- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- 2-13508-323/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10963-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- P. V.
- Atsakovas
- UAB „Paslaugos būstui“
- Advokatai
- Valė Televičienė
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.5.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.5.10.5.2Deliktinė atsakomybė
- 2.5.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.1.7.5Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, ir prašo teismo priteisti iš atsakovės 1345,83 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuosavybės teise turi patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). 2013-03-15 nuomos sutarties pagrindu šias patalpas už 202,73 Eur per mėnesį buvo išnuomojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuomininkas sistemingai reiškė pretenzijas dėl patalpose tvyrančio specifinio kvapo, dėl kurio pradeda skaudėti galvą. Dėl nepakenčiamo kvapo ši bendrovė 2015-10-01 vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. 2015-11-20 sutartimi minėtas patalpas už 250 Eur per mėnesį išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie dėl tos pačios priežasties nuomos sutartį vienašališkai nutraukė 2016-04-20. Nuo to laiko dėl nepakenčiamo kvapo šių patalpų niekas nebenori nuomotis. Paaiškino, kad dėl sklindančio kvapo kreipėsi į namo administratorių – atsakovę, jos atsiųsti specialistai nustatė, kad specifinis kvapas sklinda ir kitose patalpose pirmame namo aukšte, tačiau jokių priemonių problemai spręsti nesiėmė. Taip pat nurodė, kad savo jėgomis bandė mažinti sklindantį kvapą: hermetizavo priklausančiose patalpose esančius plyšius, tačiau ši priemonė nepadėjo. Tuomet ėmė aiškintis, iš kur sklinda kvapas, ir nukėlęs bendrojo naudojimo vamzdynų trasos dangčius pamatė, kad sklindančios smarvės šaltinis yra nugaišusios žiurkės. Apie tai pranešęs atsakovei sužinojo, kad graužikams naikinti yra pasamdyta UAB „Dezinfa“, tačiau pagal su ja sudarytą paslaugų sutartį pastipusių žiurkių šalinimas iš patalpų nėra įtrauktas, todėl pastipę graužikai paliekami natūraliai supūti. Laiko, kad atsakovė netinkamai atliko savo pareigas, kadangi su paslaugos teikėju sudarytoje sutartyje nesusitarė dėl gaišenų pašalinimo, tuo tarpu nepašalintos gaišenos dėl savo kvapo daro atitinkamų patalpų savininkams neįmanomas sąlygas gyventi ir dirbti. Pažymėjo, kad dėl netinkamų ir neatsakingų atsakovės veiksmų patyrė nuostolius, kadangi dėl prieš terminą nutrauktų nuomos sutarčių negavo 1345,83 Eur pajamų (337,90 Eur pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį, 1007,93 Eur pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą nuomos sutartį).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojai į atsakovę dėl graužikų naikinimo ir dezinfekcijos kreipėsi 2014-04-24, 2015-03-23 ir 2016-02-29. Kadangi deratizacijos veikla gali užsiimti tik asmenys, turintys teisės aktų nustatyta tvarka išduotas ir galiojančias licencijas, dėl darbų atlikimo buvo kreiptasi į UAB „Dezinfa“. Po atlikto kenkėjų naikinimo jų gaišenų nėra nei namo elektros skydinėje, nei šiluminiame punkte, nei rūsyje, t.y. tose vietose, į kurias galima patekti, o nemalonus kvapas galimai sklido dėl nugaišusių graužikų, kuriuos pašalinti nėra nei techninių, nei fizinių galimybių dėl namo suprojektavimo. Paaiškino, kad daugiabutis namas (duomenys neskelbtini) pastatytas daugiau nei prieš 50 metų, po visomis pirmo aukšto patalpų grindimis yra pogrindžio kanalai, kuriuose išvedžiotas namo vamzdynas. Prie šių kanalų prieiti galima tik įėjus į privačias patalpas ir prieš kiekvieną deratizaciją išardant patalpų grindis. Taip pat laiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutartį su ieškovu nutraukė ne dėl nemalonaus kvapo, kadangi ši įmonė iki šiol veiklą vykdo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, tiesiog iš ieškovo patalpos persikėlė į kitas patalpas (duomenys neskelbtini). Be to, sudarant patalpų nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas privalėjo įspėti naują nuomininką, kad patalpose jaučiamas nemalonus kvapas. Naujajam nuomininkui nenurodęs šių patalpų trūkumų, ieškovas pats pažeidė nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodė, kad namo administratorius – atsakovė, sudarydama sutartį dėl paslaugos teikimo, susitarė dėl netinkamo graužikų naikinimo būdo – nuodais, neužtikrinant, kad dėl tokio naikinimo būdo į patalpas nesklis nemalonus kvapas: žiurkė, suvalgiusi nuodų, lenda į ertmes tarp vamzdžių, ten nugaišta, gaišena pūva, o puvimo kvapas kyla į viršų. Kvapas suintensyvėja tada, kai lauke pakyla vėjas, o tai reiškia, kad kai vėjas pučia po namo apačia, smarvė keliama į viršų. Laiko, kad atsakovė, sudarydama sutartį dėl žiurkių naikinimo paslaugos, turėjo pasirinkti tokį būdą, kad žiurkė išvis nepatektų į namo vidų, o nugaištų lauke, t. y. pastato išorėje tvirtinamus vyliaus namelius.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), toje dalyje, kur yra ieškovo patalpos, nėra rūsio, todėl visos komunikacijos, vamzdynai, yra po grindimis palei sieną, nišose. Šiame pogrindžio kanale palei vamzdžius esančiose tuštumose kaupiasi dulkės, šiukšlės, galimai patenka ir graužikai, kurie ten gaišta. Techniškai šio kanalo nuo susikaupusių šiukšlių ir graužikų gaišenų išvalyti neįmanoma, kadangi atidengus juose esančius liukus sunkiai įmanoma įkišti ranką, jau nekalbant apie galimybę panaudoti kažkokias priemones. Laiko, kad nemalonus kvapas suintensyvėja, kai pakyla vėjas, kadangi šio kanalo galas, kuris yra atviras, ateina į rūsį, pakilęs vėjas sudaro spaudimą ir kvapas iš pogrindžio kanalo per angas patalpose sklinda į patalpas. Šios problemos sprendimas yra vienas: kai namas bus renovuojamas, bus atidengti kanalai, keičiami vamzdynai.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta O. M. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Paaiškino, kad skubiai išieškojo patalpų nuomai, patalpos nebuvo geros būklės, apie mėnesį darė remontą: dažė, ardė grindis ir pan., iš esmės nuolat buvo praviri langai, todėl ypatingo kvapo patalpose nejautė. Po remonto, užsidarius langus, pradėjo jausti nemalonų kvapą. Klientus ėmė kviesti po vienuoliktos valandos, kad spėtų išsivėdinti, nors ir po to klientai skųsdavosi kvapu. Po kurio laiko praardė sieną, kurioje eina vamzdžiai, nuo kurių ėjo baisi smarvė. Vieną dieną, atėjus į patalpas, buvo neįmanoma įeiti dėl tvyrančios smarvės, tuomet išsikvietė ieškovą ir pasakė, kad nutraukia nuomos sutartį, nes tokiomis sąlygomis neįmanoma dirbti.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. S. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Paaiškino, kad patalpas (duomenys neskelbtini) nuomojosi nuo 2010 metų, iš pradžių buvo subnuomininkai, o nuo 2013 metų jas nuomojosi tiesiogiai iš savininko – ieškovo. Kai pradėjo patalpas nuomotis kvapas buvo silpnas, ir dažniausiai jausdavosi atėjus į darbą po savaitgalio. Tada išsivėdindavo, ir jis pranykdavo. Apie tvyrantį nemalonų kvapą telefonu pranešdavo namo administratoriui, atvykdavo vadybininkai, tačiau nieko nepadarydavo. Nepakenčiamas kvapas tapo nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. ir laikėsi iš esmės pastoviai, todėl galutinai apsisprendė nutraukti nuomos sutartį. Kvapas sklinda nuo sienos, kurioje yra vamzdžiai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – biuro patalpos, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kuri yra daugiabučio gyvenamojo namo pirmajame aukšte. Atsakovė adresu (duomenys neskelbtini) teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo paslaugas. Ieškovas 2013-03-15 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 01 biuro patalpas išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 202,73 Eur (700 Lt) mėnesinį nuomos mokestį. Patalpų nuomininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-09-22 pranešimu nuo 2015-10-01 vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, motyvuodama patalpose tvyrančiu nepakenčiamu kvapu. 2015-10-30 ieškovas sudarė Nuomos sutartį Nr. 20151030-04 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią terminuotai nuo 2015-11-20 iki 2017-11-20 išnuomojo nuosavybės teise priklausančias biuro patalpas už 250 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį. Patalpų nuomininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-16 pranešimu nuo 2016-04-20 vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, vėlgi motyvuodama patalpose tvyrančiu nepakenčiamu kvapu. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 1345,83 Eur negautų iš nuomos mokesčio pajamų dėl prieš terminą nuomininkų nutrauktų nuomos sutarčių, motyvuodamas tuo, kad nuomos sutartys nuomininkų buvo nutrauktos dėl netinkamo atsakovės pareigų, susijusių su butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo paslaugų teikimu, vykdymo.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 str. 3 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-608 UAB „Paslaugos būstui“ paskirta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriumi. Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis).
Ieškovas nurodo, kad atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administratorė, privalėjo pasirūpinti, kad po graužikų naikinimo (deratizacijos) procedūros atlikimo, būtų pašalintos graužikų gaišenos, arba, sudarydama sutartį su šios paslaugos teikėju, užsakyti kitą graužikų naikinimo būtą – t. y. kad graužikai būtų naikinami ne nuodų pagalba, o naudojant naujausią jų naikinimo būdą – pastato išorėje pritvirtinus specialias vyliaus dėžutes, kuriose paliekamas paruoštas jaukas, dėl ko, pasak ieškovo, graužikai nebepatektų į pastato vidų, ten negaištų, o jų gaišenos nekeltų nepakenčiamo kvapo.
Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas privalėjo įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovė įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą (CPK 178 str.). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami.
Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo, jog ieškovui priklausančiose ginčo patalpose tam tikru periodiškumu tvyro tam tikro intensyvumo nemalonus kvapas, kurio šaltinis gali būti ir nugaišusių graužikų natūralus puvimas iš po ieškovui priklausančių patalpų. Šias faktines aplinkybes patvirtina šalių paaiškinimai, byloje esantis gyvenamojo namo apžiūros aktas (b. l. 28). Atsakovė nurodo, kad šio nemalonaus kvapo kilimo šaltinio – graužikų gaišenų – pašalinti negali dėl objektyvių priežasčių: daugiabutis gyvenamasis namas suprojektuotas taip, kad po namo pirmo aukšto patalpomis, kur yra ir ieškovo turimos biuro patalpos, yra pogrindžio kanalai, kuriuose išvedžiotas namo vamzdynas, dėl šio kanalo išmatavimų (50 cm ilgis ir 50 cm plotis) bei juose esančių vamzdžių (b. l. 40), fizinių / techninių galimybių pašalinti gaišenas, neišgriovus šių kanalų, nėra. Šios aplinkybės iš esmės neginčija ir ieškovas, tik tvirtina, kad esant tokiai šio daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijos specifikai, atsakovė, užsakydama graužikų naikinimo (deratizacijos) paslaugą iš šios paslaugos teikėjų, turėjo pasirinkti kitą graužikų naikinimo būdą – vyliaus dėžutes. Pažymėtina, kad ieškovas, tvirtindamas, jog atsakovė, vykdydama jai priskirtas pareigas, jas atliko netinkamai, ir nurodydamas atsakovei priskirtų pareigų vykdymo variantą, kuris, anot ieškovo, yra tinkamesnis, turėjo pateikti įrodymus, jog jo nurodomas graužikų naikinimas būdas yra galimas ir atitiktų sanitarinius, higienos ir kitus reikalavimus, bei gali būti saugiai naudojamos pagal savo funkcinę paskirtį prie daugiabučio gyvenamojo namo (CPK 178 str.). Laikytina, kad šios graužikų naikinimo priemonės naudojimas galėtų būti tinkamas prie individualių namų, kurių teritorija aptverta bei apribotas pašalinių asmenų, nežinančių apie šios priemonės paskirtį bei keliamą pavojų, panaudojus ne pagal paskirtį, patekimas. Tuo tarpu aplinka apie daugiabučius gyvenamuosius namus yra atvira, todėl nėra galimybės užtikrinti, kad šios vyliaus dėžutės bus eksploatuojamos saugiai, t. y. jų turinys nepateks vaikams, kitiems gyvūnams, bei nekils pavojus jų sveikatai / gyvybei.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog nors būtent atsakovės pareiga yra užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, jų atitikimą sanitarijos, higienos reikalavimams, tačiau šiuo atveju į bylą nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų aplinkybes, jog atsakovė šios savo pareigos tinkamai nevykdė ir dėl savo neveikimo / netinkamo veikimo sukėlė ieškovui žalą. Kadangi yra neįrodytos atsakovės, kaip gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, civilinės atsakomybės sąlygos, yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 300,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, atsakovės atstovės atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus (surašytas atsiliepimas į ieškinį), dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką bei į aktualius nustatytus maksimalius atlygintinus advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų dydžius, atsakovei iš ieškovo priteistina 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 1, 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo P. V. 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.