 8 d. mokėjimo pavedimo 4 553,24 Eur sumai kopiją. Byloje pateiktas 2022 m. vasario 24 d. dokumentas, patvirtinantis 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – VDU). Pareiškėjos išlaidos sumokėtos 2022 m. I ketvirtį ir III ketvirtį, atitinkamai taikytinas VDU už 2021 m. III ketvirtį 1 598,10 Eur ir VDU už 2022 m. I ketvirtį 1 729,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už ieškinį (skundą) yra 2,5; už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos nurodyta už skundą suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, kad teismo posėdis truko valandą, pareiškėjos nurodyta suma už suteiktas advokato teisines paslaugas (4 553,24 Eur) neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių. Be to, įvertinus byloje analizuojamų faktinių aplinkybių specifiškumą, sudėtingumą ir patirtas byloje atstovavimo sąnaudas, patirta išlaidų suma laikytina adekvačia bei proporcinga, todėl priteistina pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjos N. P. skundą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2022 m. sausio 24 d. potvarkį Nr. 4D-10 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Potvarkis) dalį, kuria pareiškėjos projektas „Investicijos į ūkininkės N. P. ūkį“ buvo įtrauktas į Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, sąrašą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją pareiškėjos projekto paraišką vertinti iš naujo.

Patenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiškėjos N. P. naudai 4553,24 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 24 euro centus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita Einikienė Saulius Jakaitis Fausta Vitkienė