- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-20
- Bylos Nr.
- AN2-511-606/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00101-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- A. K.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. K. administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK viršininko Artūro Mikalausko apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarimu jam administracinio nusižengimo teisena dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 421 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, nutraukta už tai, kad 2017 m. vasario 7 d., 00.41 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (angliški numeriai), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai toks reikalavimas buvo išreikštas specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlių ir kintamų tonų garsinio signalo įjungimu, toliau vairuodamas minėtą automobilį ir nepaklusdamas reikalavimui sustoti, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, kelių (duomenys neskelbtini) sankryžoje nesustojo prie kelio ženklo STOP bei toliau vairuodamas automobilį ir važiuodamas dideliu greičiu, pavojingai manevruodamas sukėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, toliau vairuodamas automobilį, (duomenys neskelbtini), nesilaikė kelio ženklo STOP, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo ir per geležinkelio pervažą pravažiavo nesustojęs prie šio kelio ženklo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK viršininkas A. M. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. neigia vairavęs automobilį, tai patvirtina ir jo liudytojų parodymai, nes liudytojai yra A. K. draugai, giminaičiai, artimieji. Liudytojas D. S. teisme parodė, kad įvykio vakarą jis pardavė automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeniui vardu Igoris, jis jam prieš tai buvo palikęs rankpinigius. Pildydami automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus jiedu išgėrė po bokalą alaus, tačiau Igoris išgėręs nebuvo, todėl buvo paprašytas automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , parvežti namo A. K. su drauge, taip pat automobilyje likusius daiktus iki jo namų, be to, Igoris turėjo su juo atsiskaityti visiškai. Važiuodamas pastebėjo, kad iš paskos minėtas automobilio pirkėjas nebevažiuoja ir jo tą vakarą nebesulaukė. D. S. pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria remiantis buvo patikrinti Lietuvos Respublikos sienos kirtimai pagal automobilio pirkėjo nurodytą dokumentą Nr. 753726003, bet nenustatyta, kad minimas asmuo būtų kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Sutartyje nurodytas paso numeris patikrintas migracijos tarnybos, tokiu pasu viza nebuvo išduota. Nors automobilio pirkėjas nebuvo iki galo atsiskaitęs už pirkinį, bet taip ir nepasirodė pas pardavėją, kaip jie buvo sutarę, o pardavėjas, jo nesulaukęs, ir neieškojo, todėl tokia istorija su automobilio pirkėju tikėtinai išgalvota. Apelianto nuomone, A. K. ir jo liudytojų parodymai tik siekis padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės. Faktą, kad A. K. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį vairuodamas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įrodo policijos pareigūnų A. M. ir J. Š. parodymai bei kita byloje esanti medžiaga, šiais įrodymais teismas ir turėjo remtis, priimdamas sprendimą. Apeliantas pažymi, kad A. K. iki įvykio padarymo jau daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir po pastarojo įvykio taip pat baustas už greičio viršijimą. A. K. savo tyčiniais veiksmais, tai yra suprasdamas, kad pažeidžia įstatymus, už pažeidimus įstatymas numato nuobaudas, ir toliau juos pažeidinėja, o tai parodo asmens atmestiną požiūrį į teisės aktus bei savo neleistino elgesio toleravimą. Asmuo padarė daug šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir tokiu būdu sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą A. K. atstovas advokatas T. Leščinskas prašo palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarimą nepakeistą ir Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Apygardos teismas akcentuoja, kad apylinkės teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas dėl A. K. nekaltumo bei pagrįstai jam administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 421 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, nutraukė. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas plačiai ir labai išsamiai aptarė visas aplinkybes, susijusias su A. K. inkriminuotais administraciniais nusižengimais, kartu ir kodėl nesirėmė policijos pareigūnų A. M. ir J. Š. parodymais, todėl apygardos teismas, visiškai sutikdamas su apylinkės teismo motyvuotu ir labai išsamiu įrodymų vertinimu, kuris atliktas nepažeidžiant ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatų, dar kartą išsamiai tų pačių motyvų nekartoja. Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, tik dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, remdamasis administracinio nusižengimo byloje ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05976-17 metu surinktais įrodymais, skundžiamame nutarime pagrįstai nustatė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. nuo pat jo sulaikymo 2017 m. vasario 7 d., tiek ir teismo posėdyje nuosekliai neigė savo kaltę ir tvirtino, kad įvykio metu automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo ir juo nusižengimų nepadarė, nes jis tik sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Liudytojai Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai A. M., J. Š., P. E. ir G. R. patvirtino, kad nuo pat sulaikymo A. K. ir kartu buvusi K. S. kartojo, kad A. K. pareigūnų persekioto automobilio nevairavo, jis nevengė ir neblaivumo patikrinimo, elgėsi ramiai. Nors A. M. ir J. Š. teigė, kad A. K. pradėjo kalbėti apie tai, jog automobilio nevairavo tik po to, kai apie tai garsiai pasakė kartu buvusi K. S., tačiau apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog tai nepaneigia fakto, kad tokios pozicijos A. K. laikėsi nuo pat jo sulaikymo, nes iki tol jis nieko apie tai, kas vairavo automobilį, neminėjo. Tokios pat pozicijos nuo pat pradžių laikėsi ir kartu su A. K. buvusi jo sugyventinė liudytoja K. S..
Apeliaciniame skunde apeliantas abejoja tuo, kad liudytojas D. S. tikrai sudarė automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, ir A. K. namo vežė nesurastas automobilio pirkėjas, kadangi, nors automobilio pirkėjas nebuvo visiškai atsiskaitęs už pirkinį, tačiau pardavėjas D. S., jo nesulaukęs, neieškojo, be to, patikrinus automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus automobilio pirkėjo duomenis, nebuvo nustatyta, kad toks asmuo kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Tiek ikiteisminio, tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje liudytojas D. S. parodė, kad 2017 m. vasario 6 d. jis automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė pirkėjui iš Rusijos, kuris atvyko jo atsiimti į barą „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo švenčiamas jo (D. S.) gimtadienis. Kaip rašytinį įrodymą liudytojas D. S. pateikė su automobilio pirkėju 2017 m. vasario 6 d. 21.10 val. pasirašytą Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 19). Liudytojas D. S. paprašė I., kad šis parvežtų namo A. K. ir K. S. bei automobilyje likusius daiktus iki jo namų, be to, I. turėjo su juo atsiskaityti visiškai ir už nupirktą automobilį. D. S. kartu su žmonos broliu įsodino A. K. į I. įsigyto automobilio keleivio vietą, nes A. K. buvo labai girtas, negalėjo paeiti kojomis, o į galą atsisėdo K. S.. Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, liudytojai M. Z. ir R. Z. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad po gimtadienio šventimo jie visiškai girtą A. K. įsodino į minėto pirkėjo įsigytą iš D. S. automobilio priekinę keleivio vietą, o K. S. atsisėdo į automobilio galą.
Šiuo atveju nustatyta, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas pirkėjas automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), realiai neperėmė, automobilis buvo paliktas įvykio vietoje ir iš ten priverstinai nuvežtas (b. l. 12), todėl D. S. ieškoti automobilio pirkėjo dėl to, kad jis atsiskaitytų už automobilį, kai pirkėjas automobilio realiai savo žinion nebuvo perėmęs, kaip ir nebuvo pagrindo. Iš byloje esančio pranešimo nustatyta, kad buvo tikrinama, ar automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas pirkėjas kirto Lietuvos Respublikos sieną bei nenustatyta, kad toks asmuo būtų kirtęs Lietuvos Respublikos sieną (b. l. 20). Ši aplinkybė iš esmės sudaro pagrindo abejoti tuo, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis gali būti fiktyvi. Tačiau nustatyta aplinkybė, kad automobilio pirkėjas oficialiai nekirto Lietuvos Respublikos sienos, kartu nepaneigia to, kad automobilio pirkėjas turėjo pagrindo bėgti nuo policijos pareigūnų. Įvykio vakarą bare buvusių liudytojų M. Z., R. Z., A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nepaneigia aplinkybės, kad D. S. turėjo susitikti su kažkokiu asmeniu dėl automobilio. Liudytojai M. Z., R. Z., A. Š., A. S., D. S., K. S., M. S. patvirtino, kad D. S. bare bendravo su kažkokiais atvykusiais asmenimis, dalis liudytojų girdėjo, kad buvo bendraujama rusų kalba, o liudytojai A. S. ir D. S. matė, kad šie asmenys turėjo pasiėmę dokumentus.
Policijos pareigūno A. M. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, taip pat jis tas pačias aplinkybes parodė ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, jog įvykio metu automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent A. K.. Analogiškas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu parodė ir policijos pareigūnė J. Š.. Tiek liudytojo policijos pareigūno A. M., tiek ir liudytojos policijos pareigūnės J. Š. parodytos aplinkybės išsamiai išanalizuotos ir aptartos skundžiamame nutarime, todėl apygardos teismas, sutikdamas su šių parodymų išsamiu vertinimu, dar kartą jų neanalizuoja. Kartu pažymi, kad šiuo atveju, kai yra abejonių dėl to, ar tikrai įvykio naktį automobilį „Volkswagen Passat“ galėjo vairuoti ne A. K., o kitas asmuo, nebūtų pagrindo netikėti kaip nesuinteresuotų bylos baigtimi policijos pareigūnų parodymais, tačiau A. K. paaiškinimų nepaneigia aptarti minėtų liudytojų parodymai, kurie vieni kitiems neprieštarauja. Akcentuotina, kad tiek policijos pareigūnai J. Š. ir A. M., tiek ir liudytojai M. Z., R. Z., A. Š., A. S., D. S., K. S., M. S. parodymus davė, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tam, kad būtų objektyviai nustatyta, ar A. K. galėjo įvykio naktį vairuoti automobilį, t. y., ar jis sėdėjo vairuotojo vietoje, buvo paimtos mikrodalelės nuo automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio sėdynės, A. K. kelnės bei atlikta medžiagų ir gaminių ekspertizė. Taip pat tam, kad būtų patikrinti policijos pareigūnų parodymai, ar policijos pareigūnai persekiodami automobilį galėjo matyti automobilyje buvusius asmenis, automobilio vidų ir panašiai, buvo atliktas optinis duomenų laikmenos vaizdo tyrimas. Tačiau atliktos ekspertizės išvada bei optinio duomenų laikmenos vaizdo tyrimo rezultatai objektyviai nepatvirtino policijos pareigūnų J. Š. ir A. M. parodymų.
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyriaus 2017 m. kovo 17 d. specialisto išvados Nr. 11-362 (17) nustatyta, kad ant tyrimui pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio sėdynės rasti pilkos spalvos medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su A. K. džinsinių kelnių audeklo paviršiaus pluoštais, o ant jo kelnių rasti pašaliniai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai vienodi su pašaliniais mėlynos spalvos medvilnės pluoštais, rastais ant lipnios juostos nuo šio automobilio priekinės keleivio sėdynės, todėl tikėtina, kad minėtos A. K. kelnės kontaktavo su automobilio priekine keleivio sėdyne. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio vairuotojo sėdynės nerasta pluoštų iš tirti pateiktų A. K. kelnių, o ant jo kelnių nerasta pluoštų iš automobilio vairuotojo sėdynės audeklo. Ant A. K. kelnių ir lipnios juostos, kuria nurinktos mikrodalelės nuo automobilio vairuotojo sėdynės, taip pat nerasta vienodų pašalinių pluoštų. Todėl nustatyti, ar kontaktavo tirti pateiktos A. K. kelnės su automobilio vairuotojo sėdyne, specialistai negalėjo (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b. l. 50–54).
Sugretinus teismui pateiktoje optinėje duomenų laikmenoje ACME DVD+R 4,7 GB vizualiai peržiūrėtuose failuose užfiksuotą vaizdą su policijos pareigūnų A. M. ir J. Š. parodymais nustatyta, kad 00.45.28 val. automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pristabdė, lėtai pavažiavo link siauro keliuko kairės pusės, po to pervažiavo į dešinę keliuko pusę ir vėl trumpam pristojo, o tada netrukus vėl pradėjo važiuoti miško keliuku toliau. Nei šiuose, nei likusiuose failuose neužfiksuota, kad tarnybinis automobilis būtų privažiavęs prie minėto automobilio šono tiek, kad būtų įmanoma matyti jo vidų ir vairuotoją. Nei viename ir iš kitų pateiktos optinės duomenų laikmenos failų automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono ir jame esančių asmenų, taip pat ir vairuotojo vaizdo nematyti. Tarnybinis automobilis beveik visą laiką judėjo už persekiojamo automobilio galo ir tik įraše užfiksuotu laiku 00.45.28 ir 00.51.55 val. buvo privažiavęs iš jo galo vos į šoną, tačiau ir šiais momentais automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono bei jame esančių objektų vaizdo visiškai nematyti. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai pažymėjo, kad įvykio metu matomumą apribojo tai, kad buvo tamsus paros metas ir snigo. Bylos duomenimis, viso persekiojimo momentu, iki visiško sustojimo, policijos pareigūnai iš tarnybinio automobilio išlipę nebuvo, jie automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo matyti tik iš tarnybinio automobilio salono, kuriame tą patį vaizdą fiksavo prie priekinio lango įrengta vaizdo įrašymo įranga. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2017 m. liepos 7 d. specialisto išvada Nr. 11K-153 (17) patvirtina, kad net specialia programine įranga atlikus optinės duomenų laikmenos vaizdo tyrimą, nebuvo galima nustatyti asmenų kiekį automobilyje, jų užimamas vietas bei jų individualizuojančius veido bruožus (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, b. l. 17–18).
Atsižvelgdamas į aptartus duomenis, apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai padarė išvadą, jog policijos pareigūnų A. M. ir J. Š. parodymai kelia abejonių dėl to, kad jie gerai matė pristojusio automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono vaizdą ir atpažino jame už vairo sėdėjusį asmenį, vėliau sulaikytą A. K., todėl jų parodymus vertino kritiškai. Kartu apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnas A. M. tarnybiniame pranešime ir pats nurodė, kad dėl blogo oro tarnybiniu automobiliu negalėjo pavyti automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai automobilio vairuotojas ir mergina pabėgo iš automobilio, tarnybinis automobilis buvo tokiu atstumu, jog to momento nematė (b. l. 10–11). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad teismui pateiktoje optinėje duomenų laikmenoje nuo priešpaskutiniame faile Nr. 010547 įrašyto vaizdo pabaigos laiko 01.06.48 val. iki sekančiame paskutiniajame faile Nr. 014127 įrašyto vaizdo pradžios 01.41.28 val. yra net 34 minučių 40 sekundžių laiko tarpas, apie kurį optinėje duomenų laikmenoje vaizdo įrašų failų nėra. Todėl tikėtina, kad šiuo laiku galėjo būti užfiksuotos teisingos bylos ištyrimui reikšmingos aplinkybės bei įrodymai, tačiau šio vaizdo duomenų institucija nepateikė.
Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde jokių naujų argumentų, kurie nebūtų buvę aptarti ir įvertinti, ir dėl kurių reikėtų apylinkės teismo aptartus įrodymus vertinti kitaip bei naikinti skundžiamą nutarimą, kuriuo A. K. administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nenurodyta.
Akcentuotina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis.
Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad A. K. nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, apylinkės teismas tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į tai, kad asmens kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus negali būti grindžiama iš esmės tik prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis, kai jos jokie objektyvūs įrodymai nepatvirtina. Tai, jog, apelianto teigimu, A. K. yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, nusižengė ir po šio įvykio, savaime neįrodo jo kaltės šioje administracinio nusižengimo byloje. Todėl pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, 421 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį A. K. administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ATPK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pagrįstai ir teisėtai. Todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarimas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK viršininko Artūro Mikalausko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.