Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės (teisėja pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Eglės Kiaurakytės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei D. I.,

2016-08-24 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atkreipia dėmesį, kad pagal pareiškėjo 2011-05-24 VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktą prašymą skirti išankstinę senatvės pensiją ir dokumentus pensijai skirti buvo apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas – 1,2779 iš penkerių paeiliui einančių palankiausių kalendorinių stažo metų 1984-01-01 – 1993-12-31 laikotarpiu (t. y. 1987, 1988, 1989, 1990, 1991 metai), kuris yra mažesnis už pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą – 2,0161, apskaičiuotą iš draudžiamųjų pajamų 1994-01-01 – 2014-12-31 laikotarpiu. Nurodo, kad apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą už stažą po 1994-01-01, atsižvelgiama į asmens visų metų, įskaitytų į stažą, draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo mokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat ir į gautas valstybinio socialinio draudimo ligos pašalpas ir penkeri paeiliui einantys asmeniui palankiausi kalendoriniai stažo metai nenustatomi. Be to, nurodo, kad pareiškėjas papildomų dokumentų apie 1984 – 1993 metais turėtas draudžiamąsias pajamas nėra pateikęs. Teigia, jog jei pareiškėjas pageidauja, kad apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą būtų įvertintos ir 1984-01-01 – 1993-12-31 laikotarpio draudžiamosios pajamos bei apskaičiuoti du draudžiamųjų pajamų koeficientai, jis turėtų kreiptis į VSDFV Klaipėdos skyrių ir pateikti atitinkamą prašymą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ši administracinė byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016-07-01, nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d.).

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015-10-12 sprendimo Nr. PE_SP1-10402 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. L.“ (b. l. 5) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-04-19 sprendimo Nr. (6.5)1-2331 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo“ (b. l. 6-7) pagrįstumo ir teisėtumo bei VSDFV Klaipėdos skyriaus įpareigojimo perskaičiuoti pareiškėjo V. L. valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją.

ABTĮ (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 3 straipsnio 2 dalis nustatė, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015-09-21 VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė prašymą skirti jam valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (b. l. 27-31). Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai).

Asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai sukanka Pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžius ir turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (toliau – stažas), nustatytą senatvės pensijai (Pensijų įstatymo 3 straipsnis). Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys bei priedas už stažo metus.

Pagrindinė senatvės pensijos dalis lygi 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai stažą (Pensijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Jei asmuo neturi būtinojo senatvės pensijai stažo, bet turi minimalų stažą senatvės pensijai, pagrindinė senatvės pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai turimam stažui, dauginant 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo (Pensijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Minimalus stažas senatvės pensijai yra 15 metų, būtinasis stažas senatvės pensijai yra 30 metų (Pensijų įstatymo 22 straipsnis).

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedo už stažo metus dydis apskaičiuojamas dauginant 3 procentus valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos iš kiekvienų iki išėjimo į pensiją mėnesio įgytų pilnų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo (8 straipsnio 1–3, 5, 6 dalys, 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1–9 punktai, 3 ir 4 dalys) metų, viršijančių 30 metų, skaičiaus. (Pensijų įstatymo 24¹ straipsnis).

Pensijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad senatvės pensijos papildoma dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems teisę gauti senatvės pensiją ir turintiems stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pagal formulę 0,005 xSxKxD. Joje: S – visas asmens stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (Pensijų įstatymo 8 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys bei 54 straipsnio 1 ir 2 dalys); K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994-01-01 (Pensijų įstatymo 19 straipsnis, 56 straipsnio 3 dalis); D – Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija (Pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).

Pensijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenų, turinčių stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994-01-01, prašymu senatvės pensijos papildoma dalis gali būti apskaičiuojama pagal formulę 0,0005 xsxkxD + 0,005 x S x K x D. Joje: s – asmens stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994-01-01 (Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 ir 2 dalys); k – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994-01-01 (Pensijų įstatymo 56 straipsnis); S – asmens stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po 1994 m. sausio 1 d. (Pensijų įstatymo 8 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys); K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994 m. sausio 1 d. (Pensijų įstatymo 19 straipsnis, 56 straipsnio 3 dalis); D – Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija (Pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).

Pagal Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmenims, kuriems pensija skiriama nuo 2013-01-01 ir vėlesnių datų, pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė sudaroma iš vienos dalies, kurioje įrašomas visas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994-01-01 (24 straipsnio 1 dalis), arba jeigu asmuo prašo ir jam tai naudinga, apskaičiuojami du draudžiamųjų pajamų koeficientai – atskirai pagal penkerių paeiliui einančių asmeniui palankiausių kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas iš laikotarpio nuo 1984-01-01 iki 1993-12-31 ir pagal visas draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994-01-01 iki pensijos skyrimo mėnesio.

VSDFV Klaipėdos skyrius, remdamasis pareiškėjo prašymu ir vadovaudamasis Pensijų įstatymu ir Nuostatais, 2015-10-12 sprendimu nuo 2015-09-06 paskyrė pareiškėjui senatvės pensiją, kuri apskaičiuota atsižvelgiant į 36,2268 metų stažą (36 m. 2 mėn. 22 d., iš jų stažas iki 1994-01-01 dirbant pagal darbo sutartį – 21,2667 m., stažas po 1994-01-01, įgytas dirbant pagal darbo sutartį – 6,7601 m., stažas, įgytas dirbant savarankiškai, – 6,4861 m. bei į stažą įskaitytas invalidumo pensijos gavimo laikas nuo 1998-06-15 iki 2000-02-29 – 1,7139 m.) bei 1994 – 1997, 2001 – 2002, 2014 metais turėtas draudžiamąsias pajamas ir 1998 – 2000 metų pakaitines draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas yra 2,0161. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad laikotarpiu nuo 2011-05-24 iki 2014-11-03 (t. y. 41 mėnesį) pareiškėjas gavo išankstinę senatvės pensiją, tad, remiantis Pensijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, apskaičiuotos senatvės pensijos dydis – 261,87 € – sumažintas 16,4% (0,4 proc. x 41 mėn.) (b. l. 32-33).

Pareiškėjas 2015-03-14 skundu (b. l. 53-54) Fondo valdybai išreiškė nesutikimą su 2015-10-12 sprendimu ir pareikalavo įpareigoti Skyrių perskaičiuoti jam paskirtą senatvės pensiją. Šį skundą Fondo valdybai pareiškėjas grindė tuo, kad buvo pažeista Pensijų įstatyme nustatyta senatvės pensijos apskaičiavimo tvarka – „socialinės draudimo pensijos dydis nebuvo paskaičiuotas iš penkerių paeiliui einančių palankiausių kalendorinių stažo metų (t. y. 1984, 1985, 1986, 1987, 1988 m.) laikotarpiui nuo 1984-01-01 iki 1993-12-31 ir paeiliui einančių palankiausių kalendorinių stažo metų (t. y. 1994, 1995, 1996, 1997, 1998 m.) laikotarpiu nuo 1994-01-01“. Fondo valdyba 2016-04-19 sprendimu paaiškino pareiškėjui jam paskirtos senatvės pensijos apskaičiavimo tvarką ir konstatavo, kad 2015-10-12 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, šiuo sprendimu pareiškėjui nuo 2015-09-06 paskirtos senatvės pensijos dydis apskaičiuotas teisingai ir atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti minėtą VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą. Pareiškėjas skundą teismui taip pat grindžia įsitikinimu, kad jam senatvės pensija turėjo būti apskaičiuota „iš penkerių paeiliui einančių palankiausių kalendorinių stažo metų (t. y. 1984, 1985, 1986, 1987, 1988 m.) laikotarpiui nuo 1984-01-01 iki 1993-12-31 ir paeiliui einančių palankiausių kalendorinių stažo metų (t. y. 1994, 1995, 1996, 1997, 1998 m.) laikotarpiu nuo 1994-01-01“.

Iš pareiškėjo 2015-09-21 prašymo senatvės pensijai skirti matyti, kad prašymo skiltyje „papildomi prašymai“ pareiškėjas neišreiškė pageidavimo apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą atsižvelgti ir į 1984-01-01 – 1993-12-31 laikotarpio draudžiamąsias pajamas, tokio prašymo neišreiškė ir atskirame prašyme, taip pat neteikė dokumentų apie 1984-1993 metų darbo užmokestį, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apskaičiuodamas senatvės pensijos dydį pagrįstai nusprendė draudžiamųjų pajamų koeficientą apskaičiuoti tik pagal pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, turėtas po 1994-01-01. Be to, kaip minėta, apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą už stažą po 1994-01-01, atsižvelgiama į asmens visų metų, įskaitytų į stažą, draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo mokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat ir į gautas valstybinio socialinio draudimo ligos pašalpas, t. y. penkeri paeiliui einantys asmeniui palankiausi kalendoriniai stažo metai nenustatomi.

Fondo valdyba 2016-04-19 sprendimu Nr. (6.5) I-2331 informavo pareiškėją, kad, jei jis pageidauja, kad apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą būtų įvertintos ir 1984-01-01 – 1993-12-31 laikotarpio draudžiamosios pajamos, jam reikia kreiptis į Skyrių ir pateikti prašymą. Skyrius, gavęs tokį prašymą, įvertintų pareiškėjo 1984 – 1993 metų draudžiamąsias pajamas ir priimtų atitinkamą sprendimą.

Teismas nenustatė, kad atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius, priimdamas skundžiamą 2015-10-12 sprendimą ir trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba, priimdamas 2016-04-19 sprendimą, būtų pažeidę įstatymus ar kitus teisės aktus ar kad būtų viršiję savo kompetenciją, taip pat nenustatyta, kad skundžiami sprendimai prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių šios institucijos buvo įsteigtos ir gavo įgaliojimus.

Atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 89 straipsniu, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2016-07-01) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo V. L. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.