- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- 1-69-986/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05584-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Kaltinamasis
- P. T.
- Nukentėjusysis
- M. T.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei Stasei Svetickienei, kaltinamajam P. T., jo gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei, nukentėjusiajai M. T., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. . a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteistas (teistumas išnykęs),
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. T. 2017 m. vasario 4 d. apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendro naudojimo virtuvėje, esančioje namo (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo buvusia sutuoktine M. T. metu, sugriebęs jai už plaukų pargriovė ant grindų ir tyčia sudavė kumščiu vieną kartą į veidą, tris kartus į galvą, tris kartus per rankas, tris kartus spyrė į nugarą, du kartus į šoną, tris kartus į šlaunį ir taip šiais savo veiksmais nukentėjusiajai M. T. padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, dešinio dilbio srityje, dešinėje alkūnėje, kairio žasto srityje, kairio peties srityje, abiejuose šlaunyse, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą.
Kaltinamasis P. T., apklausiamas teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-02-03, namuose šventė gimtadienį. Bešvenčiant buvusi jo sutuoktinė M. T. jį negražiai pavadino, dėl ko jis įsižeidė. Išėjęs iš namų grįžo tik kitą dieną, virtuvėje atsigulė pamiegoti. Bemiegantį virtuvėje jį pažadino M. T., jis prieš ją pradėjo smurtauti. Dėl girtumo gerai neatsimena, kur jai sudavė. Pripažįsta kad sugriebęs už plaukų ją pargriovė ant grindų ir tyčia sudavė kumščiu vieną kartą į veidą, tris kartus į galvą, tris kartus per rankas, tris kartus spyrė į nugarą, du kartus į šoną ir tris kartus į šlaunį. Tai padarė dėl girtumo. Jis išgeria, tačiau su alkoholio vartojimu susijusių problemų neturi. Šiuo metu ieškosi ir yra susiradęs kitą butą, kur ateityje gyvens. Sutuoktinės atsiprašė, pasižada daugiau taip nesielgti, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti: 2017-02-04 pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-2 ), 2016-02-04 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 9), 2017-02-04 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad M. T. kvietimu atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad yra kilęs konfliktas tarp sutuoktinių M. T. ir P. T.. M. T. isteriškai raudojo, buvo girta. Pas ją matėsi kraujosruva po kaire akimi, buvo kruvinos lūpos, ji skundėsi kairės rankos skausmais. P. T. buvo girtas ir miegojo kitame bute (b. l. 11- 12); pranešimas apie įvykį, ROIK 0117000061220, iš kurio matyti, kad 2017-02-04, 19 val. 45 min. M. T. telefonu pranešė, kad jos buvęs sutuoktinis neblaivus ją sumušė rankomis, kojomis. Prieš ją smurtaujama ne pirmą kartą (b. l. 20- 23); nukentėjusiąja pripažintos liudytojos M. T. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad 2017-02-03 vakare ji su buvusiu sutuoktiniu P. T. išgėrinėjo, šventė jo gimtadienį, kur vienas kitą pavadino necenzūriniais žodžiais. Jis įsižeidė ir išėjo iš namų. Kitą dieną, apie 19 val. ji nuėjo į bendro naudojimo virtuvę, kur ją P., dėl anksčiau jo atžvilgiu pasakyto necenzūrinio žodžio pradėjo mušti- sugriebė už plaukų ir pargriovė ant grindų, kur jai gulinčiai kumščiu sudavė į veidą vieną kartą, po to tris kartus į galvą kumščiu, tris kartus per rankas ir tris kartus kojomis spyrė į nugarą, du kartus į šoną, ir į dešinę šlaunį tris kartus. Nuo smūgių ji prarado sąmonę. Atsipeikėjus ji paskambino į BPC. Jai skaudėjo visą kūną. Ji nenorinti kad buvęs sutuoktinis pas ją gyventų- jis nėra tame bute registruotas, o butas yra savivaldybės (b. l. 26- 27, 29); specialisto išvada Nr. G346/2017(02), iš kurios matyti, kad M. T. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinio dilbio srityje, dešinėje alkūnėje, kairio žasto srityje, kairio peties srityje, abiejose šlaunyse, odos nubruzdijimas kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, ir galėjo būti padaryti aštuonių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje 2017-02-04, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 34); neblaivumo nustatymo alkotesteriu kvitas (b. l. 34), iš kurio matyti, kad 2017-02-04, 20 val. 33 min. P. T. nustatytas 2,46 prom. girtumas (b. l. 35).
Įrodymų vertinimas.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamojo panaudotų smurtinių veiksmų kiekis patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad jo smurtinio pobūdžio veiksmai- sugriebimas už plaukų, dauginis smūgių ranka ir koja sudavimas į įvairias nukentėjusiosios kūno vietas, sudavimas sukels savo šeimos nariui fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamosios šeimos nariui, M. T., nežymiai sutrikdyta sveikata.
Taigi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad P. T. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį. P. T. 2017 m. vasario 4 d. apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendro naudojimo virtuvėje, esančioje namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo buvusia sutuoktine M. T. metu, sugriebęs jai už plaukų pargriovė ant grindų ir tyčia sudavė kumščiu vieną kartą į veidą, tris kartus į galvą, tris kartus per rankas, tris kartus spyrė į nugarą, du kartus į šoną, tris kartus į šlaunį ir taip šiais savo veiksmais nukentėjusiajai M. T. padarė poodinę kraujosruva kairės akies vokuose, dešinio dilbio srityje, dešinėje alkūnėje, kairio žasto srityje, kairio peties srityje, abiejuose šlaunyse, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą. Kaltinamasis kaltu dėl šios nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, patvirtino smurtavęs prieš savo buvusią sutuoktinę, su kuria iki nusikaltimo ir kartu gyveno. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš M. T., patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kiti anksčiau aptarti įrodymai. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti.
Bausmės skyrimas.
P. T. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė– veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikalstama veika žmogaus sveikatai), kaltės formą ir rūšį- padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, ji baigta, nesunki, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas dėl prieš dieną anksčiau įvykusio konflikto, kurio metu buvo vartoti įžeidžiantys žodžiai, ir yra jo pasekmė; smurtas panaudotas prieš fiziškai silpnesnį asmenį- moterį. Kaip charakterizuojantys duomenys vertintina tai, kad P. T. praeityje eilę kartų buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus, nukreipus prieš viešąją tvarką (b. l. 73- 74). P. T. nuo (duomenys neskelbtini) yra VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto konsultacinėje grupėje; diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (b. l. 80). P. T. teistas 2013-09-13 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (b. l. 70) dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 3p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas M. T.), tačiau teistumas yra išnykęs (b. l. 66- 67, b. l. Nr. 1-231-550/2013). Taigi kaltinamojo padaryta smurtinė nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo jo polinkį į tokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios, teismo vertinimu kritiškai įvertino savo elgesį. Nukentėjusioji jam atleido ir griežtos bausmės nesiekia.
Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pirmą kartą asmeniui, teismam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., turi būti skiriama sankcijoje numatyta bausmė- laisvės apribojimas, nustatant tokį bausmės terminą ir skiriant tokius įpareigojimus (BK 48 str. 6 d.), kurie įtakotų kaltinamojo elgesį ir suteiktų galimybę jam pasikeiti. Įvertinus tai, kad P. T. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas jam vartojant alkoholį, jam kyla problemų su alkoholio vartojimu ir su tuo susijusiomis pasekmėmis (jo nusikalstamos veikos padaromos apsvaigus), P. T. be įpareigojimo, numatyto 48 str. 6 d. 3 p., taip pat skirtinas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo (48 str. 6 d. 4 p.), pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį (ji padaryta prieš šeimos narį), tai, kad nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nebenorinti gyventi kartu su P. T., tai kad kaltinamasis bylos duomenimis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš savo šeimos narį, esant būtinybei apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus jam taip pat skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens (BK 42 str. 5 d., 67 str. 2 d. 8 p., 72¹ str.).
Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltu. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiai kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.
Į bausmės laiką įskaitytinas P. T. laikino sulaikymo laikas nuo 2017-02-04 iki 2017-02-06, dvi paros (BK 66 str., b. l. 39, 42).
Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonės- įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 62- 63). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, be to gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BK 51 str. 1 d. 9 p., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jos galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302- 307 str., 432 str. 1 d.,
nusprendžia:
P. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2) pradėti dirbi ir tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., skirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę- laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, bausmės metu įpareigojant: 1) gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2) pradėti dirbi ir tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d., 72² str., P. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę– įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d., 72¹ str., iki bausmės vykdymo pabaigos P. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę–įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. T., uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis M. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-02-04 iki 2017-02-06 (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
P. T. paskirtą kardomąją priemonę– įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. T., palikti galioti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, iš nuteistojo P. T., nepriteisti.
Išaiškinti, kad P. T. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam keičiama areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.