Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarimu A. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. nubausta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad 2010-12-19, 02.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vienpusio eismo kelyje važiavo priešinga eismo kryptimi ir vengė neblaivumo patikrinimo.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-09-02 nutarimu „Dėl 2013-08-16 nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo“ pagal 2013-07-30 A. G. prašyme Nr. 20-13-AP-19 nurodytas aplinkybes tyrimą pradėti atsisakyta.

Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjos skundas buvo atmestas tuo pagrindu, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi, konstatuojant pareiškėjos padarytą teisės pažeidimą – policijos patikrinimo metu atsisakė tikrintis neblaivumą, nors tokia jos (vairuotojos) pareiga kyla iš įstatymo (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p.; Kelių eismo taisyklių 18 punktas).

Motyvuojamoji dalis

A. G. atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas pagrįstai 2013 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo ATPK Dvidešimt trečio² skirsnio tvarka esmė yra ta, kad po nutarimo priėmimo ir įsiteisėjimo paaiškėja naujos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant trauktino atsakomybėn asmens kaltę. Tokio teisinio reguliavimo būtinumą lemia ATPK 1 str. numatyti uždaviniai, teisingumo funkcijos įgyvendinimas bei ATPK 7 str. 2 d. įtvirtintas teisėtumo principas, nes administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris yra kaltas padaręs administracinį teisės pažeidimą, ir jo kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis. Todėl paaiškėjus aplinkybėms, kurios rodytų, jog asmuo patrauktas atsakomybėn nepagrįstai ar nepagrįstai tokio asmens atžvilgiu byla nutraukta, kodeksas numato galimybę atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁸ str. 1 d. 1 p. įtvirtinta, kad ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p. nurodytu pagrindu paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą turi teisę organas (pareigūnas), kuris surašė administracinio teisė pažeidimo protokolą ir (ar) atliko tyrimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. prašymu kreipėsi į administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pradėjusią instituciją – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrių dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A-153-321/2011 atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

2013-08-16 nutarimu įgaliotas institucijos pareigūnas atsisakė atlikti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos A. G. prašyme nurodytos aplinkybės nepašalina atsakomybės už jos padarytą administracinį teisės pažeidimą. 2013-09-02 nutarimu ,,Dėl 2013-08-16 nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo“ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas D. Č. atmetė A. G. skundą dėl 2013-08-16 nutarimo.

Pažymėtina, kad ATPK 302²⁰ str. 3 d. nurodyta, kad apylinkės teismo nutartis dėl aukštesniojo pareigūno sprendimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu, o 302¹⁵ str. 3 d. reglamentuoja, kad atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 d. nuo nutarties paskelbimo. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartyje neteisingai nurodyta, kad ši nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos, taip suklaidinant pareiškėją, todėl aukštesnės instancijos teismas laiko, kad pareiškėja skundą padavė nepraleidusi termino atskirajam skundui paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos ir pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N63-1992/2010). Tai, kad asmeniui savo iniciatyva kreipusis į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumas nebuvo nustatytas, nešalina atsakomybės už jo jau padarytą pažeidimą – vengimą pasitikrinti neblaivumą (girtumą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N5-393 Z': Nr. N444-1686/2009). Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai nurodė, kad 2010-12-19 Kauno apskrities priklausomybės ligų centro medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1378 ir 2010-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7023 / 10 (01) nėra svarbūs pareiškėjos nekaltumo įrodymai, 2011-01-06 Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 str. 4 d. Pareiškėjos pateikti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi, konstatuojant pareiškėjos padarytą teisės pažeidimą – policijos patikrinimo metu atsisakė tikrintis neblaivumą, nors tokia jos (vairuotojos) pareiga kyla iš įstatymo (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p.; Kelių eismo taisyklių 18 punktas). Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad tuo atveju, kai asmuo policijos pareigūnams nurodant atsisako pasitikrinti neblaivumą, faktinis asmens blaivumo laipsnis veikos kvalifikacijai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. jokios reikšmės neturi. Apeliantė skunde nurodo, kad policijos pareigūnai nevertino jos bendros būklės pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką ir nedelsdami netikrino (jos sutikimu) ir nepristatė jos į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tačiau kaip jau buvo minėta, vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais ir jų dar kartą neatkartoja.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2013 m spalio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, todėl A. G. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m spalio 31 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. G. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.