- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- II-720-1170/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00980-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. L.
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
dalyvaujant: administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L., jos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui P. Š.,
Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančios ir faktiškai gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini) atstovo advokato padėjėjo P. Š. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. (A. B.) 2022 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-487-2022 (ROIK 22171833589) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo A. B. 2022 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-487-2022 (toliau – ir Nutarimas) G. L. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, o būtent – ji, būdama MB „Duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktų nuostatas, bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose M. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), MB „Duomenys neskelbtini“ naudai ne vėliau kaip nuo 2022 m. gegužės 4- osios savaitės iki 2022 m. gegužės 24 d. (imtinai), o (duomenys neskelbtini) darbuotojos pareigose (duomenys neskelbtini) pilietei Y. V. (Y. V.), gimusiai (duomenys neskelbtini), MB „Duomenys neskelbtini“ naudai ne vėliau kaip nuo 2022 m. gegužės 4-osios savaitės iki 2022 m. gegužės 26 d. (imtinai), nesudarius rašytinių sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. G. L. buvo paskirta 2000,00 Eur dydžio bauda (b. l. 7-10).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas P. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą pakeisti dalyje, kurioje G. L. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta 2000 Eur dydžio bauda, ir paskirti 1000 Eur dydžio baudą, taip pat priteisti visas G. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Advokato padėjėjo teigimu, Institucija nesurinko konkrečių įrodymų, pagrindžiančių M. J. darbo santykių nuo 4-os savaitės faktą, o skundžiamu Nutarimu G. L. paskirta administracinė nuobauda nėra tinkamai individualizuota, todėl yra per griežta. Institucija, vertindama G. L. veiksmus, susijusius su M. J. įdarbinimu, nepagrįstai MB „Duomenys neskelbtini“ vadovės veiksmus vertino ANK 95 straipsnio 1 dalies kontekste. Šis Institucijos sprendimas buvo grindžiamas M. J. duotais paaiškinimais, anoniminiu pranešimu bei pačios G. L. paaiškinimais. Kita vertus, Institucija nenurodė, kurie įrodymai leidžia suprasti, kad M. J. dirbo ne vėliau kaip nuo gegužės mėnesio 4-osios savaitės. Iš skundžiamo Nutarimo ir jo priėmimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad Institucijos atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad M. J. darbo sutartis buvo sudaryta, apie M. J. įdarbinimą buvo pranešta institucijoms. Skundžiamame Nutarime nėra konkrečiai nurodyta, kad asmuo dirbo, nenurodytos nei darbo funkcijos, nei laikas bei atlyginimas – nėra nustatyta nei viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Taip pat skundžiamame Nutarime nėra pateiktas joks betarpiškas įrodymas, kuris patvirtintų, kad M. J. dirbo nuo gegužės 4-osios savaitės. Anot advokato padėjėjo, visos šios aplinkybės patvirtina, kad Institucija skundžiamą sprendimą grindė išimtinai prielaidomis. G. L. įgaliotas atstovas, aptardamas skundžiamo Nutarimo dalį, susijusią su (duomenys neskelbtini) pilietis darbo faktu MB „Duomenys neskelbtini“, neginčijo, kad Y. V. dirbo nesudarius darbo sutarties. Tačiau advokato padėjėjo teigimu, ši aplinkybė buvo nulemta išimtinai G. L. nežinojimo apie užsienio valstybių, šiuo atveju – (duomenys neskelbtini) , piliečių įdarbinimo tvarką. Po atlikto patikrinimo – 2022 m. gegužės 26 d. Y. V. buvo įdarbinta MB „Duomenys neskelbtini“. Dėl minėto nusižengimo G. L. savo kaltės neginčija, nuoširdžiai gailisi, dėl ko pastarajai turėtų būti paskirta minimali bauda. Anot pastarosios įgalioto atstovo, Institucija, G. L. skirdama 2000 Eur dydžio baudą, visiškai neatsižvelgė į administracinių nuobaudų skyrimo principus. Visiškai nebuvo įvertinta tai, kad G. L. dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina itin kritiškai, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau už analogiško pažeidimo padarymą nebuvo bausta (apskritai administracine tvarka baudžiama pirmą kartą). Visos šios aplinkybės rodo, kad administracinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jos gyvenime. Padarytas pažeidimas pasekmių nesukėlė, žala padaryta nebuvo, (duomenys neskelbtini) pilietė buvo įdarbinta. Pastarosios įdarbinimui trūko dokumentų, taigi nelegalaus darbo sistemiškumas ar ilgalaikiškumas nebuvo nustatyti (b. l. 3-6).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į G. L. įgalioto atstovo skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad skundžiamas Nutarimas yra priimtas remiantis visa tyrimo metu surinkta medžiaga, o ne tik skunde akcentuojamu anoniminiu pranešimu. M. J. nelegalaus darbo iki 2022 m. gegužės 24 d. faktą patvirtino pati M. J., nurodžiusi, kad nuo gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , stebėjo darbo procesą, padėjo palaikyti švarą, (duomenys neskelbtini), stebėjo kaip dirbti kasos aparatu. Šias M. J. nurodytas aplinkybes patvirtino ir Y. V., kuri nurodė, kad su M. J. dirba antrą savaitę nuo 8.00 val. iki 15.00 val., 5 dienas per savaitę. Be to, pati G. L. nurodė, kad M. J. iki gegužės 24 d. buvo kelis kartus atėjusi apsižiūrėti darbo vietos ir kaip vyksta darbai. Institucijos vertinimu, minėtų asmenų pateikti paaiškinimai sutampa ir vienas kitą papildo, todėl teigti, kad Institucija skundžiamą Nutarimą grindė prielaidomis nėra pagrindo. Be to, juos papildo ir įmonės pateiktas 2022 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Iš jo matyti, kad M. J. nuo gegužės 2 d. yra žymimas faktiškai dirbtas laikas. Nors byloje nenustatyta, kad M. J. buvo sumokėta už darbą iki 2022 m. gegužės 25 d., tačiau vien tai, kad MB „Duomenys neskelbtini“ vadovė tarėsi su pastarąja dėl darbo, patvirtina, kad buvo susitarta ir dėl darbo apmokėjimo. Tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepaneigia atlygintinumo fakto. Institucijos teigimu, G. L. įgalioto atstovo pateikti teiginiai apie patirties įdarbinant (duomenys neskelbtini) piliečius neturėjimą bei švelnesnės nuobaudos paskyrimą yra nepagrįsti, kadangi G. L. teikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip norėjo suklaidinti Instituciją. Kaip matyti iš Y. V. paaiškinimo, mergina (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini), dirbo antrą savaitę nuo 8.00 val. iki 15.00 val., atliko (duomenys neskelbtini) funkcijas, dokumentus įforminimui pateikė 2022 m. gegužės 25 d. MB „Duomenys neskelbtini“ vadovė savo gegužės 26 d. paaiškinime taip pat patvirtino, kad iki gegužės 25 d. Y. V. buvo atėjusi kelis kartus pasižiūrėti. G. L. taip pat nurodė, kad buhalterijai dokumentus pateikusi gegužės 24 d., nors tyrimo metu nustatyta, kad Y. V. (duomenys neskelbtini) dirbo jau nuo gegužės mėnesio 4-os savaitės (preliminariai nuo gegužės 16 d.), o su ja dar nebuvo sudaryta darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta Sodros teritoriniam skyriui apie asmens socialinio draudimo pradžią. Tokius vadovo veiksmus Institucija vertina kaip neatsakingus. G. L., būdama pakankamai atsakinga ir rūpestinga, privalėjo užtikrinti, jog MB „Duomenys neskelbtini“ veikla bus organizuojama tinkamai, t. y. privalėjo užtikrinti, kad darbuotojas nepradės dirbti tol, kol nebus įvykdytos aukščiau įvardintos įdarbinimo sąlygos. G. L. kaltės pripažinimą sąlygojo ne nuoširdus gailėjimasis ir savo poelgio smerkimas, o Institucijos surinktų įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, visuma. Pažymėtina, kad ir po Institucijos atlikto tyrimo ir priimto Nutarimo, pareiškėja tik iš dalies pripažino savo kaltę, didžiąją dalį nelegalaus darbo atvejų neigia, nepaisant to, kad jie yra patvirtinti dokumentine medžiaga ir akivaizdūs, todėl G. L. paskirtos dydis yra pagrįstas ir atitinkantis ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos baudos vidurkį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas P. Š. parodė, kad Institucijos Nutarimas yra skundžiamas dėl darbo santykių, susijusių su M. J., bei G. L. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio. Patikrinimo metu M. J. turėjo galiojančią darbo sutartį, todėl nebuvo pagrindo jos darbo kvalifikuoti kaip nelegalaus. Institucijos Nutarime nurodyta, kad kažkas girdėjo apie nelegalų M. J. darbą, tačiau tai nėra teisėtas veikos kvalifikavimas, nėra pagrindo nustatyti darbo santykius, darbo sutartis buvo pateikta, apie įdarbinimą buvo pranešta. Nebuvo konkrečiai nurodyta, kad asmuo dirba, taip pat nenurodyta konkreti data, todėl nėra administracinio nusižengimo sudėties laiko atžvilgiu. Dėl Institucijos Nutarimo dalies, susijusios su Y. V. įdarbinimu, atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad G. L. galisi dėl darbo sutarties nesudarymo, aplinkybės yra objektyvios, tačiau tai nepanaikina asmens atsakomybės. G. L. kaip darbdavys, nebuvo susidūrusi su užsieniečių įdarbinimu, tai buvo nežinoma procedūra, taip įvyko, kad darbo sutartis buvo sudaryta vėliau. G. L. pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai galisi dėl to. Be to, advokato padėjėjo teigimu, G. L. paskirta 2000,00 Eur dydžio bauda yra per didelė. ANK 95 straipsnyje yra nurodyta minimali 1000,00 Eur dydžio bauda, kuri pastarojo teigimu, yra pakankama. Tuo tarpu, G. L. paskirta bauda nebuvo individualizuota, nebuvo atsižvelgta į aplinkybes paskiriant baudos dydį.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta M. J. parodė, kad su G. L. sieja darbo santykiai. Ilgą laiką ieškojo darbo, dėl sveikatos problemų negali dirbti sunkaus darbo. G. L. ilgai neapsisprendė ar įdarbins ją. Anksčiau minėjo, kad ieško naujų darbuotojų, tačiau konkrečios datos nenurodė. Ji dažnai pas ją lankydavosi. Gegužės mėnesį aprodė darbo vietą, apmokė dirbti kasos aparatu, nuo 2022 m. buvo oficialiai įdarbinta. Šiuo metu dirba MB ,,Duomenys neskelbtini“. Ten pradėjo lankytis nuo 2022 m. gegužės mėnesio. G. L. vis minėjo, kad priims dirbti. Kuomet lankydavosi ten, jos kalbėdavosi, tačiau darbo funkcijų neatlikdavo. Darbo sutartis buvo sudaryta 2022 m. gegužės 24 d. Tą dieną pasirašė darbo sutartį ir pradėjo dirbti. Be jos (duomenys neskelbtini) dirbo Y. V. Nežino, ar ji buvo pasirašiusi darbo sutartį. Jos pareigos - (duomenys neskelbtini) . Dėl darbo sutarties pastaroji nurodė, kad G. L. sakė, kad sutartis paruošta ir ji atveš dokumentą pasirašyti, tikslios dienos neprisimena. Gegužės mėnesio darbo laiko grafikas jai nebuvo pateiktas susipažinti. Nuo namų iki darbo važiuoja viešuoju transportu, apie 15 minučių. Gegužės mėnesį į (duomenys neskelbtini) atvykdavo po du kartus į savaitę, o po to, kai suprato, kad reikalingi darbuotojai, apsilankydavo dažniau. Įprastai G. L. dirbdavo viena. Iki darbo sutarties pasirašymo yra mačiusi Y. V. G. L. priklausančioje (duomenys neskelbtini), tačiau neatkreipė dėmesio į tai, ką būtent ji veikdavo, matė ją (duomenys neskelbtini), sandėlio patalpose. Dėl darbo sutarties M. J. paaiškino, kad G. L. tvirtino, kad darbo sutartis paruošta ir bus pasirašoma greitu metu. Institucijos patikrinimo metu sutarties nebuvo pasirašiusi. Norėjo įtikti darbdavei, todėl dar prieš pasirašant darbo sutartį padėjo palaikyti švarą, (duomenys neskelbtini) G. L. priklausančioje (duomenys neskelbtini). Atliekant šiuos darbus, G. L. buvo (duomenys neskelbtini). Minėtus darbus atliko savo noru, neprašoma. Darbo sąlygų konkrečiai nebuvo aptarę, tikėjosi minimalaus darbo užmokesčio. Dėl Y. V. nurodė, kad kartu nedirbo, iki patikrinimo ateidavo tik kaip svečias. Tarp Y. V. ir G. L. įvyko konfliktas, galimai dėl to, kad paaiškinime galėjo nurodyti, kad dirbo dvi savaites iki sutarties pasirašymo. Patikrinimo metu nenurodė jokių smulkmenų dėl Y. V., kadangi jokių detalių nežinojo.
Teismo posėdžio metu apklausta administracinėn atsakomybėn patraukta G. L. parodė, kad įvykio metu kitoje jai priklausančioje įmonėje ji turėjo pavaduoti sergantį (duomenys neskelbtini). M. J. labai norėjo dirbti jos įmonėje, prašė priimti, dažnai ateidavo pasižiūrėti, pabūdavo, laikui bėgant susibendravo, iš draugiškumo M. J. retkarčiais padėdavo ką nors padaryti, pavyzdžiui iššluodavo grindis. Ji nenorėjo jos priimti į darbą, kadangi ji neturėjo tam reikalingų įgūdžių, vėliau pasirašė darbo sutartį, kadangi trūko darbuotojų. Dėl Y. V. įdarbinimo G. L. parodė, kad trūko įdarbinimui reikalingų dokumentų, pateiktame pase nebuvo nurodyto dokumento galiojimo termino, todėl jie negalėjo sudaryti darbo sutarties. G. L. kartu papildė, kad ji sutinka tik dėl J. V. epizodo, dėl antrojo epizodo byloje nesutinka. Ji vadovauja MB ,,Duomenys neskelbtini“, joje dirbo J. V. ir M. J. Su M. J. darbo sutartis buvo sudaryta 2022 m. gegužės 24 d., su J. V. darbo sutartis buvo pasirašyta tą pačią dieną, kurią vyko Institucijos patikrinimas. M. J. darbo funkcijas pradėjo vykdyti nuo 2022 m. gegužės 24 d., o Y. V. nuo 2022 m. gegužės 26 d. Pastaroji savo paaiškinime nurodė, kad darbo vietoje lankėsi prieš pasirašant sutartį, ateidavo apsidairyti, pasimokyti. Patikrinimo metu G. L. turėjo pavaduoti kitą darbuotoją, todėl negalėjo dirbti (duomenys neskelbtini). M. J. taip pat lankėsi (duomenys neskelbtini) dar prieš pasirašant darbo sutartį, stebėdavo kaip dirbti kasos aparatu, ateidavo dažnai, kadangi labai norėjo pradėti dirbti. Minėtos moterys jų apsilankymų metu neaptarnaudavo klientų. Dėl byloje pateiktų darbo laiko grafikų G. L. nurodė, kad grafikus sudarydavo buhalterė. (Duomenys neskelbtini) grafikai nesikeičia, kadangi laikas yra visada toks pat, dirba penkias dienas per savaitę. Ji nepasirašė grafikų, tuo metu turėjo sveikatos problemų. Grafike buvo klaida, reikėtų vadovautis grafiku, sudarytu nuo gegužės 25 d. G. L. taip pat parodė, kad patikrinimo metu jai priklausė dvi (duomenys neskelbtini), buvo įdarbinta iki 10 darbuotojų. (Duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu dirbo du darbuotojai, nepamena, kiek tiksliai darbuotojų dirbo kitoje jai priklausančioje (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) nedirbdavo nuolat dėl klientų stygiaus. (Duomenys neskelbtini) atsidarydavo pietų metu arba savaitgaliais. Patikrinimo metu ji dirbo savo (duomenys neskelbtini) viena, (duomenys neskelbtini) gyveno tame pačiame pastate, todėl ji paprašė jos nusileisti, kol buvo atliekamas patikrinimas. Jos mama padėdavo dirbti, ji yra įmonės statytinė. Neatidarydavo (duomenys neskelbtini) kasdien, dvi savaites iki patikrinimo dirbo nereguliariai. Paaiškindama byloje esančius darbo grafikus, G. L. nurodė, kad pateiktuose grafikuose įrašyti (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Iki Institucijos patikrinimo (duomenys neskelbtini) ji dirbdavo viena, neprivalėjo būti įrašyta į darbo grafiką. Minėtu laikotarpiu ji nėra mokėjusi pinigų M. J. ir Y. V., abi darbuotojos buvo instruktuotos dėl darbo saugos žodžiu, tai buvo padaryta iki Institucijos patikrinimo. Patikrinimo dieną ji buvo (duomenys neskelbtini) visą darbo dieną, (duomenys neskelbtini) liko M. J. ir Y. V. Jos liko dėl to, nes ji turėjo vykti į (duomenys neskelbtini), kadangi ji skubiai turėjo išvykti į(duomenys neskelbtini), Y. V. turėjo dirbti, todėl liko (duomenys neskelbtini). G. L. mėnesinės pajamos yra nepastovios, nepavyksta uždirbti, jos sutuoktinis šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje. Per mėnesį šeimos pajamos nedidelės, iš vykdomo verslo pajamų negauna.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. V. parodė, kad jis yra Institucijos inspektorius, su G. L. asmeniniai santykiai nesieja. Institucijoje buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirba dvi moterys, buvo nurodyta, kad viena iš jų (duomenys neskelbtini) pilietė, dirba be darbo sutarčių, nėra mokamas darbo užmokestis, darbuotojos išnaudojamos. Buvo atliekamas informacijos patikrinimas, atliktas kontrolinis pirkimas, atvykę į minėtą (duomenys neskelbtini), užsisakė patiekalus, laukė, kol jie bus pagaminti. Lietuvos Respublikos pilietė dirbo su kasa, iš klientų priiminėjo užsakymus, (duomenys neskelbtini) darbuotoja dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Laukiant užsakyto maisto, girdėjo kaip darbuotojos priekaištavo viena kitai, iš bendravimo buvo matyti, kad anksčiau konfliktavo tarpusavyje. Gavę savo užsakytą maistą, pavalgė, toliau atlikinėjo patikrinimo veiksmus. Patikrinimo metu, Lietuvos Respublikos pilietė Sodra duomenimis buvo įdarbinta, tačiau nebuvo pasirašiusi darbo sutarties, negalėjo nurodyti konkrečių priežasčių dėl nepasirašytos sutarties. (Duomenys neskelbtini) pilietė Sodra duomenimis nebuvo įdarbinta, dirbo nelegaliai. Atliekant darbuotojų apklausą, darbuotojos viena nuo kitos buvo atribotos, teikė paaiškinimus. Apklausos metu jo apklausta darbuotoja nurodė, kad pagal Sodra duomenis dirba antrą dieną. Jis klausė ar tikrai dirba antrą dieną, darbuotoja paaiškino, kad dirba jau nuo gegužės pradžios. Pagrindinis klausimas buvo, ar M. J. stebėjo darbo procesą, ar atliko darbines funkcijas. Ji paaiškino, kad atliko darbines funkcijas, (duomenys neskelbtini), dirbo kasos aparatu, prižiūrėjo švarą. Sugretinus M. J. ir Y. V. paaiškinimus, matyti, kad paaiškinimai atitinka Institucijai pateikto skundo dėl nelegalaus darbo turinį. Liudytojas detalizavo, kad patikrinimas buvo atliktas 2022 m. gegužės 26 d., prieš tai (duomenys neskelbtini) nesilankė. Patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) dirbo dvi moterys, teikiant paaiškinimus, (duomenys neskelbtini) pilietė buvo apklausiama (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė apklausta (duomenys neskelbtini) patalpoje. Pokalbio su M. J. metu, ji nurodė, kad dirba nuo gegužės 24 d., tačiau darbo sutarties nėra pasirašiusi, sakė, kad direktorė negalėjo atvežti sutarčių pasirašyti, neminėjo kodėl. Patikrinimo metu Sodra sistemoje M. J. buvo užregistruota, registravimo metu darbo sutartis nereikalinga. J. V. nebuvo linkusi bendrauti, elgėsi arogantiškai, aiškino aplinkybes, kad dirbo jau anksčiau dėl sunkios finansinės padėties. (Duomenys neskelbtini) pilietė nurodė, kad gavo pajamas iš įmonės direktorės. Liudytojas taip pat nurodė, kad atliekant patikrinimus ne visada darbuotojai su savimi turi darbo sutartį, priklausomai nuo to, kiek laiko dirba. Kontrolinį pirkimą atliko tam, kad surinktų kuo daugiau objektyvios informacijos, dėl šios priežasties apklausė ir M. J. M. J. patikrinimo metu nieko nenurodė apie gautą darbo užmokestį. Darbo santykiai buvo kvalifikuojami pagal pateiktus paaiškinimus. Po šio patikrinimo jis nedalyvavo kituose įmonės patikrinimuose. (Duomenys neskelbtini) pilietė patikrinimo metu nurodė, kad kartu su M. J. dirba (duomenys neskelbtini) dvi savaites, (duomenys neskelbtini) pilietė (duomenys neskelbtini), o M. J. aptarnauja klientus. Patikrinimo metu darbuotojos bendravo tarpusavyje pakeltu tonu, priekaištavo viena kitai. Y. V. pozicija buvo nuosekli, neneigė darbo fakto, darbo trukmę nurodė dvi savaites. Teikdamos paaiškinimus darbuotojos buvo atribotos viena nuo kitos.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. S. parodė, kad su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu G. L. asmeniniai santykiai nesieja. Jos vadovaujama įmonė teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Darbo grafikas yra padarytas taip, kaip žmogus turėtų dirbti, žiniaraštis parengtas taip, kaip žmogus dirbo realiai. Pateikti du grafikai, jie buvo suformuoti Institucijos prašymu, grafikuose atsispindi grafikas iki patikrinimo ir po patikrinimo. Reikalinga visa informacija, kad būtų tinkamai apskaičiuotas atlyginimas. Darbo laiko grafike nurodomi duomenys atlyginimo skaičiavimui, o duomenys, nuo kada asmuo dirbo faktiškai, fiksuojami žiniaraštyje. Liudytoja taip pat papildė, kad duomenis, kiek darbuotojai dirba faktiškai, perduoda įmonės direktorė, taip pat informaciją jos įmonė patikrina ,,Sodra“, informacija keičiasi telefonu, informacija perduodama žodžiu. Dėl darbo grafikų ji taip pat papildė, kad darbo užmokestis skaičiuojamas remiantis žiniaraščiu ir darbo grafiku. Šiuo atveju darbo grafikas buvo sudarytas taip, kad M. J. būtų dirbusi visą mėnesį, tačiau faktiškai jį dirbo tik gegužės mėnesio pabaigoje, todėl reikia žiūrėti į darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Būtent jame yra nurodytas iš tikrųjų M. J. išdirbtas laikas, o darbo laiko grafikas yra pildomas kaip už visą mėnesį dėl to, kad tokiu būdu sistema lengviau apdoroja duomenis. Šešių asmenų darbo laiko grafikas buvo rengiamas programoje, išrašas išimtas 2022 m. birželio pradžioje, G. L. prašymu. Dėl darbo sutarties ji parodė, kad apie sudarytas darbo sutartis praneša ,Sodra tuomet, kai sutartis yra pasirašyta. Dėl Y. V. ji nepamena, ar yra mačiusi darbo sutartį dėl pastarosios įdarbinimo.
MB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. gegužės mėnesio darbo laiko grafike nurodyta, kad darbuotojai M. J. nuo 2022 m. gegužės 2 d. yra žymimas (duomenys neskelbtini) pareigose faktiškai dirbtas laikas. Darbuotojai Y. V. nuo 2022 m. gegužės 27 d. yra žymimas (duomenys neskelbtini) darbuotojos pareigose faktiškai dirbtas laikas (b. l. 19-20).
Iš 2022 m. gegužės 26 d. darbo sutarties Nr. 10, sudarytos tarp MB „Duomenys neskelbtini“ ir Y. V., matyti, kad darbdavys MB „Duomenys neskelbtini“, atstovaujamas direktorės G. L., ir (duomenys neskelbtini) pilietė Y. V., sudarė neterminuotą darbo sutartį. Darbuotoja Y. V. priimama dirbti (duomenys neskelbtini) darbuotojos pareigoms. Mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) Eur, suminis darbo laikas - 40 val. darbo savaitė. Išbandymo laikotarpis – 3 mėnesiai. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2022 m. gegužės 27 d. (b. l. 24).
Šalies argumentai
Y. V. 2022 m. gegužės 26 d. prašyme, adresuotame MB „Duomenys neskelbtini“ direktorei G. L., nurodyta, kad Y. V. prašo nuo 2022 m. gegužės 27 d. priimti ją į darbą, (duomenys neskelbtini) darbuotojos pareigoms (b. l. 25).
Žemesnės instancijos teismas
MB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. gegužės 26 d. įsakyme „Dėl Y. V. priėmimo į darbą“ nurodyta, kad atsižvelgiant į Y. V. 2022 m. gegužės 26 d. prašymą, bendrijos direktorė G. L. priima pastarąją į darbą, (duomenys neskelbtini) darbuotojos pareigoms nuo 2022 m. gegužės 27 d. Nustatomas suminis darbo laikas – 40 val. darbo savaitė bei mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur, išbandymo terminas – 3 mėnesiai (b. l. 26).
Iš 2022 m. gegužės 24 d. darbo sutarties Nr. 9, sudarytos tarp MB „Duomenys neskelbtini“ ir M. J., matyti, kad darbdavys MB „Duomenys neskelbtini“, atstovaujamas direktorės G. L., ir Lietuvos Respublikos pilietė M. J., sudarė neterminuotą darbo sutartį. M. J. priimama dirbti (duomenys neskelbtini) pareigoms. Mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis –(duomenys neskelbtini) Eur, suminis darbo laikas – 40 val. darbo savaitė. Išbandymo laikotarpis – 3 mėnesiai. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2022 m. gegužės 25 d. (b. l. 27).
MB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. gegužės 24 d. įsakyme „Dėl M. J. priėmimo į darbą“ nurodyta, kad atsižvelgiant į M. J. 2022 m. gegužės 24 d. prašymą, bendrijos direktorė G. L. priima pastarąją į darbą, (duomenys neskelbtini) pareigoms nuo 2022 m. gegužės 25 d. Nustatomas suminis darbo laikas – 40 val. darbo savaitė bei mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis –(duomenys neskelbtini) Eur, išbandymo terminas – 3 mėnesiai (b. l. 28).
M. J. 2022 m. gegužės 26 d. paaiškinime, adresuotame Institucijai, nurodyta, kad ji MB „Duomenys neskelbtini“ pradėjo dirbti nuo šių metų gegužės 24 d. (antradienio). Popierinės darbo sutarties nepasirašė. Dėl darbo tarėsi su G. L. Ji dirbo su Y. antradienį, nuo 8.00 val. Ji (duomenys neskelbtini), dirba su kasos aparatu. Y. gamina (duomenys neskelbtini), aptarnauja žmones. Jos darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 15.00 val. Darbas kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius. Ji įmonėje stebėjo darbo procesą ir galvojo ar sugebės atlikti šį darbą jau gerokai anksčiau, nuo gegužės 4 d. Tuo laikotarpiu padėjo palaikyti švarą, (duomenys neskelbtini), stebėjo kaip dirbti kasos aparatu (b. l. 30).
Y. V. 2022 m. gegužės 26 d. paaiškinime, adresuotame Institucijai, nurodyta, kad dirba antrą savaitę (duomenys neskelbtini), nuo 8.00 val. iki 15.00 val., penkias dienas per savaitę. Dokumentus įforminimui padavė vakar direktorei G. Darbo sutarties dar nepasirašė. Atlyginimas minimalus. (Duomenys neskelbtini) - gamina ir išduoda. Instruktažas buvo pravestas. Visą šį laiką dirba su M. Direktorė šiandien buvo 8.00 val. Direktorė davė pinigų. Išdavė darbo drabužius (b. l. 31).
Šalies argumentai
M. J. 2022 m. gegužės 24 d. prašyme, adresuotame MB „Duomenys neskelbtini“ direktorei G. L., nurodyta, kad ji prašo nuo 2022 m. gegužės 25 d. priimti ją į darbą, (duomenys neskelbtini) pareigoms (b. l. 32).
Žemesnės instancijos teismas
G. L. 2022 m. gegužės 26 d. paaiškinime, adresuotame Institucijai, nurodyta, kad M., (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) nuo 24 d. Darbo sutartis sudaryta iki 24 d. Buvo kelis kartus atėjusi apžiūrėti darbo vietos ir pažiūrėti, kaip vyksta darbas kasos aparatu, nes labai sunkiai įsisavino darbą ir visiškai neturėjo įgūdžių. Y. ruošiami dokumentai forminimui, trūksta dokumentų, o įdarbinimui dokumentai pateikti į buhalteriją, 25 dieną. Ji kelis kartus prieš tai buvo atėjusi pasižiūrėti lietuviškos (duomenys neskelbtini) gamybos, dirbant jai, kadangi yra (duomenys neskelbtini). Nepamena nuo kurios dienos, kiek kartų buvo atėjusi. (Duomenys neskelbtini) dirbo ji pati. Pastarąsias dvi savaites (duomenys neskelbtini) pati po pietų ir išdalindavo jį per dvi vietas, kadangi žmonių nedaug, o (duomenys neskelbtini) reikia pagaminti 20-30 (duomenys neskelbtini). Su Y. šiuo metu nėra pasirašyta sutartis, bet bus pasirašyta šiandien (b. l. 33).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus viršininkės I. M. 2022 m. lapkričio 25 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 10-S-30024(10.44E-10) nurodyta, kad vykdant 2022 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartį dėl Y. V. atvesdinimo, bendrauta su G. L., kurį nurodė, kad Y. V. yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos, galimai į (duomenys neskelbtini), nes socialiniame tinkle „Facebook“ Y. V. įkėlusi savo ir vaikų nuotraukas bei pažymėjusi nurodytą šalį kaip buvimo vietą. G. L. taip pat nurodė, kad Y. V. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), bet buto numerio nežinanti. Siekiant nustatyti Y. V. gyvenamąją vietą, bendrauta su (duomenys neskelbtini), namo gyventojais. Gauta informacija, kad Y. V. gyveno (duomenys neskelbtini) bute, bet apie trys mėnesius jos niekas nėra matęs. Susisiekus su nurodyto buto savininke R. K., moteris nurodė, kad Y. V. su savo vaikais gyveno nurodytu adresu, bet 2022 m. rugpjūčio 17 d. išvyko į užsienį. R. K. paminėjo, kad Y. V. svarstė galimybę grįžti 2022 m. rugsėjo pradžioje, bet nuo išvykimo dienos R. K. jokių žinių iš Y. V. negavo, jos nebendrauja.
Iš 2022 m. liepos 18 d. sąskaitos faktūros PS Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Swedbank išrašo matyti, kad G. L. apmokėjo 250,00 Eur vertės sumą už advokato padėjėjo P. Š. suteiktas teisines paslaugas.
Iš 2022 m. lapkričio 15 d. sąskaitos faktūros PS Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitos faktūros PS Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Swedbank išrašo matyti, kad G. L. apmokėjo 230,00 Eur vertės sumą už advokato padėjėjo P. Š. suteiktas teisines paslaugas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apžiūrėtas 2022 m. gegužės 26 d. Institucijos atlikto MB „Duomenys neskelbtini“ patikrinimo vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuotas Y. V. ir M. J. bendravimas su Institucijos atstovais ir paaiškinimų surašymo procesas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies
Dėl M. J. nelegalaus darbo
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį administracinę teisinę atsakomybę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia nelegalus darbas.
ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius bei darbo įstatymus, kurie buvo pažeisti. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatyme.
Nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Sodra teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams, t. y. tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, todėl darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir DK 32 straipsnis, kuriame reglamentuojama darbo sutarties sąvoka. Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui. Darbo sutarties sudarymą reglamentuojantis DK 42 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis).
DK 42 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodra teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad G. L., būdama MB „Duomenys neskelbtini“ direktore, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktų nuostatas, bei DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti (duomenys neskelbtini) darbuotojos pareigose (duomenys neskelbtini) pilietei Y. V., MB „Duomenys neskelbtini“ naudai ne vėliau kaip nuo 2022 m. gegužės 4-osios savaitės iki 2022 m. gegužės 26 d. (imtinai), nesudarius rašytinės sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Sodrai apie asmenų priėmimą į darbą. Šių aplinkybių tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo ir pati G. L. Dėl minėtos priežasties – nesant ginčo dėl Y. V. darbo MB „Duomenys neskelbtini“ naudai fakto, teismas, šioje dalyje skundžiamo Nutarimo nevertina.
Žemesnės instancijos teismas
Iš skundžiamo Nutarimo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad G. L. buvo pripažinta kalta ir dėl to, kad ji, būdama MB „Duomenys neskelbtini“ direktore, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktų nuostatas, bei DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose M. J. MB „Duomenys neskelbtini“ naudai ne vėliau kaip nuo 2022 m. gegužės 4-osios savaitės iki 2022 m. gegužės 24 d. (imtinai), nesudarius rašytinės sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Sodrai.
Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde G. L. įgalioto atstovo argumentai yra sietini išimtinai su neva nepagrįstai inkriminuota M. J. nelegalaus darbo aplinkybe. Advokato padėjėjo teigimu, M. J. MB „Duomenys neskelbtini“ faktiškai pradėjo dirbti tik nuo 2022 m. gegužės 24 d. – nuo to laiko, kai buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, prieš tai jokių darbinių funkcijų ši nevykdė, todėl M. J. darbas, nesant jokių įrodymų, nepagrįstai buvo pripažintas kaip nelegalus.
Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, juos išanalizavęs tiek atskirai, tiek sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, neturi pagrindo pritarti anksčiau išvardintiems G. L. įgalioto atstovo skunde pateiktiems argumentams ir pripažinti, kad skundžiamas Nutarimas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
Nors tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek skundo nagrinėjimo teisme metu G. L. nepripažino, kad padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, susijusi su M. J. nelegaliu darbu, tačiau šią pastarosios poziciją paneigia kiti byloje surinkti, vienas kitą papildantys ir esminėse aplinkybėse sutampantys įrodymai.
Iš Sodros informacinės sistemos išrašo (b. l. 36), MB „Duomenys neskelbtini“ ir M. J. darbo sutarties (b. l. 27), MB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. gegužės 24 d. įsakymo „Dėl M. J. priėmimo į darbą“ (b. l. 28) bei M. J. MB „Duomenys neskelbtini“ adresuoto prašymo (b. l. 32) matyti, kad M. J. oficialiai minėtoje bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2022 m. gegužės 25 d. Tuo tarpu tiek iš M. J. viso proceso metu pateiktų paaiškinimų, tiek iš Y. V. Institucijos atlikto patikrinimo metu pateiktų paaiškinimų, matyti, kad M. J. darbo funkcijas MB „Duomenys neskelbtini“ atliko žymiai anksčiau – nuo ketvirtosios gegužės mėnesio savaitės. Nors Y. V. nepavyko apklausti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau 2022 m. gegužės 26 d. Institucijos atlikto MB „Duomenys neskelbtini“ patikrinimo metu pastaroji nurodė, kad dirba antrą savaitę (duomenys neskelbtini), nuo 8.00 val. iki 15.00 val., penkias dienas per savaitę. Atlieka (duomenys neskelbtini) funkcijas - gamina ir išduoda (duomenys neskelbtini). Instruktažas buvo pravestas. Visą šį laiką dirba su M. (b. l. 31). Pabrėžtina, kad pastaroji atlikto patikrinimo metu nebuvo nuosekli – pirmiausia nurodė, kad ji pati pradėjo dirbti tik patikrinimo dieną, o tik vėliau pripažino, kad dirba kelias savaites, tačiau, aptardama M. J. apsilankymus MB „Duomenys neskelbtini“, nepateikė prieštaringų paaiškinimų, kadangi nuosekliai tvirtino, kad pastarąją matė ir jos pačios ankstesnių apsilankymų bendrovėje metu (vaizdo įrašų turinys), todėl teismas nesiremti šiais Y. V. byloje pateiktais paaiškinimais neturi pagrindo. Be to, minėto patikrinimo metu paaiškinimus pateikusi M. J. nors ir nurodė, kad pradėjo dirbti 2022 m. gegužės 24 d., tačiau kartu detalizavo, kad šioje bendrovėje lankėsi žymiai anksčiau. Jos funkcijoms yra priskirtinas (duomenys neskelbtini) ir darbas su kasos aparatu. Jos darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 15.00 val. Darbas kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius. Ji įmonėje stebėjo darbo procesą ir galvojo ar sugebės atlikti šį darbą jau gerokai anksčiau, nuo gegužės 4 d. Tuo laikotarpiu padėjo palaikyti švarą, (duomenys neskelbtini), stebėjo kaip dirbti kasos aparatu (b. l. 30). Šiuos M. J. Institucijos atlikto patikrinimo metu pateiktus paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir patikrinimo metu dalyvavęs bei ją apklausęs Institucijos atstovas T. V. Be to, pastarosios patikrinimo metu pateikti paaiškinimai ženkliai nesiskyrė ir nuo jos bylos nagrinėjimo teisme duotų parodymų, kuriuose ji nors ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) lankėsi kaip svečias, su Y. V. nedirbo, tačiau nurodė, kad gegužės mėnesį į (duomenys neskelbtini) atvykdavo po du kartus į savaitę, o po to, kai suprato, kad reikalingi darbuotojai, apsilankydavo dažniau. Norėjo įtikti darbdavei, todėl dar prieš pasirašant darbo sutartį padėjo palaikyti švarą, (duomenys neskelbtini) G. L. priklausančioje (duomenys neskelbtini), darė tai savo nuožiūra. Pabrėžtina, jog šie anksčiau aptarti Y. V., T. V. ir M. J. pateikti paaiškinimai iš dalies atitinka ir pačios G. L. tiek teisme, tiek Institucijos atlikto patikrinimo metu pateiktų paaiškinimų turinį. Pastaroji 2022 m. gegužės 26 d. paaiškinime nurodė, kad M. J. buvo kelis kartus atėjusi apžiūrėti darbo vietos ir pažiūrėti, kaip vyksta darbas kasos aparatu, nes labai sunkiai įsisavino darbą ir visiškai neturėjo įgūdžių. Galiausiai, anksčiau aptartus įrodymus atitinka ir Institucijai adresuoto, 2022 m. gegužės 20 d. gauto anoniminio pranešimo turinys, kuriama užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), yra išnaudojamos dvi darbuotojos ((duomenys neskelbtini) pilietė ir Lietuvos Respublikos pilietė). Pastarosios dirba, pinigų joms nesumoka, dirba be sutarčių. Minėta valgykla dirba iki 14.00 val.
Visi anksčiau aptarti bei tarpusavyje sugretinti įrodymai, priešingai advokato padėjėjo P. Š. skunde nurodytiems argumentams, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad M. J. MB „Duomenys neskelbtini“ realiai pradėjo dirbti žymiai anksčiau nei tą nurodo G. L., o būtent – jai inkriminuotu laiku – nuo ketvirtosios gegužės mėnesio savaitės. Tiek Y. V., tiek M. J. ir pati G. L. patvirtino, kad pastaroji MB „Duomenys neskelbtini“ iki Institucijos patikrinimo lankėsi apie dvi savaites, o tų apsilankymų metu iš esmės atliko jai nuo oficialaus darbo pradžios priskirtinas funkcijas –(duomenys neskelbtini), - realiai dirbo.
Teismo vertinimu anksčiau aptarti ir pripažinti įrodytais M. J. MB „Duomenys neskelbtini“ naudai atlikti veiksmai, taip pat jos bendravimo su MB „Duomenys neskelbtini“ vadove G. L. pobūdis, pasižymėjo ir darbo sutarties požymiais.
Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta M. J. parodė, kad G. L. ilgai neapsisprendė ar įdarbins ją. Anksčiau minėjo, kad ieško naujų darbuotojų, tačiau konkrečios datos nenurodė. Ji dažnai pas ją lankydavosi. G. L. gegužės mėnesį aprodė jai darbo vietą, apmokė dirbti kasos aparatu. Ten pradėjo lankytis nuo 2022 m. gegužės mėnesio. G. L. vis minėjo, kad priims dirbti. M. J. tiek 2022 m. gegužės 26 d. teikiant paaiškinimus Institucijai, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodė, kad iki oficialaus darbo MB „Duomenys neskelbtini“ šios bendrovės (duomenys neskelbtini) atlikdavo darbus, kurie vėliau tapo jos darbinėmis funkcijomis, -(duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių neginčijo ir Y. V., savo paaiškinime nurodžiusi, kad dirbo kartu su M. J. apie dvi savaites iki Institucijos atlikto patikrinimo (b. l. 31). Be to, fakto, kad jos vadovaujamoje MB „Duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) iki oficialaus įdarbinimo lankėsi M. J. neneigė ir G. L. Ši nurodė, kad M. J. buvo kelis kartus atėjusi apžiūrėti darbo vietos ir pažiūrėti, kaip vyksta darbas kasos aparatu, nes labai sunkiai įsisavino darbą ir visiškai neturėjo įgūdžių. Taip pat nurodė, kad iki Institucijos patikrinimo abi darbuotojos, įskaitant ir M. J., buvo instruktuotos dėl darbo tvarkos (b. l. 30).
Minėti proceso dalyvių pateikti paaiškinimai nesuteikia pagrindo teismui teigti, kad M. J. iki 2022 m. gegužės 25 d., sistemingai lankydamasi MB „Duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) ir atlikdama tam tikrus darbus, veikė išimtinai savarankiškai pagal savo nuožiūrą. Priešingai, aptarti duomenys patvirtina, kad M. J. MB „Duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) pradėjo lankytis, siekdama įsidarbinti, vėliau jai buvo pažadėta, kad ji bus įdarbinta, aprodyta darbo tvarka ir pobūdis, ji buvo supažindinta su darbo ypatumais, po ko pastaroji pradėjo realiai vykdyti jai priskirtas darbines funkcijas. Akivaizdu, kad tokie M. J. veiksmai – aktyvus lankymasis valgyklos patalpose ir realus darbo funkcijų atlikimas buvo ne savavališki, o sąlygoti M. J. ir G. L. susitarimo. Sugretinus M. J. darbus, kuriuos ji atliko dar iki oficialios darbo pradžios, su tomis darbo funkcijomis, kurios yra numatytos pastarosios su MB „Duomenys neskelbtini“ sudarytoje darbo sutartyje, ir kurias ji faktiškai atlieka nuo 2022 m. gegužės 25 d., akivaizdu, kad šias funkcijas, kaip jai pavestas, ji vykdė žymiai anksčiau – nuo gegužės mėnesio ketvirtosios savaitės, kartu paklusdama ir (duomenys neskelbtini) galiojančiai tvarkai, apie kurią ji G. L. buvo informuota apsilankymų (duomenys neskelbtini) metu.
Nors bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – G. L. įgaliotas atstovas nurodė, kad byloje nenustatyta, kad už laikotarpį iki 2022 m. gegužės 25 d. M. J. buvo atlyginta, tačiau, teismo vertinimu, minėta aplinkybė nepaneigia to, kad laikotarpiu nuo gegužės mėnesio ketvirtosios savaitės iki 2022 m. gegužės 25 d. tarp MB „Duomenys neskelbtini“ bei M. J. buvę santykiai atitiko darbo sutarties požymius.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (LAT nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Kaip jau buvo minėta anksčiau, šį objektyvųjį nelegalaus darbo kriterijų patvirtina teismo įrodytais pripažinti M. J. MB „Duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) faktiškai atlikti veiksmai ir šių veiksmų pobūdis – jų nesavarankiškumas, vykdymas pagal nustatytą tvarką ir susitarimą. Vien tai, kad byloje nebuvo surinkti duomenys apie M. J. iki 2022 m. gegužės 225 d. išmokėtą ar pažadėtą išmokėti atlygį, nepaneigia pastarosios nelegalaus darbo aplinkybės. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir anksčiau minėtoje teismų praktikoje.
Galiausiai, iš visų anksčiau nutartyje aptartų ir teismo įvertintų įrodymų matyti, kad G. L., sudarydama darbo sutartį su M. J., nesilaikė darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Byloje nustatyta, kad apie M. J. įdarbinimą Sodrai buvo pranešta tik 2022 m. gegužės 25 d., - praėjus ilgesniam nei vienos savaitės laikotarpiui nuo faktinio M. J. darbo MB „Duomenys neskelbtini“ pradžios. Šią aplinkybę patvirtina tiek pačios G. L. parodymai, tiek Sodra informacinės sistemos išrašo turinys. Iš minėto informacinės sistemos įrašo matyti, kad M. J. kaip MB „Duomenys neskelbtini“ darbuotoja darbą pradėjo 2022 m. gegužės 25 d. (b. l. 36). Bylos nagrinėjimo teisme metu ir Institucijai adresuotame paaiškinime G. L. nurodė, kad duomenys apie M. J. įdarbinimą buhalterijai buvo perduoti būtent 2022 m. gegužės 25 d., ir būtent tą dieną šie duomenys pasiekė Sodra. Įvertinus anksčiau aptartą ir teismo įrodyta pripažintą M. J. ankstesnio darbo MB „Duomenys neskelbtini“ aplinkybę, akivaizdu, kad tokiu būdu buvo nesilaikyta reikalavimo mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios pranešti Sodra teritorinei įstaigai. Juo labiau, iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad nuo faktiškai M. J. pradėto dirbti momento – 2022 m. gegužės mėnesio ketvirtosios savaitės su pastarąja nebuvo sudaryta jokia rašytinė darbo sutartis. Ši sutartis buvo sudaryta tik 2022 m. gegužės 24 d. – praėjus ilgesniam nei vienos savaitės laikotarpiui nuo faktinio darbo pradžios.
Visi anksčiau aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad Institucija, priimdama Nutarimą, teisingai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai G. L. veiksmuose nustatė visus ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui būtinus požymius, todėl pastarajai inkriminuotas administracinis nusižengimas laikytinas įrodytu, o skundžiamas Nutarimas šioje dalyje paliekamas galioti.
Dėl paskirtos administracinės nuobaudos
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų leidėjas už minėto administracinio nusižengimo padarymą numato baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Šioje administracinio nusižengimo byloje G. L. atsakomybę sunkinančių bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu G. L. įgaliotas atstovas akcentavo, kad pastaroji prisipažino padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau kaip jau buvo aptarta ir ankstesnėje nutarties dalyje, G. L. savo kaltės dėl M. J. nelegalaus darbo nepripažino ir ją neigė viso proceso metu. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo jos veiksmuose konstatuoti prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi aplinkybę, priskirtiną administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių kategorijai.
Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš karto po atlikto Institucijos patikrinimo G. L. ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su Y. V. darbo tvarkos pažeidimų pašalinimais, - pastaroji tą pačią dieną su Y. V. sudarė rašytinę darbo sutartį, o Sodrai apie šios įdarbinimą buvo pranešta kitą dieną - 2022 m. gegužės 27 d. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad G. L. anksčiau už minėto pobūdžio administracinius nusižengimus nėra bausta, vieną kartą bausta už administracinį nusižengimą, susijusi su transporto priemonių vairavimo tvarka, bauda apmokėta, dirba, gaunamos pajamos nėra didelės, šiuo metu pastarosios finansinė padėtis yra sudėtinga, padarytas administracinis nusižengimas nėra sisteminis – M. J. ir Y. V. pradėjo dirbti tuo pačiu metu, tokia darbo praktika netruko nuolatinai, buvo užkardyta dar tą patį mėnesį.
Visos šios administracinės teisenos metu nustatytos aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad Institucijos G. L. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, todėl ją tikslinga sumažinti iki ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumo ribos – 1000 Eur.
Atsižvelgiant į paskirtos nuobaudos dydį, G. L. nurodytą finansinę padėtį, paskirtos baudos mokėjimas jai išdėstomas 5 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti baudą kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Baudos mokėjimo išdėstymas neužkerta kelio, esant galimybei, sumokėti visą baudą iš karto.
Dėl proceso išlaidų
Byloje buvo pateiktas prašymas G. L. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas pažymi, jog pagal ANK 666 straipsnio nuostatas, administracinių bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Vertinant BPK 105 straipsnio nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, matyti, kad BPK 105 straipsnio 5 dalis numato, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismas atsižvelgdamas į tai, jog G. L. įgalioto atstovo skundo reikalavimas nutraukti administracines teiseną jos atžvilgiu dalyje nesant jos veikoje administracinių nusižengimų sudėties nėra tenkinamas, neturi pagrindo priteisti ir jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Administracinė teisena jos atžvilgiu nėra nutraukiama ir dėl jai pareikštų administracinių kaltinimų ji nėra išteisinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos G. L. įgalioto atstovo advokato padėjėjo P. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-487-2022 ir už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą G. L. skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Baudos mokėjimą G. L. išdėstyti 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.