Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-162-387/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-09
Bylos Nr.
1-162-387/2011
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-02868-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Nukentėjusysis
I. V. V. M., G. K.
Kaltinamasis
V. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-162-387/2011Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02868-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 9d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Rasai Narbutienei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui, gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk, nukentėjusiesiems I. V. V. M. bei G. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje; a. k. (duomenys neskelbtini) vedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsimokslinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)neteistas, baustas administracine tvarka ,kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., bei 187 str.1d. padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. A. viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis. 2010 m. spalio mėn. 09 d., apie 8.00 val., Vilniuje, Muitinės g. Nr. 41, lauke prie maisto prekių parduotuvės „Laržena", būdamas neblaivus, V. A. įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą nukentėjusiajai I. V., priėjęs prie kiosko Nr. 41, kuriame prekiavo I. V., be jokios priežasties, tyčia pastūmė kiosko atidaromą stiklinį langelį, ko pasėkoje stiklas įskilo, paėmęs nuo prekystalio vaisius, taikėsi į I. V., kėsinosi nustumti nuo prekystalio svarstykles, numėtė nuo prekystalio ant grindų ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį vaisių ir daržovių, vieną indelį medaus ir taip prekes sugadino, tokiais savo veiksmais padarė I. V. 319 Lt turtinės žalos, I. V. pasilenkus į priekį, griebė ją už šaliko pradėjo ją tampytį, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, o I. V. išėjus į lauką iš kiosko vidaus apie 8.15 val., praeidamas, trenkė jai vieną kartą delnu per galvą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, toje pačioje vietoje apie 8.15 val. savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą nukentėjusiajam G. K., priėjęs prie G. K., tyčia be jokios priežasties trenkė vieną kartą kumščiu į veidą, o G. K. pargriuvus, nepagarbiai apibūdindamas, keikdamas necenzūriniais žodžiais, mušė jį rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų kiekį, tokiais savo veiksmais padarydamas G. K. poodinę kraujosruvą galvos kairėje akių vokuose, kraujosruvą su odos įbrėžimu nosies nugarėlėje, t.y. nežymiai sutrikdydamas G. K. sveikatą.

Be to, toje pačioje vietoje , mušdamas G. K., nenustatytu būdu apgadino V. M. priklausančio automobilio AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinį sparną, padarydamas 400 Lt. turtinę žalą.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltu prisipažino ir parodė, kad konfliktas su kiosko pardavėja buvo. Jis reiškęs pretenzijas dėl ne vietoje stovinčio automobilio. Pastūmęs langelį, kuris galėjęs ir sudužti, numetęs kažkiek daržovių ir vaisių, galėjęs ir keiktis. Jo manymu jis tiek žalos kiek prašo kiosko savininkai tikrai nepadarė, bet dėl savo veiksmų tikrai gailisi. Kaltinamasis taip pat parodė, jog tikrai susimušė su nukentėjusiuoju Gintautu, tačiau pirmas jam trenkęs būtent nukentėjusysis. Jis atsakęs trenkdamas ir jam. Muštynių metu jis pasirodęs stipresnis, todėl ir esąs kaltinamasis. Kartu kaltinamasis nurodė, jog muštynių metu keikėsi necenzūriniais žodžiais, o taip pat galėjo apgadinti ir kito nukentėjusiojo automobilį, nes muštynės vyko lauke prie mašinų. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog su kaltinimais sutinka, tačiau nesutinka dėl civilinių ieškinių dydžio.

Teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės be pačio kaltinamojo parodymų nustatytos nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymais , bylos dokumentais.

Taip, nukentėjusiosios I. V. parodymais nustatyta, kad kaltinamąjį ji pažįsta iš matymo. Įvykio rytą, apie 8 val. kaltinamasis be priežasties ją užsipuolė. Ji buvusi kioske. Kaltinamasis stipriai pastūmė langelį taip jį sugadindamas, nes įskilo stiklas, nustūmė ant prekystalio sudėtas prekes: medų, mango ir kt., pastūmė svarstykles. Jis per langelį griebė už šaliko, keikėsi. Taip pat sudavė per galvą, bet tai jau nutiko po to, kai kaltinamasis sumušė G.. Jis tiesiog praeidamas stuktelėjo. Kartu nukentėjusioji nurodė, jog konfliktas tarp G. ir kaltinamojo įvyko tarp mašinų. Kaltinamasis mušė G.. Ji mačiusi, kaip G. atidaro parduotuvės duris ir „jau skrenda“. Kartu nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis sugadino jos prekes: raugintus agurkus, šviežius agurkus ir pomidorus, medų, mango. Dėl šių prekių sugadinimo jai padaryta 239 Lt. žala. Be to įskelto langelio remontas kainavęs 500 Lt., tad bendras ieškinys sudaro 739 Lt.

Nukentėjusiojo G. K. parodymais nustatyta, kad kaltinamąjį jis pažįstąs iš matymo. Anksčiau bendrauti nėra tekę, pykčio tarp jų nebuvo. Įvykio dieną jis įėjęs į mėsos parduotuvę ir iš karto kaltinamasis kirto jam smūgį į tarpuakį. Vėliau mušė prie mašinų. Jis buvęs sudaužytas, bėgęs kraujas. Jam buvusi sukruvinta striukė, kurios nebegalėjo išskalbti ir teko naują pirkti. Krisdamas sudaužė laikrodžio stiklą ir nutraukė apyrankę, dėl sužalojimo turėjo ir kitų išlaidų. Turtinė ir neturtinė žala bendroje sumoje sudaro 600 Lt.

Nukentėjusiojo V. M. parodymais nustatyta, kad tą dieną atvykęs prekiauti. Būdamas prie savo prekių išgirdęs, kad muštynės vyksta. Priėjęs pamatė, jog jo mašinos kapotas kruvinas, sparnas įlenktas, dažai sutrūkinėję. Kartu nukentėjusysis nurodė, kad to momento, kai mašina buvo apgadinta nematė. Šiuo metu žala atlyginta jis pretenzijų kaltinamajam neturi.

Liudytojos O. S. parodymais nustatyta, kad ji dirba pardavėja parduotuvėje UAB „Laržena“. Įvykio dieną apie 8.30 val. vairuotojai parduotuvėje darėsi kavą ir šildėsi bandeles. Įėjo kaltinamasis ir pradėjo aiškintis su vairuotojais. Kaltinamasis kalbėjo pakeltu tonu. Vėliau kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir G. (K.). Kaltinamasis jį išstūmė į lauką. Pačių muštynių ji nemačius, bet po kurio laiko, kai G. atėjo į parduotuvę jis buvo sumuštas, iš nosies jam bėgo kraujas.

Be nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir policijos darbuotojų tarnybiniais pranešimais (b.l. 5-6), įvykio vietos apžiūros protokolais (b.l. 8-12). Šių apžiūrų metu nustatyta, kad buvo sugadintas kiosko langelis bei apgadintas V. M. automobilis.

Specialisto išvada (b.l. 35-36) nustatyta, kad G. K. padarytos poodinės kraujosruvos galvos kairėje, akių vokuose, kraujosruva su odos įbrėžimu nosies nugarėlėje. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. A. veika buvo kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. bei 187 str.1d.(dėl V. M. automobilio apgadinimo). Teismas pripažįsta, jog V. A. elgesys buvo įžūlus, o jo veiksmai vandališki. Kaltinamasis be priežasties užsipuolė kiosko pardavėją, keikėsi necenzūriniais žodžiais, išmėtę prekes, sudaužė langelio stiklą. Vėliau užsipuolė ir sumušė kitą nukentėjusįjį – G. K. bei muštynių metu apgadino V. M. automobilį. Taip kaltinamasis akivaizdžiai pademonstravo savo nepagarbą aplinkiniams, elgesio normų nepaisymą. Nusikalto būdamas girtas. Akivaizdus visuomenėje priimtinų normų nepaisymas, demonstratyvumas, smurto naudojimas ir kūno sužalojimų padarymas teismo pripažįstami įžūlaus elgesio pasireiškimu, o svetimo turto sugadinimas teismo laikytini vandališkais veiksmais. V. A. tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, sutrikdydamas visuomenės tvarką ir rimtį, nes šie veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje. Muštynių metu dar buvo apgadintas ir V. M. automobilis, padarant 400 Lt. žalą. Ši veika vertinama kaip svetimo turto sugadinimas. Teismas pripažįsta, kad V. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str.1d. bei 187 str.1d.

Šioje byloje I. V. pareiškė 739 Lt. civilinį ieškinį, nurodydama, kad kaltinamasis sugadino prekių už 239 Lt. sumą bei sudaužė langelio stiklą. Dėl to reikėję keisti visą langą kas kainavę 500 Lt. Kaltinamasis su tokiu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, jog jis neturėtų būti atsakingas už viso lango pakeitimą. Pažymėtina, kad žalos dydis šioje byloje nėra pagrįstas dokumentais ir to nėra galimybės padaryti. Prekių sugadinimo aktas nesurašytas, tačiau nustatyta, kad kaltinamasis tikrai jas išvartė, numesdamas ant žemės. Buvo išmėtyti tiek rauginti, tiek švieži agurkai ir pomidorai, mango vaisiai, medus. Akivaizdu, jog šios prekės nebegalėjo būti realizuotos, nukentėjusiosios nurodoma suma nėra per didelė, todėl pilnai priteistina iš kaltinamojo. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo veikos buvo sudaužytas (įskilo) kiosko langelis. Nukentėjusioji pateikė dokumentus, pagal kuriuos buvo pakeistas visas langas. Pripažintina, jog ieškinio dėl langelio sugadinimo patenkinimas pilnai prieštarautų teisingumo principui. Viso lango pakeitimas įkainotas 500 Lt. Konstatuotina, kad įskilęs langelis užima ¼ lango ploto, tad priteistina suma mažintina, priteisiant tik ¼ nuo prašomos sumos (500:4=125). Viso iš V. A. I. V. naudai priteistina 364 Lt. padarytajai žalai atlyginti.

Nukentėjusysis G. K. šioje byloje pareiškė 600 Lt. ieškinį, nurodydamas, kad jam buvo padaryta 196 Lt. materialinė žala bei 406 Lt. moralinė žala, nes jis esą buvęs sumuštas viešoje vietoje, tekę vaikščioti su mėlynėmis dėl ko jis jautęsis blogai, iš jo buvo šaipomasi be to dėl sumušimo neteko daug kraujo. Dėl turtinės žalos dydžio prieštaravimų nėra. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė 196 Lt. turtinę žalą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas remiasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į padarytosios turtinės žalos dydį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Konstatuotina, jog dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė stresą, jo atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, padarant kūno sužalojimą. Nukentėjusysis buvo užpultas viešoje vietoje. Dėl sužalojimo nukentėjusysis turėjo nepatogumų. Šios aplinkybės rodo, kad 406 Lt. neturtinės žalos dydis yra pamatuotas ir realus, tad pilnai priteistinas iš kaltinamojo.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichiatrijos centre negydytas ir įskaitoje neįrašytas.

V. A. įvykdė nesunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau teismo nebuvo teistas. Teismas konstatuoja, jog parenkant bausmės rūšį būtinas maksimalus teisingumo principo įgyvendinimas kartu neiškreipiant bausmės paskirties. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str.1d. bei 187 str.1d. padarymą numatė labai platų spektrą bausmių. Teismas pažymi, jog bausmės tikslai bus pasiekti, o teisingumo principas bus tinkamai įgyvendintas parenkant V. A. bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Tinkamiausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus bei draudimus. Pažymėtina, kad V. A. veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, tad parenkant galutinę bausmę taikytinas bausmių apėmimas.

Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 273, 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas,

nusprendė:

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. str.1 d. ir nubausti jį 1(vienerių) metų laisvės apribojimu.

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 str. str.1 d. ir nubausti jį 4 mėnesių laisvės apribojimu.

Remiantis BK 63 str. 5d.1p. ir taikant bausmių apėmimo principą, galutinę subendrintą bausmę V. A. paskirti 1(vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Laisvės apribojimo metu įpareigoti V. A.:

per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems žalą ;per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100(vieną šimtą) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. A. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinius ieškinius tenkinti. Priteisti iš V. A. 364 (trys šimtai šešiasdešimt keturi) Lt. I. V. naudai žalos atlyginimui. Priteisti iš V. A. 194 (vienas šimtas devyniasdešimt keturi)Lt. turtinės žalos bei 406(keturi šimtai šeši) Lt. neturtinės žalos atlyginimo G. K. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Algimantas Valantinas