- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-09-09
- Bylos Nr.
- ATP-386-366/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pažeidėjas
- D. P., Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Vitalija Ragauskienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-386-366/2013
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2013 m. rugsėjo 9 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD) apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-04 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
RAAD 2013-01-14 nutarimu D. P. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 1 d., 85 str. 4 d., numatytus pažeidimus ir, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jam paskyrė administracinę nuobaudą - teisės medžioti atėmimą 20 mėnesių su pažeidimo įrankių konfiskavimu už tai, kad jis, 2012-12-15 Anykščių rajone, medžiotojų klubo(duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, vadovavo medžioklei varant pagal medžioklės lapą Nr. 549323, prieš medžioklę instruktuodamas medžiotojus, netinkamai vykdė medžioklės vadovo pareigas - su savimi turėdamas tik dvi licencijas danieliaus patinui, patelei arba jaunikliui iki vienerių metų sumedžioti, organizavo keturių šios rūšies gyvūnų sumedžiojimą. Medžioklės metu jam priklausančiu medžiokliniu šautuvu BLASER R 93; Winchester; Nr. 9228187 su optiniu taikikliu Zeis Varipoint M 3-12x56 Nr. 3117239 sumedžiojo danieliaus patelę, kurią po medžioklės išdorojo neužpildęs licencijos, suteikiančios teisę sumedžioti šios rūšies gyvūną ir apie šį sumedžiotą gyvūną nepažymėjo medžioklės lape. Taip pat, šioje jo vadovaujamoje medžioklėje dar po vieną danieliaus patelę sumedžiojo T. P. ir A. K., kurie apie tai informavo jį - medžioklės vadovą D. P., tačiau jis T. P. ir A. K. sumedžiotoms danieliaus patelėms licencijų neužpildė, apie jų sumedžiojimą nepažymėjo medžioklės lape ir leido šiuos gyvūnus išdoroti. Nutarime taip pat nurodyta, kad jis į medžioklės lapą neįrašė sumedžiotų šerno patelės, šerno jauniklio ir stirnos patelės, kuriuos sumedžiojo N. V., T. P. ir A. B., kurie iš karto apie tai informavo jį - medžioklės vadovą D. P., bet leido pradėti jų dorojimą. Tokiais savo veiksmais D. P. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 16 p., 16.4 p., 21 p., 22 p., 23 p., 24.1 p., 24.2 p., 24.6 p., 24.10 p., 58.14 p., 58.42 p. reikalavimus. Tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai padarant žalą gamtai.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikęs su šiuo RAAD nutarimu D. P. jį apskundė Anykščių rajono apylinkės teismui.
Skundžiama 2013-07-04 nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad D. P. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 85 str. 4 d., yra įrodytas, tačiau teismas, pritaikęs ATPK 30¹ str., D. P. už ATPK 85 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą - 1000 Lt baudą vietoje specialiosios teisės atėmimo su ginklo ir šaudmenų konfiskavimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. P. prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-04 nutartį, kuria jam už ATPK 85 str. 4 d. pažeidimą paskirta administracinė nuobauda -1000 Lt bauda, paskiriant jam už ATPK 85 str. 1 d. pažeidimą administracinę nuobaudą - 200 Lt baudą, sustabdyti nutarties skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo.
Nurodo, kad su teismo nutartimi ir paskirta administracine nuobauda sutinka tik iš dalies, t. y. sutinka, kad 2012-12-15, būdamas medžioklės vadovu, pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 24.1, 24.2 p. reikalavimus, todėl turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 1 d. už medžioklės vadovo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, savo kaltę pripažįsta ir dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi. Tačiau mano, kad jis nepažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16, 16.4, 21, 22, 23, 24.6, 24.10, 58.14 ir 58.42 p. reikalavimų, todėl neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 4 d. Mano, kad buvo netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, dėl ko buvo priimta neteisinga ir nepagrįsta nutartis. Teigia, kad medžiojo dviem grupėm - viena grupė medžiotojų, kurių medžioklės vadovas buvo A. L., medžiojo (duomenys neskelbtini) kaimo, Anykščių r., pusėje, o kita - jų grupė, medžiojo (duomenys neskelbtini) kaimo, Anykščių r. pusėje. Kiekviena grupė medžiojo su atskirais medžioklės lapais. Kaip medžioklės vadovas prieš medžioklę informavo, kad bus medžiojami šernai, stirnos, danieliai ir lapės, informavo, kad medžioklės plotuose turi penkias danielių licencijas (trys licencijos buvo kitoje grupėje pas klubo pirmininką R. J., o dvi licencijos buvo pas jį). Paaiškino, kad varymo metu galima sumedžioti ne daugiau kaip du danielius. Taip pat informavo, kad jei būtų sumedžioti daugiau kaip du danieliai, jiems iš kitos grupės pristatys likusias licencijas ir kitų varymų metu galės sumedžioti dar tris danielius, t. y. iš viso penkis danielius. Pirmame varyme sumedžiojo vieną danieliaus jauniklį ir du šernus. Prieš traukiant burtus antram varymui informavo, kad antro varymo metu gali sumedžioti tik vieną danielių. Tačiau antro varymo metu buvo sumedžioti keturi danieliai ir dvi stirnos, t. y. trimis danieliais daugiau nei tuo metu jis su savimi turėjo licencijų. Todėl apie susidariusią situaciją jis nedelsdamas informavo RAAD vyresnįjį specialistą A. P., kuris medžiojo kartu su jų grupe. A. P. jį patikino, kad jei kitos trys reikiamos licencijos bus atvežtos, tai galima krautis sumedžiotus gyvūnus ir vežti juos į pirminio apdorojimo aikštelę (lupyklą). Tada jis paskambino kitame flange medžiojusiam T. P. ir pasakė, kad sumedžiotus gyvūnus galima vežti į lupyklą. Taip pat iš karto informavo ir klubo pirmininką R. J., kuris patikino, kad nedelsdamas pristatys tris trūkstamas danielių licencijas. Nurodo, kad būnant lupykloje pradėjo labai prastėti oro sąlygos, dėl ko suprato, kad jei ilgiau pabus, tai nebeišvažiuos, nes jau atvažiuodami keletą kartų buvo užklimpę. Tada užpildė dvi turimas danielių licencijas klubo svečiams - I. P., kuris gyvena Kaune ir kuriam tolimas kelias grįžti į namus, bei O. K.. R. J., kuris iš kitos grupės vežė licencijas, dar nebuvo. Kaip vėliau paaiškėjo, jis kelyje (duomenys neskelbtini) buvo užklimpęs pusnyse. Matydamas vis prastėjančias oro sąlygas paklausė A. P., ar gali doroti likusius tris danielius. A. P. patikino, kad galima, jei licencijas atveža ir medžioklės produkcija nebus išvežta iš lupyklos. Tada visi pradėjo doroti gyvūnus, vieną danieliaus patelę dorojo ir A. P.. Po kurio laiko atvažiavo RAAD pareigūnai ir pradėjo patikrinimą. Mano, kad jiems apie tai pranešė A. P.. Tuo metu R. J. jiems vežė trūkstamas licencijas ir vėl netoli lupyklos įklimpo į pusnį. Nors trys trūkstamos danielių licencijos ir buvo atvežtos, tačiau RAAD pareigūnai licencijų užpildyti jam neleido. Mano, kad jo galimi Medžioklės taisyklių pažeidimai yra padaryti tik formaliai, nes tai įvyko dėl objektyvių priežasčių, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kurių nebuvo įmanoma numatyti. Atkreipia dėmesį, kad jo veiksmuose nėra tyčios, jis siekė užpildyti reikiamas licencijas ir medžioklės lapą, tačiau dėl susiklosčiusių išskirtinių aplinkybių to padaryti nespėjo laiku. Teigia, kad jo parodymus apie 2012-12-15 medžioklės aplinkybes patvirtino liudytojai M. B., R. J., Š. R., M. T., V. S., T. P., iš dalies ir A. K., RAAD pareigūnai L. M., A. G., D. L., D. S.. Tačiau teismas, priimdamas 2013-07-04 nutartį, jo ir paminėtų liudytojų parodymus vertino kritiškai ir iš esmės rėmėsi liudytojo A. P. parodymais. Mano, kad teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojo A. P. parodymus ir remtis išsamiais ir iš esmės sutampančiais jo bei paminėtų asmenų parodymais. Kaip jau minėjo, pripažįsta netinkamai vykdęs savo kaip medžioklės vadovo pareigas, dėl ko turėtų būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 1 d. Tačiau jis, vadovaudamasis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.10 punktu, apie susidariusią situaciją iš karto informavo kartu medžiojusį RAAD pareigūną A. P. ir toliau su juo derino visus veiksmus bei vykdė jo nurodymus. Kadangi A. P. dėl jam nežinomų priežasčių neinformavo atvykusių RAAD pareigūnų apie tikrą situaciją, tai jo veiksmai, kurie buvo atlikti A. P. nurodymu arba su juo derinant, buvo įvertinti kaip Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16, 16.4, 21, 22, 23, 24.6, 24.10, 58.14 ir 58.42 p. pažeidimai, dėl ko jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 4 d. Mano, kad A. P. 2012-12-15 medžioklės metu leisdamas danielius ir kitus gyvūnus vežti apdoroti į lupyklą ir pradėti jų dorojimą elgėsi teisingai ir teisėtai, kadangi buvo išskirtinai blogos oro sąlygos, t. y. taip elgtis buvo būtinasis reikalingumas, kadangi galėjo iškilti pavojus medžiotojų sveikatai. Todėl jis, suprasdamas išskirtinę situaciją, vykdė pareigūno A. P. nurodymus ir leido vežti gyvūnus į lupyklą bei pradėti jų dorojimą. Dėl sudėtingų oro sąlygų ir dėl to, kad pats A. P. pradėjo vieno iš danielių dorojimą, jam visiškai nekilo joks įtarimas, kad A. P. gali išsižadėti savo nurodymų ir nepaaiškinti visos situacijos į lupyklą atvykusiems RAAD pareigūnams. Be to, mano, kad jeigu susiklosčiusią situaciją 2012-12-15 medžioklėje vertinti kaip eilinę ir neišskirtinę, tai A. P. veiksmus reikėtų vertinti kaip provokavimą padaryti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus, už kuriuos jis (A. P.) būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 4 d. arba neteisėtos, galbūt nusikalstamos veikos imitavimą (pvz. piktnaudžiavimą, tarnybos pareigų neatlikimą). A. P., eidamas RAAD vyresniojo specialisto pareigas neužtikrino, kad būtų išvengta Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių bei administracinio teisės pažeidimų ir taip nevykdė savo tarnybinių pareigų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. 1 d., taip pat jis nesivadovavo to paties įstatymo 12 str. 1 d. 5, 6, 7, 8, 15 p., 4 d. Mano, kad A. P. turėjo vykdyti Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 31 str., Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 73 str., Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos 5.4 p. reikalavimus. Teigia, kad vertinant nurodytas aplinkybes galima daryti prielaidą, jog A. P., medžiodamas kartu su kitais Anykščių rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) nariais ir liudydamas teisme turėjo suinteresuotumą, nes medžioklės metu jis jam aiškiai pasakė, kad sumedžiotus gyvūnus galima vežti į lupyklą bei pradėti jų apdorojimą, o licencijas galima užpildyti vėliau, kadangi jos buvo medžioklės plotuose. Dėl to mano, kad A. P. parodymais teisme negalima remtis. Be to, mano, kad A. P. nepripažino teisme, jog danieliai į lupyklą buvo nuvežti ir pradėti doroti jo nurodymu, kadangi bijojo, kad tokiu atveju jis gali būti patrauktas drausminėn (tarnybinėn) atsakomybėn, nes nevykdė pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme bei kituose teisės aktuose, dėl ko jam grėsė tarnybinė nuobauda, gal net atleidimas iš užimamų pareigų. Nurodo, kad jo įtarimus dėl A. P. sąžiningumo bei kompetencijos patvirtina ir tai, kad šiuo metu STT Panevėžio valdyboje A. P. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų suklastojimo.
Apeliaciniu skundu RAAD direktoriaus pavaduotojas P. K. prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-04 nutartį, pripažįstant RAAD nutarimą ATP byloje Nr.07-AB-223 teisėtu ir pagrįstu.
Nurodo, kad teismo sprendimo dalį dėl nuobaudos sušvelninimo laiko nepagrįsta, neteisėta, priimta netinkamai išaiškinus ir taikius ATPK 30 str., 30¹ str., 31 str. 1 d. 1 p., 26 str. 1 d. ir 85 str. 4 d. Byloje yra vienareikšmiškai nustatyta, kad D. P. nė vienoje bylos teisenos stadijoje nesigailėjo padaręs pažeidimą. Priešingai, D. P. iki bylos pabaigos prašė nutarimą panaikinti, pateikdamas įvairias versijas, mėgino išvengti atsakomybės, t. y. kliudė pažeidimą išaiškinti, o ne jį padėjo išaiškinti, nors pažeidimas buvo akivaizdus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybė lengvinanti aplinkybė taikoma tik tuomet, kai pažeidėjas nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, bendradarbiauja jo tyrime. Šiuo gi atveju to nėra, niekur nėra užfiksuota, kad D. P. būtų nuoširdžiai gailėjęsis padaręs jam inkriminuotą pažeidimą. Dėl to, mano, kad teismas, aprašydamas šią aplinkybę, kuri byloje iš viso neegzistavo, nepagrįstai pritaikė ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir netinkamai pritaikė ATPK 30 str. numatytas nuobaudų skyrimo taisykles. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nurodė ne tiesą, jog D. P. nepadarė žalos gamtai ir kad jam nuo 1999 m. nė karto nebuvo skirta nuobaudų už medžioklės taisyklių pažeidimus. D. P. be šioje byloje padaryto pažeidimo, dar buvo baustas 2003-11-26, taip pat jis yra patrauktas atsakomybėn už netinkamą medžioklės vadovo pareigų vykdymą ir visai neseniai - 2013-06-21 Anykščių rajono agentūros vedėjo nutarimu. Taigi pirmosios instancijos teismas, visiškai nepasidomėjęs ir neaišku, kokiais remdamasis duomenimis, nepagrįstai konstatavo esant pagrindą sumažinti sankciją D. P. labai teigiama charakteristika medžioklės srityje. Mano, kad teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė duomenis, susijusius su pažeidėjo asmenybe, netinkamai pritaikė ATPK 30 str. 2 d. reikalavimus, dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad teismas neaišku kokiais duomenimis remdamasis nutarė, kad D. P. neteisėtais veiksmais žala gamtai nebuvo padaryta, nors RAAD yra išsiuntusi pretenziją D. P. dėl žalos atlyginimo dar 2013-01-14, prašant atlyginti aplinkai padarytą 4730,35 Lt žalą. Mano, kad teismas ir dėl šios priežasties nepagrįstai pritaikė ATPK 30 ¹ str. ir priėmė neteisingą sprendimą - asmeniui, kuris ir anksčiau yra baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus ir dar bylos nagrinėjimo teisme metu vėl buvo užfiksuotas kaip padaręs pažeidimą, teismas skyrė simbolinę baudą vietoje ATPK 85 str. 4 d. numatytos sankcijos. Teismas nepaisė, kad įstatymų leidėjas tokius pažeidimus, kuriuos padarė D. P., priskiria prie pavojingų, besikėsinančių į valstybės saugomus teisinius gėrius ir šiurkščių, už kuriuos numatytas specialiosios teisės medžioti atėmimas ir pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimas. Nesutinka su tuo, kad teismas veiką vertino kaip mažareikšmę. Tokie veiksmai ir neveikimas, už kuriuos D. P. inkriminuota atsakomybė laikomi paprasčiausiu brakonieriavimu. Akivaizdu, kad sumedžiojimas gyvūnų, šį faktą nuslepiant ir dar pačiam esant medžioklės vadovu, atsakingam už visos medžioklės teisėtumo organizavimą ir užtikrinimą, negali būti toleruojamas ir laikomas mažareikšmiu. Nurodo, kad pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lengvinančios aplinkybės - taikomos parenkant nuobaudos dydį sankcijos ribose, t. y. į minimumo pusę, bet lengvinanti aplinkybė savaime nėra ATPK 30¹ str. taikymo pagrindas. Be to, kaip jau minėjo, šioje byloje nėra net ir lengvinančių pažeidėjo atsakomybę aplinkybių. Vien sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimas taip pat nėra pakankama sąlyga ATPK 30¹ str. nuostatų taikymui. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad D. P. dėl pažeidimo nesigailėjo, savo kaltės nepripažino, po šio pažeidimo padarymo jis vėl sulaikytas padaręs medžioklės taisyklių pažeidimą, pažeidimų yra padaręs ir anksčiau, todėl jam skirta simbolinė nuobauda, kaip mano, akivaizdžiai nepasieks administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Be to, kadangi pažeidimu - neteisėtu medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu, brakonieriavimu buvo padaryta 4730,35 Lt žala gamtai, ši aplinkybė priskirtina prie D. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Mano, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą D. P. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str., byloje nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Nurodo, kad D. P. kaip medžioklės vadovas neturėjo teisės iš viso organizuoti medžioklės didesniam licencijuojamų gyvūnų skaičiui, nei planuojant medžioklę pasiimta licencijų ir jų su savimi turima medžioklei prasidedant. D. P. tyčia dėl jam priskirto brakonieriavimo atvejo pasireiškia dar ir tuo, kad jis, turėdamas medžioklės lapą, ir būdamas medžioklės vadovu, bei pats sumedžiojęs danieliaus patelę, sąmoningai į lapą nesurašė sumedžiotų gyvūnų skaičiaus - nors kiekvienas medžiotojas, sumedžiojęs gyvūną, jį apie tai informavo. Tai tik patvirtina, kad jis tyčia ir sąmoningai siekė nuslėpė sumedžiotų gyvūnų skaičių, tarp jų - ir licencijuojamų, tam, kad tas licencijas panaudotų kitoje medžioklėje, t. y. kad galėtų medžioti daugiau licencijuojamų gyvūnų, taip iškreipdamas faktiškai sumedžiotų gyvūnų apskaitą. Teismo posėdžių metu vienareikšmiškai buvo nustatyta ir tai, kad V. S., medžiojęs D. P. vadovaujamoje medžioklėje, su savimi turėjo licenciją danieliui medžioti, D. P. apie tai žinojo, bet net ir šiuo atveju, D. P. nesiėmė veiksmų užpildyti licencijos, siekdamas nuslėpti sumedžiotą gyvūną ir neįtraukti jo į apskaitą. Kadangi D. P. veiksmai iš esmės pasireiškė sąmoningu ir tyčiniu brakonieriavimu bei siekimu nuslėpti sumedžiotus gyvūnus, neįtraukti jų į apskaitą ir jis sulaikytas turint pakankamai įrodymų, medžioklė įvykdyta šaunamuoju ginklu, kuris ir buvo brakonieriavimo, t.y. pažeidimo padarymo priemonė, taip pat, kadangi D. P., pritaikius ATPK 33 str., nuobauda parenkama sankcijos, numatytos už sunkesnįjį pažeidimą, todėl D. P. atžvilgiu turi būti palikta aplinkos apsaugos pareigūno nutarimu ATP byloje Nr.07-AB-223 paskirta sankcija - specialiosios teisės medžioti atėmimas 20 mėnesių, ginklo su optiniu taikliu ir šovinių konfiskavimas. Kitokios nuobaudos ATPK 85 str. 4 d. medžiotojams nėra numatyta, o taikyti ATPK 30¹ str. nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į RAAD apeliacinį skundą D. P. prašo RAAD apeliacinį skundą atmesti, o jo skundą tenkinti.
Nurodo, kad nesutinka su RAAD skundo teiginiais, kad byloje nėra nustatyta, jog jis nė vienoje bylos teisenos stadijoje nesigailėjo padaręs pažeidimą, o priešingai, jį kliudė išaiškinti. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo pat pradžių nuoširdžiai gailėjosi ir šiuo metu gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą bei bendradarbiavo jo tyrime. Be to, jis pripažino ir dabar pripažįsta, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 1 d., t. y. pripažįsta, kad tinkamai neatliko savo, kaip medžioklės vadovo, pareigų, numatytų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.1 ir 24.2 p., ką patvirtina bylos medžiaga. Todėl mano, kad Anykščių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013-07-04 nutartį byloje Nr. II-5-786/2013, jam visiškai pagrįstai taikė ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tinkamai pritaikė ATPK 30 str. numatytas nuobaudų skyrimo taisykles. Nurodo, kad 2012-12-15 jo vadovaujamoje medžioklėje žalos gamtai nebuvo padaryta, kadangi medžioklės metu jie turėjo penkias licencijas, skirtas sumedžioti danieliams. Mano, kad pagrindas apskaičiuoti žalą atsiranda tik tokiu atveju, kai asmenys neteisėtais veiksmais sunaikina laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus ar jų buveines. Nagrinėjamu atveju gyvūnai buvo sumedžioti teisėtos medžioklės metu, t. y. leidžiamu būdu ir leidžiamu laiku, turint tam reikalingas licencijas. Dėl to, mano, kad nėra pagrindo nustatyti neteisėtą veiksmą ir tuo pagrindu konstatuoti žalą, padarytą laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai. Be to, byloje yra jo pateiktos trys licencijos danielių patelėms ir jaunikliams, kurių aplinkos apsaugos pareigūnai jam ir juos sumedžiojusiems medžiotojams užpildyti neleido, t. y. jų neužpildymas buvo tik formalus. Taigi jokie limitai danielių patelėms ir jaunikliams sumedžioti nebuvo pažeisti. Be to, pažeidimas buvo padarytas gavus RAAD pareigūno A. P. pritarimą, kurį girdėjo ir kiti medžioklėje dalyvavę asmenys. Atkreipia dėmesį dėl jo nuobaudų už medžioklės taisyklių pažeidimus. 2003 metais jis buvo baustas už saugaus elgesio su ginklu taisyklių pažeidimą, kadangi, pastebėjęs jam nepažįstamą asmenį ir manydamas, kad tai gali būti brakonierius, iš medžioklės bokštelio išlipo neišsiėmęs šovinio iš ginklo. Kadangi tai buvo aplinkos apsaugos pareigūnas, tai už saugaus elgesio su ginklu taisyklių pažeidimą buvo nubaustas administracine tvarka. Atkreipia dėmesį, kad nuo šios administracinės nuobaudos skyrimo praėjo beveik dešimt metų. Sutinka su tuo, kad Anykščių rajono agentūros vyr. valstybinis inspektorius A. K. 2013-06-21 surašė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 08-AB-68 (AM 091087) ir už ATPK 85 str. 1 d. numatytą pažeidimą jam paskyrė 250 Lt baudą. Tačiau atkreipia dėmesį, kad šis nutarimas surašytas dėl neva tai 2012-09-20 ir 2012-10-01 medžioklėse padarytų Medžioklės taisyklių pažeidimų, taigi medžioklių, vykusių iki 2012-12-15. Manydamas, kad yra nubaustas neteisėtai, šį nutarimą apskundė Anykščių rajono apylinkės teismui. Taigi RAAD apeliaciniu skundu tik klaidina teismą, nurodydama, kad dar bylos nagrinėjimo teisme metu vėl buvo užfiksuotas kaip pažeidimą padaręs asmuo. Nurodo, kad visiškai nesutinku su RAAD apeliaciniame skunde pareikštu teiginiu, kad yra nepriekaištingos reputacijos. Mano, kad teismas neturėtų vertinti iš anksto kito teismo priimamo sprendimo ir taip daryti įtaką žemesnės instancijos teismui.
Nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo išskirtinės aplinkybės, kurios turėtų būti vertinamos jo naudai. Byloje yra pažyma dėl 2012-12-15 meteorologinių oro sąlygų bei yra liudytojų parodymai apie išskirtines oro sąlygas. Be to, išskirtinėmis oro sąlygomis buvo išskirtinis ir žvėrių judėjimas. Jo ir kitų jų klubo medžiotojų praktikoje 2012-12-15 medžioklės varant antrasis varymas, kada per vieną varymą buvo sumedžioti keturi danieliai, yra vienetinis atvejis. Daugiau tokių atvejų jo praktikoje nėra buvę. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad gyvūnų apdorojimą pradėjo tik leidus RAAD pareigūnui A. P.. Mano, kad RAAD savo apeliaciniu skundu tik klaidina teismą, neteisingai, savaip interpretuodamas faktines aplinkybes bei susiklosčiusią teismų praktiką. Atsakomybės jis nevengia ir, kaip garbingas Lietuvos Respublikos pilietis, nori būti teisingai nubaustas nešališko teismo.
Atsiliepimu į D. P. apeliacinį skundą RAAD prašo D. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad D. P. ne tik vadovavo medžioklei, kas reiškia papildomą atsakomybę ir pareigą užtikrinti, jog medžioklė vyktų teisėtai, medžioklės metu būtų turimi visi privalomi dokumentai, jie tinkamai pildomi, bet ir pats buvo aktyvus medžiotojas, sumedžiojęs danielių, neturėdamas tam licencijos ir nepažymėdamas medžioklės lape. Byloje nustatytas faktas, kad 2012-12-15 vykdytos medžioklės, kuriai vadovavo D. P., metu užpildytos tik 2 licencijos danieliams, tuo tarpu iš viso sumedžiota net 5 danieliai. Mano, kad tuo akivaizdžiai mėginta nuslėpti medžioklės rezultatus ir tai būtų pavykę, jeigu nebūtų atvykę pareigūnai ir sulaikę D. P. su visais įrodymais. Be to, byloje liudytojai, kartu medžioję su D. P. 2012-12-15, parodė, kad D. P. aiškiai ir suprantamai informavo medžiotojus, jog galima medžioti 4 danielius (tai girdėjo ir netgi patys pasitikslino medžiotojai: O. K., N. V., A. P., A. K., I. P.), nors tiek licencijų jis neturėjo. Bylos medžiaga liudija, kad D. P. medžiojo be licencijų ir tai patvirtina jo paties paaiškinimas 2012-12-15 administracinio teisės pažeidimo protokole. Be to, D. P. 2012-12-15 medžioklei, kuriai jis vadovavo, skirtame medžioklės lape Nr.549323 nepažymėjo nei medžioklės dalyvių jam pateiktos informacijos apie jų sumedžiotus laukinius gyvūnus, nei pats, sumedžiojęs danielių, apie jį taip pat neįrašė į medžioklės lapą, t. y. lape neįrašė net 3 danielių, 1 stirnos ir 2 šernų, o 5 nušautiems danieliams užpildytos tik 2 licencijos. Dėl to laiko, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog apie sumedžiotus 3 danielius jokiose licencijų atkarpose jokių duomenų nėra, kaip nėra jokių duomenų ir medžioklės lape apie šiuos sumedžiotus ir išdorotus gyvūnus, o trims danieliams iš viso neturėta licencijų šios medžioklės metu. Byloje pateiktas medžioklės lapas Nr.549323, skirtas šiai 2012-12-15 medžioklei, kuriai vadovavo D. P., aiškiai patvirtina, kad sumedžioti gyvūnai buvo neįrašyti, nors buvo jau netgi ir išdoroti ir siekiama juos išvežti iš medžioklės plotų, t. y. buvo mėginama neteisėtai nuslėpti tikrąjį sumedžiotų gyvūnų skaičių. Mano, kad apelianto veiksmai negali būti laikomi formalumu, nes Valstybė, teisės aktų nuostatomis yra įtvirtinusi tokį pažeidimą kaip šiurkštų. Taigi apelianto veiksmai laikytini akivaizdžiu brakonieriavimu. O tai, kad D. P. tokių reikiamų dokumentų neužpildymą laiko tik formalumu, parodo jo, kaip medžiotojo negerbimą įstatymų. D. P., turėdamas su savimi tik dvi licencijas danieliams, aiškiai ir suprantamai nurodė, jog galima medžioti 4 danielius, ką patvirtina byloje apklausti liudytojai, t. y. D. P. medžioklę organizavo netinkamai ir klaidingai informavo medžiotojus, kiek danielių faktiškai teisėtai galima sumedžioti. Be to, D. P., nors akivaizdžiai suvokė, kad medžioklės taisyklių pažeidimas įvyko - sumedžiota daugiau gyvūnų, nei medžioklės metu turėta licencijų, nieko nepranešė regiono aplinkos apsaugos departamentui. Kaip tik priešingai - tik patys Vilniaus RAAD pareigūnai reido metu užfiksavo šiuos pažeidimus. Nurodo, kad ši 2012-12-15 konkreti medžioklė, kuriai vadovavo ir kurioje pats medžiotoju buvo D. P., pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatytą tvarką galėjo vykti tik turint medžioklės metu visus privalomus dokumentus: konkretų medžioklės lapą, atitinkamą skaičių licencijų, skirtų konkrečiai tai medžioklei, tačiau medžiojama buvo tiek gyvūnų, kiek norima, sumedžiotų gyvūnų neapskaitant medžioklės lape bei neturint ir nepildant licencijų, šie faktai visiškai yra įrodyti byloje surinkta didelės apimties medžiaga. Iš D. P. apeliacinio skundo matyti, kad jis absoliučiai nesuvokia savo netesėtų veiksmų pavojingumo ir kilusių padarinių, todėl švelnesnė sankcija, nei skirta RAAD nutarimu, nebūtų efektyvi. Mano, kad argumentas D. P. apeliaciniame skunde, kad neva A. P. jam leido pažeisti įstatymus - nelogiškas, nes niekas nėra įgaliotas leisti nesilaikyti įstatymų. Įstatymų laikymasis yra konstitucinė visų asmenų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str., 29 str. 1 d.). Ir net darant prielaidą, kad A. P., kuris tą 2012-12-15 dieną buvo paprasčiausias eilinis medžiotojas (savaitgalį A. P. jokių tarnybinių funkcijų neatlieka) ir būtų leidęs D. P. įstatymus pažeisti (kas yra visiškas absurdas ir net nelogiška ir bylos eigoje tai buvo paneigta), tai net ir tuomet - laikytis įstatymu ar juos pažeisti visais atvejais buvo tik paties D. P. apsisprendimo reikalas. Iš visos bylos eigos, net ir iš D. P. skundo matyti, kad jis suvokė ir sąmoningai bei tyčia nuslėpė faktišką sumedžiotų gyvūnų skaičių, jų neįrašydamas medžioklės lape - tiek savo sumedžiotų, tiek ir kitų medžiotojų, kurie jam pranešė. D. P. ne tik neįrašė medžioklės lape, bet ir medžiojo neturėdamas tai medžioklei skirtų tiek licencijų, kiek faktiškai sumedžiojo gyvūnų, taip pat organizavo medžioklę, suklaidindamas medžiotojus, dėl ko buvo viršytas sumedžiotų danielių skaičius net 3 vnt.
Motyvuojamoji dalis
D. P. apeliacinis skundas tenkinamas, RAAD apeliacinis skundas atmetamas.
D. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimų, numatytų ATPK 85 str. 1 ir 4 d. padarymą. Apeliaciniu skundu D. P. pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 1 d. neginčija, tačiau nesutinka su tuo, kad padarė ATPK 85 str. 4 d. numatytą pažeidimą, teigdamas, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, be to, jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
ATPK 85 str. 4 d. numato administracinę atsakomybę už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymą sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimą uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais. Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – tai dokumentas, kuriuo leidžiama sumedžioti joje nurodytą gyvūną. Licencija galioja, tik medžiojant jame nurodytame medžioklės plotų vienete arba tik tam tikroje medžioklės plotų vieneto dalyje (miške, seniūnijos teritorijoje ir pan.).
Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės pagrindas yra neabejotinas pažeidimo įvykio ir sudėties asmens veikoje įrodymas. Turi būti įrodytas medžioklės taisyklių pažeidimas (objektyvioji pažeidimo sudėties pusė) ir kiti su juo tiesiogiai susiję pažeidimo sudėties elementai – subjektas ir subjektyvioji pusė. Dėl pažeidimo subjekto nagrinėjamu atveju abejonių nekyla, nes už licencijos medžiojamam gyvūnui sumedžioti užpildymą yra atsakingas tiek medžioklės vadovas (kuo nagrinėjamu atveju buvo D. P.), tiek medžiojamąjį gyvūną sumedžiojęs medžiotojas. Taip pat yra svarbu nustatyti šio pažeidimo subjektyviąją pusę, kurią visų pirma nulemia patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens ketinimai ir tikslai. Medžioklės taisyklių punktų, kurie reglamentuoja licencijų turėjimą medžioklės plotuose bei tinkamą jų užpildymą, sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, pažeidimai neginčytinai apibrėžia tai kaip veiką, padaromą tik tyčiniais veiksmais.
D. P. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 4 d. patrauktas už tai, kad būdamas medžioklės vadovu Anykščių rajone, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, prieš medžioklę instruktuodamas medžiotojus ir su savimi turėdamas tik dvi licencijas danieliaus patinui, patelei arba jaunikliui iki vienerių metų sumedžioti, organizavo keturių šios rūšies gyvūnų sumedžiojimą, medžioklės metu nušovus tris šios rūšies gyvūnus (vieną nušovė pats D. P.), jiems neužpildė licencijų ir leido šiuos gyvūnus išdoroti. Organizavimas gali būti suprantamas kaip asmenų grupės subūrimas administracinės teisės pažeidimams daryti, vadovavimas tokiai grupei, jų veikos koordinavimas, administracinio teisės pažeidimo parengimas ar vadovavimas tokio pažeidimo darymui. Tai reiškia, kad asmuo organizavęs tokią veiką, veikė kaip bendrininkas. D. P. inkriminuota aplinkybė – organizavo keturių šios rūšies gyvūnų (danielių) sumedžiojimą RAAD nutarime nedetalizuota, t. y. nenurodyta, kaip ir kokiais veiksmais pasireiškė D. P. keturių danielių sumedžiojimo organizavimas. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi pripažinęs D. P. kaltę dėl ATPK 85 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta ir palikęs iš esmės RAAD nutarimą nepakeistą (pakeitė tik dėl paskirtos nuobaudos), apie šią D. P. inkriminuotą aplinkybę taip pat nieko nepasisakė. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato bendrininkavimo darant administracinės teisės pažeidimus.
Nors byloje ir yra duomenų, kad D. P. prieš medžioklę medžiotojams pasakė, jog galima sumedžioti 4 danielius (tai parodė liudytojai O. K., N. V., A. P., A. K., I. P.), tačiau tai jokiu būdu neįrodo, kad jis ketino nuslėpti bent dalį sumedžiotų žvėrių, kadangi tie patys medžiotojai nurodė, jog D. P. kartu minėjo, jog reikiamas skaičius licencijų yra. Aplamai visiškai nesuprantama kodėl D. P. kaltinimas ir nubaustas už tai, kad organizavo neteisėtą keturių danielių sumedžiojimą, jei buvo nušauti penki danieliai, o dviems iš jų licencijos buvo užpildytos.
Susipažinęs su byloje esančia medžiaga ir patikrinęs įrodymus jų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apygardos teismas visikai sutinka su D. P. skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės padarius ATPK 85 str. 4 d. numatytą pažeidimą.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 15 d. Anykščių rajone, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete vyko medžioklė su varovais. Medžioklė vyko dviem grupėm, kurių vienai vadovavo D. P., kitai – A. L.. D. P. vadovaujama grupė medžioklės metu nušovė penkis danielius (vieną danielių per pirmą varymą, keturis per antrą varymą), dvi stirnas ir du šernus. Apeliantas D. P. šio fakto neneigia, tačiau nurodo, kad jis medžioklės plotuose sumedžiotiems danieliams licencijų turėjo pakankamai, tik ne visas penkias licencijas turėjo su savimi (su savimi turėjo dvi licencijas, kitas tris licencijas turėjo kita jų medžiotojų grupė). Visos licencijos galiojo visame medžioklės plote. D. P. teigimu, apie tai, kad jo vadovaujamos medžioklės metu buvo nušauti penki danieliai, jis iš karto informavo klubo pirmininką R. J., kuris jam pristatė tris trūkstamas licencijas nušautiems danieliam, tik dėl blogų oro sąlygų užtruko kelyje, nes jo automobilis buvo įklimpęs. Dvi turėtas licencijas sumedžiotiems danieliams jis buvo užpildęs. Tačiau iki šių trūkstamų licencijų pristatymo atvykę RAAD pareigūnai pradėjo patikrinimą ir jam neleido užpildyti R. J. atvežtų licencijų, nors jis atvykusiems pareigūnams iš karto nurodė, kad apie susidariusią situaciją yra informuotas kartu medžiojęs RAAD pareigūnas A. P. bei tai, kad jam netrukus turi atvežti tris trūkstamas danielių licencijas. Šios aplinkybės patvirtintos R. J., M. B., Š. R., V. Š., M. T., T. P., L. M., D. L. parodymais. Kaip liudytojas apklaustas R. J. parodė, kad 2012-12-15 buvo medžiojama dviem grupėm, todėl jis su D. P. buvo pasidalinęs danielių licencijas, t. y. D. P. buvo davęs dvi licencijas, o sau pasilikęs tris. Jam paskambino D. P. ir paprašė licencijų, kurias jis baigiantis varymui iš karto atvežė, tik važiuodamas automobiliu užklimpo, kadangi buvo daug sniego ir pustė. Kada atvežė licencijas jau buvo atvažiavę RAAD pareigūnai. Mano, kad jeigu nebūtų užklimpęs, būtų licencijas atvežęs laiku, dar prieš RAAD pareigūnų patikrinimą. Kad medžioklės dieną buvo prastos oro sąlygas, be D. P. ir R. J. paaiškinimų, patvirtina ir kiti byloje apklausti liudytojai bei pažyma apie hidrometeorologines sąlygas. Kaip liudytojai apklausti M. B., Š. R., V. Š. parodė, kad medžioklės metu buvo nušauti penki danieliai, apie kurių sumedžiojimą D. P. informavo A. P. kaip RAAD pareigūną, apie tai pranešė ir būrelio vadovui. Pradėjus doroti gyvūnus buvo atvežtos trūkstamos licencijos, kurių užteko visiems nušautiems danieliams. Atvykus gamtos apsaugos pareigūnams D. P. juos iš karto informavo apie vežamas licencijas. Kaip liudytojai apklausti M. T., T. P. parodė, kad D. P. prieš medžioklę informavo, jog turi dvi licencijas danieliams, tačiau jeigu būtų jų nušauta daugiau, licencijos būtų pristatytos, nes klubas jų turi ir daugiau. Kai atvyko RAAD pareigūnai, licencijos jau buvo vežamos. Kaip liudytojai apklausti RAAD pareigūnas L. M. parodė, kad jiems atvykus D. P. trumpai paklaustas apie medžioklės rezultatus informavo, jog yra sumedžioti penki danieliai. D. P. paprašė galimybės nuvykti iki kitos grupės atsivežti trūkstamų licencijų. Nors jos ir buvo atvežtos, tačiau jų nelaikė kaip tinkamai užpildytų. Kaip liudytojas apklaustas RAAD pareigūnas D. L. parodė, kad šiuo atveju pažeidimu laikė neužpildytas licencijas, nors jų skaičius atitiko sumedžiotų danielių skaičių. D. P. paaiškinimus iš dalies patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas A. K., kuris parodė, kad po antro varymo sužinojo, jog yra užpildytos dvi licencijos, o kitas veža R. J..
Taigi įvertinus pirmiau aptartus įrodymus bei atsižvelgus į tai kad, kad licencija sumedžioti joje nurodytą gyvūną galioja tam tikrame medžioklės ploto vienete, darytina išvada, kad 2012-12-15 (duomenys neskelbtini) klubas savo medžioklės ploto vienete turėjo reikiamą licencijų kiekį sumedžioti danieliams, t. y. dvi danielių licencijos buvo pas D. P., o trys pas R. J. (buvo sumedžioti penki danieliai). RAAD patikrinimo metu buvo užpildytos dvi danielių licencijos, kurias turėjo D. P.. Pirmiau aptarti liudytojai patvirtino, kad D. P. buvo informavęs RAAD pareigūną A. P. apie susiklosčiusią situaciją, kad yra sumedžiota daugiau danielių, negu jis turi licencijų su savimi, tačiau jam trūkstamas licencijas netrukus turi atvežti R. J.. Kaip liudytojas apklaustas A. P. šio fakto neneigia, tačiau nurodo, kad jis nedavė jokių nurodymų dėl sumedžiotų danielių dorojimo. Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 24.10. p. numatyta pareiga medžioklės vadovui – nedelsiant informuoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus. Tačiau kaip matyti iš šių taisyklių, juose nenurodyta, konkrečiai kurį RAAD pareigūną reikia informuoti apie galimus Medžioklės taisyklių pažeidimus (tokio budinčio pareigūno nėra), todėl darytina išvada, kad D. P. apie susiklosčiusią situaciją informuodamas kartu su juo tuo metu medžiojusį RAAD pareigūną A. P. savo pareigą įvykdė tinkamai. Tai, kad A. P. buvo ne tarnybos metu, o kartu medžiojo D. P. vadovaujamoje medžiotojų grupėje, neatleidžia A. P. nuo pareigos užkirsti kelią galimiems daromiems aplinkos apsaugos pažeidimams. Kaip liudytojais apklausti RAAD pareigūnai L. M. ir D. L. taip pat patvirtino, kad D. P. juos informavo, jog yra sumedžioti penki licencijuoti gyvūnai ir kad šiems sumedžiotiems gyvūnams D. P. turėjo reikiamą licencijų kiekį, o D. P. pažeidimu laikė tai, kad minėtos licencijos nebuvo užpildytos anksčiau (iki gyvūnų dorojimo pradžios). Iš pirmiau aptartų D. P. bei liudytojų parodymų matyti, kad D. P. R. J. apie medžioklės metu nušautą didesnį skaičių danielių, nei jis su savimi turėjo licencijų, informavo nedelsiant ir paprašė jas atvežti dar iki RAAD pareigūnų atvykimo ir jų patikrinimo (ne tik L. M. ir D. L., bet ir kiti byloje apklausti RAAD pareigūnai neparodė, kad D. P. trūkstamų licencijų atvežimą būtų organizavęs jiems jau atvykus), kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog D. P. nesiekė nuslėpti sumedžiotų danielių skaičiaus, o priešingai, užpildęs dvi su savimi turimas licencijas ėmėsi priemonių, kad jam nedelsiant būtų pristatytos kitos trūkstamos danielių licencijos, kurių, kaip minėta, klubas turėjo reikiamą skaičių, tačiau pristačius šias licencijas kiek vėliau nei atvykę RAAD pareigūnai pradėjo patikrinimą, D. P. šios licencijos nebebuvo leidžiamos užpildyti (minėtos neužpildytos licencijos yra byloje). Būtų nelogiški D. P. veiksmai, atsižvelgiant ir į tuo metu buvusiais prastas oro sąlygas, prašyti R. J. atvežti jam trūkstamas licencijas, jeigu jis nebūtų turėjęs tikslo jų užpildyti.
RAAD teisminio bylos nagrinėjimo metu bei savo skunde akcentuoja, kad D. P. patikrinimo metu nebuvo tikras dėl nušautų danielių skaičiaus, o dar vieną licenciją, kuri nebuvo užpildyta, su savimi turėjo V. Š., kas, RAAD nuomone, leidžia teigti, kad V. Š. tą licenciją turėjo iš anksto, tačiau ji sąmoningai, siekiant nuslėpti realų nušautų danielių skaičių, nebuvo užpildyta, o D. P. trūkstamos licencijos buvo atvežtos ne trys, o dvi. Tačiau, kaip jau aptarta, pirmiau paminėti patikrinimą atlikę RAAD pareigūnai L. M. ir D. L. aiškiai ir nedviprasmiškai teisme parodė, kad D. P. juos informavo apie penkis nušautus danielius. Be to, kad D. P. buvo vežamos trys licencijos patvirtino ir R. J.. Kaip matyti iš pačių pareigūnų apklausų teisme, patikrinimo metu pradėjus skaičiuoti nušautus danielius, jie jų suskaičiavo keturis, t. y. patys pareigūnai nustatė, kad turi būti pateiktos keturių danielių licencijos. Kaip liudytojas apklaustas V. Š. parodė, kad pareigūnams nustačius, jog yra sumedžioti keturi danieliai, dėl ko buvo reikalingos keturios licencijos, D. P. jam padavė palaikyti vieną licenciją, sakė, kad jos nereikės, tačiau pareigūnams perskaičiavus pradėtus doroti žvėris, paaiškėjo, kad buvo nušauti penki danieliai, dėl ko D. P. grąžino licenciją. Taigi iš aptartų aplinkybių darytina išvada, jog vienos licencijos perdavimas V. Š. šiuo atveju neleidžia teigti, kad D. P. sąmoningai siekė nuslėpti sumedžiotų danielių skaičių. D. P. veiksmai pareigūnams iš pradžių pateikiant tik keturias danielių licencijas buvo sąlygoti pačių pareigūnų veiksmų.
Iš liudytojų parodymų matyti, kad po pirmojo varymo D. P. informavo medžiotojus, kad jis su savimi turi dvi licencijas danieliams, ir, kad vienas jau yra nušautas ir likusi tik viena licencija. Tai paneigia prielaidas, kad jis pats turėjo tikslą sumedžioti daugiau nei turėjo tuo metu licencijų ar siekė tai padaryti apgaule (suklaidindamas kitus medžiotojus). Visi kiti danieliai (4 vienetai) buvo sumedžioti per vieną varymą. RAAD pareigūnų samprotavimai, išsakyti apylinkės teisme, kad nušovus dar vieną danielių D. P. privalėjo ir galėjo sustabdyti medžioklę yra deklaratyvūs. D. P. nurodo, jog apie tai, kad sumedžioti net keturi danieliai, jis sužinojo jau pasibaigus varymui, t.y. po to kai faktas jau buvo įvykęs, o sužinoti to anksčiau nebuvo galimybės. Tai nėra paneigta objektyviais įrodymais. Tai, kad D. P. turėjo galimybę sustabdyti danielių medžioklę, bet to sąmoningai nepadarė turėtų įrodyti administracinį teisės pažeidimą fiksuojantys pareigūnai. Šiuo atveju tokių įrodymų nėra.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Taigi atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje ir RAAD nutarime padarytos išvados apie D. P. kaltę dėl ATPK 85 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo, nesant byloje neginčijamai patvirtinančių įrodymų, kad D. P. tyčia siekė nuslėpti tris sumedžiotus danielius, neužpildydamas jiems licencijų, suteikiančių teisę medžioti šios rūšies gyvūną, yra nepagrįstos. D. P. veiksmai, t. y. kad jis netinkamai organizavo medžioklę ir neteisėtai davė nurodymą išdoroti sumedžiotus danielius dar neužpildžius licencijų bei nebuvo surašęs visų sumedžiotų žvėrių į medžioklės lapą atitinka ATPK 85 str. 1 d. numatyto pažeidimo, už kurio padarymą D. P. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn tuo pačiu RAAD nutarimu, sudėtį. D. P. RAAD nutarimo dalį dėl inkriminuoto ATPK 85 str. 1 d. numatyto pažeidimo neskundė, nesutiko tik su jam inkriminuotu ATPK 85 str. 4 d. numatytu pažeidimu, prašė dėl šio pažeidimo padarymo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas tenkino D. P. skundo dalį ir pritaikęs ATPK 30¹ str., jam už ATPK 85 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą - 1000 Lt baudą vietoje specialiosios teisės atėmimo su ginklo ir šaudmenų konfiskavimu. Paskyręs naują nuobaudą apylinkės teismas ją turėjo subendrinti su D. P. RAAD nutarimu už ATPK 85 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta nuobauda, tačiau to nepadarė. Todėl atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis bei RAAD nutarimo dalis, kuria D. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 4 d., naikinamos ir administracinė byla D. P. atžvilgiu dėl ATPK 85 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukiama, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (D. P. kaltės) (ATPK 250 str. 1 p.). Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms dėl RAAD apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, kuriais prašoma panaikinti apylinkės teismo nutartimi D. P. paskirtą švelnesnę nei numatytą įstatymo nuobaudą pagal ATPK 85 str. 4 d. ir palikti galioti RAAD nutarimu D. P. pagal ATPK 85 str. 4 d. paskirtą nuobaudą, nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-04 nutartį ir RAAD 2013 m. sausio 14 d. nutarimo dalį, kuria D. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 4 d., panaikinti ir administracinę bylą D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl ATPK 85 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
RAAD 2013 m. sausio 14 d. nutarimo dalį, kuria D. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 1 d., palikti galioti nepakeistą.
Šis nutarimas neskundžiamas.