- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- ATP-518-317/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00859-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarimo N. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. t.y. 2013 m. spalio 8 d., apie 10.12 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešė apie įvykį policijai ir iš įvykio vietos pasišalino.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarimu N. P. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir jam paskirtos nuobaudos – pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt (vieno šimto litų) bauda, pagal ATPK 130 str. 2 d. – 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutine administracine nuobauda paskirta 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Šalies argumentai
N. P., nesutikdamas su apylinkės teismo nutarimu, pateikė Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti arba nutarimą pakeisti – panaikinti pagal ATPK 130 str. 1 paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.
Apeliantas nurodo, kad jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka įstatymu jo turiniui keliamų reikalavimų. Anot apelianto, protokolas yra ypatingai svarbus procesinis dokumentas, kuris apibrėžia administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas. Protokole turi būti konkrečiai ir tiksliai surašyti ATPK 260 str. 1 d. numatyti duomenys, ir tai privalo atlikti Institucija, o šiuo atveju įstatymų reikalavimų nesilaikyta.
Skunde teigiama, jog pareiga užtikrinti teisingą protokolo turinį tenka ir teismui. Kiekviename administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomas draudžiamų veiksmų padarymo laikas, o kai laikas nenurodomas ar nurodžius tikrovės neatitinkančią datą, protokolas negali būti laikomas teisėtu, nes tai esminis trūkumas, trukdantis administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui. ATPK 280 str. numatyta, kad organas (pareigūnas), ruošimosi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą stadijoje, privalo išspręsti, ar teisingai surašytas protokolas, tačiau šioje byloje teismas pažeidė šį reikalavimą ir išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, priimdamas nepagrįstą skundžiamą nutarimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir nustatyti, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisme negalima nagrinėti dėl protokolo trūkumų.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime neteisingai nurodyta inkriminuojamų pažeidimų padarymo data. Viso proceso metu jis nuosekliai teigė, kad transporto priemonę – automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne 2013 m. spalio 8 d., o spalio 7 d. Tai, jog transporto priemonė Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta spalio 7 d., nurodė ir šios transporto priemonės savininkas A. Ž. bei liudininkas S. T.. Tačiau teismas, bylos nagrinėjimo eigoje, įstatymo nustatyta tvarka šio trūkumo pašalinti nebandė.
Apeliantas nurodo, kad dėl ATPK 127 str. numatyto pažeidimo teismo nutarimas priimtas grubiai pažeidžiant ATPK 257 str. ir 286 str. 2 d. nuostatas, objektyviai neįvertinus visų bylos duomenų, o administracinėn atsakomybėn yra patrauktas remiantis tik prielaidomis bei spėlionėmis.
Apeliantas neneigia, kad 2013 m. spalio 7 d., (duomenys neskelbtini), UAB „Z.“ įmonės teritorijoje vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę „Renault Mascott“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau manevruodamas automobilį, jokio susidūrimo su kita transporto priemone nejautė. Atsižvelgiant į apgadinimus automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nemano, kad tokio susidūrimo galima nepajausti. Jis atkreipia dėmesį, jog įvykio dieną, būtent toje vietoje, kur stovėjo apgadintas automobilis, buvo vykdomi krovos darbai, buvo iškraunamas vilkikas iš Rusijos. Tai jis nurodė ir pirminiame savo paaiškinime, tačiau nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas, šių aplinkybių netyrė, abejonių dėl automobilio apgadinimo nepašalino. Teismo posėdžio metu liudytojas S. T. parodė, kad nuo 18 iki 23 val. niekas įmonės teritorijoje nevažiavo, tačiau pažymėtina, kad automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės teritorijoje stovėjo nuo 14.10 val., o tikslus laikas, kada buvo apgadintas automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatytas.
Apeliantas pažymi, jog priešingai nei tvirtina teismas, liudytojo S. T. parodymai apelianto kaltės neįrodo. Liudytojas S. T. tik patvirtino, kad spalio 7 d. apie 18.00 val. apeliantas įvažiavo į įmonės teritoriją ir pastatė transporto priemonę „Renault Mascott“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau, kaip jis nurodė teismo posėdžio metu, nematė ar jo vairuojama transporto priemonė kliudė kitą automobilį. Dėl riboto matymo lauko, liudytojas S. T. negalėjo matyti, kurioje vietoje stovėjo automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jo parodymai, kad apeliantas transporto priemone buvo priartėjęs prie automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelia abejonių. Pažymėtina, kad patrulio D. B. 2013-10-08 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog įmonės teritoriją saugojęs sargas eismo įvykio neužfiksavo. Atsižvelgiant į automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus bei aplinkybę, kad automobilis buvo apie metrą pastumtas atgal, kyla pagrįstos abejonės, kodėl sargas, neva stebėjęs apeliantą, transporto priemone „Renault Mascott“ manevruojantį įmonės teritorijoje, iš karto nepastebėjo galimai apgadinto automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir aprie apgadinimus nepranešė.
Skunde teigiama, jog iš eismo įvykio schemos neaišku, kurioje vietoje neva N. P. vairuojama transporto priemonė kliudė automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kurioje vietoje jis pastatė automobilį. Patrulio D. B. 2013-10-08 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad kito automobilio eismo įvykio vietoje nebuvo. Tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytojas D. B. parodė, kad krovininis automobilis stovėjo šalia automobilio Renault Espace. Teismas posėdžio metu nebandė išsiaiškinti aplinkybių, kurioje vietoje apeliantas manevravo automobiliu bei kurioje vietoje jį pastatė, nors pirminiame savo paaiškinime šias aplinkybes nurodė.
Apeliantui, atsižvelgiant į automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų pobūdį, kyla abejones, ar jį kliudė būtent jo vairuojamas automobilis. Nors fotonuotraukose yra užfiksuoti neva jo vairuojamo automobilio apgadinimai, tačiau iš fotonuotraukų negalima suprasti, ar tai yra automobilio rūdys, ar automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dažų likučiai. Beje, jei fotonuotraukose užfiksuota automobilio dalimi, kurioje neva yra automobilių kontakto žymės, jis būtų kliudęs automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai atsižvelgiant į jo vairuojamo automobilio dalis, o būtent durų lifto išsikišimą, akivaizdu, kad automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai būtų didesni, t. y. toliau nuo fotonuotraukose užfiksuotų apgadinimų būtų kiti apgadinimai, palikti jo automobilio lifto atsikišusios dalies. Esančios abejonės dėl automobilių susidūrimo kontakto turėjo būti pašalintos paskiriant autotechninę ekspertizę. Teismo išvada, jog aplinkybes apie autoįvykį ir apgadinimus patvirtina įvykio metu nustatyti automobilių apgadinimai bei jų apgadinimo mechanizmas, nėra tiksli ir teisinga, todėl administracinio teisės pažeidimo faktas nėra patvirtintas jokiais objektyviais ir neginčijamais duomenimis, kurie galėtų būti laikomi patikimai įrodymais, nustatant apelianto kaltę pažeidus KET 9 punkto reikalavimus ir padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų ir nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią skiriama nuobauda. O nenustačius akivaizdžių kaltės įrodymų, turi būti vadovaujamasi konstituciniu įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu.
Apeliantas tvirtina, kad jo veikoje nėra ir ATPK 130 str. 1 d. sudėties, o būtent subjektyviojo jos požymio – tyčios. Pagal teismų praktiką, kaltė pagal šią veiką gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tiesiogine tyčia, o tai nustatoma pagal įvykiui reikšmingas aplinkybes, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Apeliantas pripažįsta, kad 2013 m. spalio 7 d., (duomenys neskelbtini), UAB „Z.“ įmonės teritorijoje vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę „Renault Mascott", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad apie 18.00 val. įvažiavo į įmonės teritoriją, pastatė automobilį, raktus ir dokumentus nunešė sargui. Tai, kad manevruodamas automobilį galėjo kliudyti kitą transporto priemonę, jis nepajuto. Jokios greta buvusios transporto priemonės signalizacija įsijungusi nebuvo, jokio susidūrimo kontakto garso negirdėjo. Išlipęs iš automobilio nematė, kad kita transporto priemonė būtų apgadinta. Jei būtų suvokęs ar matęs kitos transporto priemonės apgadinimus, tikrai nebūtų išėjęs iš įmonės teritorijos apie tai nepranešęs, be to, įmonės dokumentuose yra fiksuojama, kas vairavo automobilį, todėl jokio tikslo išvengti atsakomybės jis neturėjo. Jis turi ilgametį vairavimo stažą ir puikiai supranta bei žino, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo elgtis pagal KET 231 punktų reikalavimus. Jis neturėjo jokio motyvo ir tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, automobilis buvo draustas, vairavo jis blaivus. Apie tai, kad galimai padarė pažeidimą, sužinojo tik kitą dieną. kai su juo susisiekė policijos pareigūnai. Jis geranoriškai paaiškino įvykio aplinkybes, neneigė buvęs įvykio vietoje. Visa tai patvirtina, kad nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, priešingai, iš eismo įvykio pasitraukė sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Taigi jo elgesyje nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ATPK 130 str. 1 d. prasme, todėl administracinėn atsakomybėn pagal šią teisės normą yra patrauktas nepagrįstai.
Apelianto nuomone, jam netinkamai individualizuota ir paskirta nuobauda. Nors jis ir sutinka su teismo motyvais vertinant pažeidimo pobūdį ir jo asmenybę, kurie suteikė pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, tačiau teismas nepakankamai įvertino apelianto ypatingą poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones. Dėl paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jis neteko darbo, kadangi neturėdamas vairuotojo pažymėjimo jis negali dirbti, atlikti tiesioginių darbo funkcijų. Šiuo metu užsiregistravo darbo biržoje, tačiau susirasti darbą neturint teisės vairuoti transporto priemones, yra neįmanoma. Transporto srityje jis turi ilgametę patirtį, todėl turėdamas vairuotojo pažymėjimą įsidarbintų greitai. Jokio kito pragyvenimo šaltinio neturi, todėl turėti darbą jam yra labai svarbu. Nedarbo socialinio draudimo išmokos negauna.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jis gyvena ir rūpinas jį užauginusia J. O. S., kuri dėl garbaus amžiaus (85 m.) ir didelių sveikatos problemų negali pasirūpinti savimi, jai sunku vaikščioti, o kartu ir naudotis viešuoju transportu. Todėl, siekiant tinkamai pasirūpinanti J. O. S., jam yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, nes dažnai reikia vykti į gydymo įstaigas. Apelianto nuomone, nuobauda neadekvačiai suvaržanti jo artimojo, kuriuo jis privalo rūpintis, judėjimo laisvę ir užkertanti galimybę juo tinkamai pasirūpinti, nėra proporcinga ir sąžininga priemonė, todėl pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Atsižvelgiant į KET pažeidimus, pasekmių sunkumą bei aplinkybes, išskirtinai teigiamai charakterizuojančias jo asmenybę bei jo poreikį turėti vairuotojo pažymėjimą, darytina išvada, kad visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant šios nuobaudos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo skundo netenkinti. Skirta nuobauda teisingai individualizuota, teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti ar keisti Kauno apylinkės nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
N. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. numatyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. nurodyta protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, atsakomybę už pažeidimą numatantys teisės aktai (tiek ATPK straipsniai, tiek poįstatyminių teisės aktų punktai) bei kiti būtini duomenys.
Būtina sutikti su apeliantu, kad administracinio teisės pažeidimo protokole blogai nurodyta pažeidimo data – 2013-10-08. Visos bylos aplinkybės (pažeidėjo ir liudytojų parodymai) neginčijamai rodo, kad pažeidimas buvo padarytas 2013-10-07 apie 18 val., tačiau jis pastebėtas tik 23 val., o policijai apie įvykį pranešta 2013-10-08 apie 10 val. 10 min., todėl toks laikas ir užfiksuotas administracinės teisės pažeidimo protokole. Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad teismas, nagrinėdamas bylą, pats gali pašalinti protokole esančius netikslumus, išsiaiškindamas pažeidimo aplinkybes, tiesiogiai tiriant įrodymus, o bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Šiuo atveju protokolo trūkumas negali būti laikomas esminiu, trukdžiusiu N. P. suprasti kaltinimą ir veiksmingai pasinaudoti gynyba, kadangi pažeidimo esmė, pažeidėjui buvo suprantama, teismas bylą išnagrinėjo kaltinimo ribose, ištirdamas protokole aprašyto pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas tyrė būtent 2013-10-07 apie 18 val., o ne protokole nurodytu laiku padarytą veiką, todėl formalus laiko neatitikimas protokole nesutrukdė teismui teisingai išspręsti bylos.
Žemesnės instancijos teismas
O ir pats N. P. pripažino, kad būtent 2013-10-07 apie 18 val. jis sunkvežimiu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžo į įmonės „Z.“ teritoriją ir atbuline eiga pastatė automobilį į iškrovimo vietą. Taigi esant šioms aplinkybėms, negalima sutikti su skundo teiginiu, jog administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame N. P. atžvilgiu, neteisingai nurodytas pažeidimo laikas buvo esminis trūkumas, dėl kurio byla negalėjo būti nagrinėjama. Tai kad pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo savo sprendimo dėl šio neatitikimo, taip pat nelaikytina priežastimi, lemiančia priimto nutarimo neteisėtumą.
Nors pažeidėjas dėl ATPK 127 str. 2 d., 130 str. l d. numatytų administracinių teisės pažeidimų savo kaltės nepripažino ir teigė, kad eismo įvykio nesukėlė, todėl neturėjo ir pareigos atlikti KET 234 punkto reikalavimų, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai pažeidėjo versiją iš dalies paneigia. Byloje surinktos medžiagos duomenų pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog N. P. savo automobiliu kliudė nukentėjusiajam A. Ž. priklausantį automobilį. Tačiau pagrįstų abejonių kelia tai, kad N. P. juto ir suprato sukėlęs eismo įvykį.
ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą ir toks faktas šioje byloje neabejotinai nustatytas.
Bylos medžiaga: liudytojo S. T., nukentėjusiojo A. Ž., policijos pareigūno D. B., iš dalies paties N. P. parodymai, tarnybinis pranešimas, asmenų paaiškinimai, transporto priemonių apžiūrų metu darytos fotonuotraukos, kita rašytinė bylos medžiaga – patvirtino pažeidimo faktą ir N. P. kaltę pagal ATPK 127 str. 2 d.
Nesutiktina su apeliantu, kad liudytojo S. T. parodymai nelaikytini esminiais, grindžiant jo kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. padarymo. Nors liudytojas ir nematė paties automobilio apgadinimo momento, tačiau nuosekliai nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais, leidžia daryti išvadą, kad būtent N. P., nesilaikydamas visų atsargumo priemonių, nebūdamas atidus ir važiuodamas atbuline eiga, užkliudė nukentėjusiojo automobilį ir jį apgadino. Liudytojas paaiškinime dėl eismo įvykio aplinkybių, detaliai nurodė N. P. veiksmus statant savo automobilį - kad jis manevruodamas buvo labai priartėjęs prie stovinčių automobilių, ir tai, kad tą dieną, ne tik nuo 18 iki 23 val., į pastatytų mašinų pusę nevažiavo jokia kita transporto priemonė, išskyrus pažeidėjo vairuojamą sunkvežimį „Renault“. A. Ž. apie 23 val. atėjus prie automobilio ir pamačius sugadinimus, jie abu pamatavo įbrėžimų aukštį, kurie atitiko sunkvežimio kėbulo galinio kairio kampo aukštį. Tokius parodymus liudytojas iš esmės atkartojo ir teismo posėdžio metu.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojo parodymus iš dalies patvirtino ir pats N. P., paaiškindamas, jog grįžęs į įmonės „Z.“ teritoriją, apie 18 val. atbuline eiga statė automobilį į iškrovimo vietą, neneigė ir liudytojo parodymų, kad galėjo bandyti įvažiuoti į vietą per du kartus.
Liudytojas policijos pareigūnas D. B. paaiškino, kad 2013-10-08 buvo iškviestas į eismo įvykio vietą, kurioje rado apgadintą automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui buvo apgadinta priekinė dalis, išdaužtas žibintas, taip pat nuo smūgio, atsitrenkus į metalinius vamzdžius, buvo apgadinta ir galinė dalis. Apgadinto automobilio savininkas A. Ž. pareigūnui nurodė, kad įvykį sukėlus įtarė įmonės „Z.“ krovininį automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnas sudarė įvykio vietos schemą, aprašė automobiliui padarytus apgadinimus. Teismo posėdyje pareigūnas patvirtino, kad pagal sugadinimų pobūdį, juos galėjo padaryti krovininis automobilis, kuris stovėjo šalia apgadinto automobilio.
Liudytojo A. Ž. paaiškinimas ir parodymai patvirtina, kad radęs sugadintą savo automobilį, apžiūrėjęs netoliese stovėjusį įmonės automobilį Renault, ant jo rado automobiliui padarytos žalos pėdsakus. Įvykį sukėlęs vairuotojas apie tai niekam nebuvo pranešęs. A. Ž. savo automobilį paliko stovėti įvykio vietoje, o, kadangi buvo vėlus metas ir tamsu, policijos iš karto nekvietė, tai padarė kitą rytą.
Transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtino, kad apgadinimas ant sunkvežimio Renault Mascott, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės kampo 70-80 cm aukštyje, atitinka kito automobilio apgadinimo pobūdį, tai patvirtino ir apžiūros metu padarytos automobilių fotonuotraukos.
Nėra pagrindo teigti, kad teismas privalėjo skirti autotechninę ekspertizę sugadinimų tarpusavio atitikimui nustatyti, nes proceso metu V. P. tokio klausimo nekėlė, be to, ir savo kaltės kategoriškai neginčijo. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir tik teismo prerogatyva yra spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti dėl to, kad apgadinimus kitam automobiliui padarė N. P. vairuojamas automobilis, nes tai patvirtino Transporto priemonės techninės apžiūros aktas.
Taigi, apylinkės teismas pakankamai išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad būtent N. P., vairuodamas automobilį Renault Mascott, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė aikštelėje stovėjusį automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. Ž. ir tuo padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.
Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su apeliantu, kad jo veika negali būti kvalifikuota pagal ATPK 130 str. l d.
Pagal ATPK 130 str. l d. administracinė atsakomybė vairuotojui kyla dėl jo pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Anksčiau nustatytų aplinkybių pagrindu, aukštesniajam teismui nekyla abejonių, kad N. P. savo veiksmais įvykdė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl iš esmės privalėjo vykdyti KET 234 punkte numatytas pareigas. Tačiau būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, jog pagal ATPK 130 str. l d. pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia: asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Pažymėtina, kad apylinkės teismas pripažindamas N. P. kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, nepasisakė, kuo gi pasireiškė pažeidėjo tyčia pasišalinant iš vietos eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs. Teismas tik išvardino byloje surinktą medžiagą, tačiau savo sprendimo tinkamai nemotyvavo.
Nagrinėjamu atveju, N. P. kategoriškai neigia jutęs, jog atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį Renault Espace ir jį apgadino. Nors Renault Espace padaryti apgadinimai yra pakankamai žymūs, tačiau įvertinus tai, kad pažeidėjas vairavo masyvų krovininį automobilį, kurio galas pakankamai nutolęs su vairuotojo vietos ir ant kurio beveik nebuvo matyti jokių pažeidimų. Pripažintina, jog N. P. galėjo ir nepajusti kontakto. Pastebėtina, kad liudytojas S. T. taip pat nenurodė, jog girdėjo kokį nors susidūrimo garsą, ar automobiliui pavažiavus toliau, matė kontakto pasekmes. Be to, vairuotojo elgesys po įvykio taip pat neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis pastebėjo apgadinęs kitą automobilį: savo automobilį jis paliko netoli apgadintojo, išlipęs neapžiūrinėjo nei savo, nei kito automobilio, savo automobilio raktelius, kaip įprasta, perdavė sargui, tą dieną niekas jokių pretenzijų pažeidėjui nepareiškė. N. P. elgesys sargui taip pat nesukėlė jokių įtarimų. Įvykis įvyko įmonės „Z.“ teritorijoje, kuri, apelianto įsitikinimu, buvo stebima vaizdo kameromis, tačiau tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kameros neveikia, todėl vaizdo įrašo, patvirtinančio, kad pažeidėjo elgesys rodytų, jog jis suprato sukėlęs eismo įvykį, taip pat nėra. Eismo įvykis kilo tarp tos pačios įmonės darbuotojų vairuojamų automobilių, kalto asmens vairuojamas automobilis priklausė įmonei, todėl nustatyti kas vairavo įvykį sukėlusį automobilį buvo nesunku, N. P. galėjo suvokti savo atsakomybės neišvengiamumą, o būdamas ir patyrusiu vairuotoju, žinojo apie gręsiančią sankciją ir neišvengiamas, sunkias pasekmes dėl neteisėto elgesio, todėl, nemanytina, kad sąmoningai būtų pasišalinęs iš įvykio vietos, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės. Be to, kitą dieną jis atėjo į darbą, nesislapstė, neneigė, 2013-10-07 vairavęs automobilį, jį statęs įmonės aikštelėje ir atlikęs būtent tokius manevrus, kokius nurodė liudytojas S. T.. Atsižvelgtina ir į tai, kad automobilis buvo draustas, nukentėjusiam automobiliui padaryta žala nebuvo labai žymi ir N. P. nebūtų didelė finansinė našta, net ir tuo atveju, jei ją būtų turėjęs atlyginti pats, o ne draudimas, todėl nemanytina, kad jis būtų siekęs jos išvengti. Sargas nenurodė, kad N. P. elgesys būtų sukėlęs įtarimų dėl jo neblaivumo, dėl ko jis taip pat būtų galėjęs siekti nuslėpti eismo įvykį.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jei nėra bent vieno objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, vertinant N. P. kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo padarymo, nėra nustatytas būtinas subjektyvusis elementas – tyčinė asmens kaltė, nors N. P. ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog jis iš eismo įvykio pasišalino tyčia, ignoruodamas pareigą joje pasilikti ir vykdyti KET 234 punkto reikalavimus.
Vadovaujantis teismų praktika, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nenustačius objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad N. P. suprato, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu, ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), sprendžia, kad N. P. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, todėl ir nuobauda už šį pažeidimą jam skirta nepagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ne pakankamai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus bei pritaikė įstatymų nuostatas. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje ištirti įrodymai patvirtina N. P. kaltę, padarius administracinės teisės protokole nurodytą pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d., tačiau nesutinka, kad įrodymų pakanka jo kaltės pagal ATPK 130 str. 1 d. pagrindimui, todėl šioje dalyje nutarimas keistinas ir byla nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
N. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarimą pakeisti:
panaikinti nutarimo dalį, kurioje N. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams bei, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudas subendrinus, jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Nutarimo dalį, kurioje N. P. pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 100 (vieno šimto) Lt bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.