Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. lapkričio 20 d.

Iš E. N. priteistas 1280,01 Lt turtinės žalos atlyginimas už D. D. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM ir 550 Lt turtinės žalos atlyginimas V. P..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

E. N. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 22 d., apie 20 val. 48 min., Radviliškio m., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau šešių smūgių į veidą, ne mažiau dviejų smūgių į dešinę ranką ir į dešinę koją savo sugyventinei D. D., sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nosies kaulų lūžį, muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, kaktoje, antakių srityje, nosies srityje, kairės ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą kairio klubo srityje, sukėlusius nesunkų D. D. sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. N. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. N. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažino jį kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su apylinkės teismo paskirta bausme, prašydamas švelninti jo teisinę padėtį. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šių nuostatų apylinkės teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcijose numatytą bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (apeliantas, būdamas girtas, sumušė savo šeimos narį – sugyventinę, padarė apysunkį, tyčinį, baigtą smurtinį nusikaltimą), apeliantą apibūdinančius duomenis (skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, būdamas jau teistas už smurtavimą prieš tą pačią savo sugyventinę pagal BK 138 str. 1 d, BK 140 str. 1 d., turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų), kitus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis (piktnaudžiauja alkoholiu), kurie visete itin neigiamai apibūdina apeliantą ir rodo didesnį jo asmens ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Sprendžiant dėl apeliantui taikytinos baudžiamosios atsakomybės, taip pat pažymėtina, kad ankstesnis teistumas už iš esmės analogiškas veikas, skiriamos švelnios bausmės (laisvės apribojimas), jokio pozityvaus poveikio E. N. nedaro, jis toliau smurtauja prieš savo šeimos narius ir jo elgesys tampa vis pavojingesnis. 2011 m. liepos 13 d. E. N. sumušė savo sugyventinę D. D. ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, po to, nepraėjus nei metams – 2012 m. gegužės 28 d., jis vėl sumušė savo sugyventinę D. D. ir sukėlė jai fizinį skausmą, už ką buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, o 2013 m. birželio 8 d. be jokios priežasties, būdamas girtas, sumušė savo motiną S. Š., už ką pagal BK 140 str. 1 d. buvo nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu (109–113; 115–116 b. l.). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skunde deklaruojamas noras padėti ir rūpintis savo šeimos nariais – sugyventine, motina, iš esmės prasilenkia su objektyvia realybe. Visa tai, kas paminėta, byloja apie susiformavusią neigiamą E. N. orientaciją visuomenėje, akivaizdų visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimą, nenorą laikytis įstatymų ir rodo, kad apelianto padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis – tai dėsningas E. N. elgesio padarinys, dėl neadekvatus savo elgesio ir įstatymais ginamų vertybių vertinimo bei suvokimo.

Esant minėtoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė už inkriminuotą nusikaltimą, kuri, be kita ko, dar ir sumažinta vienu trečdaliu, taikant BK 64¹ str. nuostatas, ir galutinė, subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu, bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, už padarytus 3 smurtinius nusikaltimus nėra aiškiai per griežta. Savo skunde apeliantas iš esmės nenurodė jokių naujų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas, ir prašymą sušvelninti paskirtą bausmę grindė tik subjektyviomis tikimybėmis apie darbą ir pan. Pažymėtina, kad bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Bausmė – tai valstybės taikoma prievartos priemonė nusikaltusiam asmeniui, todėl savaime suprantama, kad ja ribojamos tam tikros asmens teisės ir laisvės. Kolegijos nuomone, E. N. teisinės padėties švelninimas, kaip prašoma apeliaciniu skundu, toliau formuotų neadekvatų nuteistojo savo elgesio ir atsakomybės suvokimą, nebaudžiamumo įspūdį ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., pasiekti nepavyktų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apeliantui apylinkės teismo paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.