- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- A8.-533-1057/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00317-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. Z.
- Institucija
- Valstybinė įmonė Registrų centras
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. Z., jo atstovui advokatui Laurynui Lukošiūniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio(duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu (direktoriumi) per nustatytą laikotarpį nepateikė registro tvarkytojui 2017 metų ir 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABI) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatų) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip.
Motyvuojamoji dalis
Šiuo savo neveikimu M. Z. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu M. Z. kaltę pripažino ir paaiškino, kad pažeidimas įvyko netyčia. Nebuvo tiek susipažinęs, kad tai jo asmeninė atsakomybė. Yra atsakingi darbuotojai už finansinių ataskaitų pateikimą. Kai tik gavo informaciją iš Registrų centro, iš karto pateikė visas ataskaitas. Nebuvo jokio priminimo, skambučio, kad turėtų pateikti finansines atskaitomybes. Įmonės plėtra padaryta į Suomiją, Baltijos šalis, Lenkiją, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, įmonės 3 metų apyvarta viršija 25 milijonus eurus. Visą apyvartą sudaro iš viešųjų pirkimų gauti pinigai. Jei kaip vadovas gaus įrašą, kad turi nuobaudą, tai apribos įmonę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Įmonė socialiai atsakinga, kiekvienais metais moka pelno mokestį. Sukuria valstybei pridėtinės vertės dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose. Įmonė dirba dujotiekio infrastruktūros srityje, gali statyti dujotiekio apskaitos mazgus, yra pastatę dujų apskaitos mazgą tarp Estijos ir Latvijos, tą yra padarę ir Suomijoje. Dirba kitų struktūrų dideliuose projektuose. Atstatė Palangos paplūdimio dalį. Pareigą pateikti ataskaitas supranta. Yra lyderiaujanti įmonė savo srityje.
Teismo posėdžio metu M. Z. atstovas prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad M. Z. nuo 2008 m. spalio 28 d. (duomenys įregistruoti 2008 m. spalio 30 d.) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Taip pat matyti, kad registro tvarkytojui 2017 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas 2019-10-28, 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas 2019-10-28, (14.1., 14.2 punktai) (b. l. 3-10).
Rašytiniame paaiškinime M. Z. nurodė, kad pakvietus Bendrovės atstovus pateikti paaiškinimus dėl 2017 m. ir 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinių, nedelsiant inicijavo vidinę patikrą situacijai išaiškinti bei instruktavo buhalterius ir kitus atsakingus įmonės asmenis, kad kuo efektyviau būtų pateikti visi reikiami finansiniai duomenys bei ataskaitos.
Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį
Administracinė atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį kyla už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
Analizuojant bylos kontekste aktualų teisinį reguliavimą pažymėtina, kad CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Analogiškas terminas nurodomas ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje ir Nuostatų 120, 123 punktuose. ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 10 p., Nuostatų 38 ir 41 p. numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą, taip pat tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija 9 punktas), matyti, kad finansinių ataskaitų rinkinys už 2017 m. turėjo būti pateiktas iki 2018 m. birželio 15 d.( terminas pratęstas dėl sistemos sutrikimų), už 2018 m. turėjo būti pateiktas iki 2019 m. birželio 1 d. Tačiau kaip matyti iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, finansinių ataskaitų rinkinys už 2017 m. buvo pateiktas 2019-10-28, už 2018 m. buvo pateiktas 2019-10-28.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas pažymėjo, jog protokolo surašymo metu, t. y. 2020 m. sausio 22 d. metinių finansinių ataskaitų rinkiniai jau buvo pateikti, todėl šiuo atveju nebuvo pažeidimo sudėties. Tačiau teismas pažymi, jog remiantis CK 2.52 str. 1 d., ABĮ 58 str. 3 d., 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys atitinkamai už 2017 metus turėjo būti pateiktas iki 2018 m. birželio 15 d. (dėl sistemos sutrikimų), už 2018 metus turėjo būti pateiktas iki 2019 m. birželio 1 d., tačiau jie buvo pateikti tik 2019-10-28, todėl konstatuotina, jog finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti per nustatytą laikotarpį. Kita vertus, ši aplinkybė svarbi nuobaudos klausimo išsprendimui.
Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad M. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi), nepateikė Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio Registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo
Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą teismas gali skirti nuo 200 iki 3 000 eurų dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 34 str. 6 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 6 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 6 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra padaręs profesinį pažeidimą, kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos, kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą, praėjo mažiau kaip vieni metai.
Teismas atsižvelgia į tai, kad M. Z. pažeidimą padarė pirmą kartą, nuoširdžiai dėl to gailisi, pažeidimą ištaisė ir pateikė Registrų centrui finansinių ataskaitų rinkinius už 2017 metus bei 2018 metus bei tai padarė dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, į tai, kad įmonė dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, kurių vertė yra didelė, o kaip paaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, įmonėje dirba apie 200 darbuotojų, kas galimai turėtų neigiamos įtakos ir jų finansinei padėčiai, į tai, kad įmonė dalyvauja nacionaliniuose projektuose bei viešuosiuose pirkimuose užsienio valstybėse, juos laimi ir ganėtinai ženkliai prisideda prie valstybės gerovės, į tai, kad nuobaudos paskyrimas sukeltų neproporcingas pasekmes plačiam suinteresuotų asmenų ratui. Taigi, darytina išvada, jog šiuo atveju egzistuoja ne tik privatus M. Z. interesas, bet ir su dujų ūkiu susijusių asmenų viešas interesas. Be to byloje nėra duomenų, kad nesavalaikis finansinių ataskaitų už 2017 m. ir 2018 m. pateikimas būtų sukėlęs neigiamų pasekmių, būtų sunku nustatyti įmonės finansinę padėtį ar trukdytų teismui priimti sprendimą dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo. Teismo vertinimu, vien šis procesas pasieks M. Z. nubaudimo ir prevencijos tikslus.
Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskiriant M. Z. administracinės nuobaudos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635, 636 straipsniais,
nutarė:
pripažinti M. Z. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis ANK ANK 34 straipsnio 6 dalimi, jam administracinės nuobaudos neskirti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.