- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-22
- Bylos Nr.
- e2YT-416-206/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01643-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Kretingos rajono trečiajam notaro biurui, VĮ „Turto bankas“
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja teisėja Raimonda Kulberkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono trečiajam notaro biurui (notarė V. Kralikienė), VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. nurodė, kad jis 1992-12-18 buvo susituokęs su V. A. B.. Pareiškėjas su V. A. B. (jos (ikisantuokinė pavardė – Š.). santuokos metu vaikų nesusilaukė. Pareiškėjas iki šios santuokos, 1966-05-21 buvo sudaręs santuoką su J. B., su kuria Kretingos rajono liaudies teismo 1985-06-25 sprendimu santuoką nutraukė. Šią ištuoką 1992-07-03 įregistravo Kretingos rajono Metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė V. A. B. taip pat ankščiau turėjo kitą santuoką su K. Š., su kuriuo santuoką nutraukė Kretingos rajono liaudies teismo 1985-06-19 sprendimu, o ištuoką Kretingos rajono Metrikacijos biure įregistravo 1992-01-22, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) . Buvę pareiškėjo ir V. A. B. sutuoktiniai jau yra mirę. K. Š. mirė 1994-11-20 metais, J. B. mirė 1995 metais.
Pareiškėjas su V. A. B. pradėjo gyventi nuo 1985 metų, nors tik 1992-12-18 sudarė santuoką. Pradėję gyventi jie vedė bendrą šeimos ūkį, buvo vienas kitam atsakingi. Gyvenant kartu iki santuokos įregistravimo, pareiškėjas ir V. A. B. 1989-06-24 su S. V. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią S. V. pardavė, o pareiškėjas ir V. A. B. nupirko kiekvienas lygiomis dalimis nekilnojamąjį turtą, t. y. po 16/100 dalių Pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/4 dalį Pastato - Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po 16/100 dalių Kitų inžinierinių statinių - Kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora), esančius (duomenys neskelbtini) ir įsigytą nekilnojamąjį turtą įregistravo Nekilnojamojo turto registre.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir V. A. B. nurodytą nekilnojamąjį turtą įsigijo, kai savo ištuokų su buvusiais sutuoktiniais dar nebuvo įregistravę Kretingos rajono Metrikacijos biure, nors santuokas teismo sprendimais buvo nutraukę anksčiau. Būdami santuokoje, pareiškėjas ir V. A. B. 2013-03-04 sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią lygiomis dalimis, kiekvienas po 83/517 dalis, įsigijo žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). ir nuosavybės teises į žemės sklypą abu įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas Kretingos rajono notaro biure 2000-12-27 surašė testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo padarė patvarkymą, kad jam priklausančių pastatų ir žemės dalis, esančius (duomenys neskelbtini), palieka sutuoktinei V. A. B.. Testamentą 1998-08-14 surašė ir V. A. B., kuri padarė patvarkymą, kad po jos mirties turtas atitenka jos sutuoktiniui (pareiškėjui).
Pareiškėjo sutuoktinė V. A. B. 2017-06-08 mirė, jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po sutuoktinės V. A. B. mirties su pareiškimu dėl palikimo priėmimo 2017-06-28 kreipėsi Kretingos rajono trečiąjį notaro biurą. Pradėjus notaro biure paveldėjimo bylą, pareiškėjui 2017-11-21 buvo išduotas Nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau notarė paveldėjimo byloje pareiškėjui atsisakė išduoti Paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios sutuoktinės V. A. B. nekilnojamąjį turtą, nurodydama, kad palikėja V. A. B. 1958-02-01 sudarė santuoką su K. Š., gimusiu 1931-11-01, ši santuoka buvo nutraukta 1992-01-22, nutraukiant santuoką sutuoktinių bendras turtas nebuvo padalintas. K. Š. mirė 1994-11-20. Kadangi statiniai, sudarantys palikimą, palikėjos V. A. B. buvo įgyti 1989-06-24 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), esant santuokoje su K. Š., todėl šio turto teisinis režimas pagal tuo metu galiojusį SŠK 21 straipsnio 3 dalį yra bendroji jungtinė nuosavybė. Iki išduodant paveldėjimo teisės liudijimą į nekilnojamąjį turtą, būtina išspręsti šio turto teisinį režimą. Į panašią teisinę situaciją dėl turto teisinio režimo pateko ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas taip pat, kaip ir jo sutuoktinė V. A. B. dėl to paties nekilnojamojo turto 1989-06-24 sudarė pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1482, nors santuoką su buvusia sutuoktine J. B. jis teismo sprendimu nutraukė dar 1985-06-25, tačiau ištuokos faktą tik įregistravo 1992-07-03. Tiek Pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė V. A. B., 1989-06-24 sudarydami pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1482, manė ir laikė, kad turtą įsigyja asmeninės nuosavybės teise, nes santuokos jau buvo nutrauktos ženkliai ankščiau (Pareiškėjas 1985-06-25; V. A. B. 1985-06-19). Jiems abiems nebuvo žinoma aplinkybė, kad ankščiau turėtas ištuokas būtina registruoti Civilinės metrikacijos biure, ką jie padarė vėliau (Pareiškėjas 1992-07-03; V. A. B. 1992-01-22), kurią sudarė 1992-12-18, po ko kartu gyveno iki Pareiškėjo sutuoktinės V. A. B. mirties, mirusios 2017-06-08.
Pareiškėjo buvusiai sutuoktinei J. B. esant mirus 1995 metais, V. A. B. sutuoktiniui K. Š. esant mirus 1994 metais, nesant kitų įpėdinių galinčių reikšti bet kokius turtinius reikalavimus, pareiškėjas kreipėsi į teismą šiuo pareiškimu, prašydamas nustatyti teisiškai reikšmingą faktą, kad tiek jis, tiek V. A. B. pagal 1989-06-24 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ nurodė, kad pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra, atstovas bylos nagrinėjime nedalyvaus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Faktas yra juridinis, jei jis gali sukelti pareiškėjui tam tikras teisines pasekmes, t. y. jį nustačius pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, toks faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyta, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 177 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas yra kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Aiškinant šio įstatymo normos turinį, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai juos nustačius pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Lietuvos Respublikos CPK 185 str. numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertinamas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Tiek pareiškėjo, tiek jos sutuoktinės V. A. B. (buvusi pavardė – Š.) Santuokos nutraukimo momentu (santuokos nutrauktos 1985-06-25 ir 1985-06-19) sutuoktinių turtines teises ir pareigas reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau - SŠK). Minėto kodekso 23 straipsnis nustatė santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarką bei ieškinio senatį. Pagal SŠK 23 straipsnio 1 dalį, padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Minėto straipsnio 4 dalis nustatė reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, trejų metų ieškinio senaties terminą. LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso (toliau - CK), įsigaliojusio 2001-07-01, normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Šeimos santykiams, atsiradusiems iki naujo CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytos taisyklės sistemiškai taikomos kartu su to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki naujo CK įsigaliojimo, naujas CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Galiojusiajame SŠK nebuvo imperatyviai nustatyta sutuoktinių pareiga padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas santuoką su buvusia sutuoktine J. B. faktiškai nutraukė 1985-06-25 tuometinio Kretingos rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo momentu sutuoktiniai pasidalino turėtą nekilnojamąjį turtą, buvusį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis. Pareiškėjas santuokos nutraukimo faktą 1992-07-03 įregistravo Kretingos rajono Metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). V. A. B. (buvusi pavardė – Š.) santuoką su K. Š. nutraukė 1985-06-19 Kretingos rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ištuoką Kretingos rajono Metrikacijos biure įregistravo 1992-01-22, santuokos nutraukimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). V. A. B. (buvusi pavardė – Š.) su buvusiu sutuoktiniu K. Š. jokio turto neužgyveno, todėl ir nesidalino. Pareiškėjo sutuoktinė J. B. mirė 1995 metais, o V. A. B. (buvusi pavardė – Š.) sutuoktinis K. Š. mirė 1994-11-20. Iki J. B. ir K. Š. mirties, nei vienas iš jų nereiškė jokių pretenzijų Pareiškėjui ar jo sutuoktinei V. A. B. dėl nekilnojamojo turto, kurį įsigijo pagal 1989-06-24 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokų nutraukimo įregistravimo datos nėra kliūtis nustatyti teisiškai reikšmingą faktą, kad tiek Pareiškėjas, tiek V. A. B. nekilnojamąjį turtą įsigijo savo asmeninės nuosavybės teise.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kad S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. A. B. (buvusi pavardė-Švidrauskienė), a.k. (duomenys neskelbtini) pagal 1989-06-24 su S. V. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise kiekvienas lygiomis dalimis nupirko nekilnojamąjį turtą, t. y. po 16/100 dalių Pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), po 1/4 dalį Pastato - Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po 16/100 dalių Kitų inžinierinių statinių - Kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora), esančius (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl nuosavybės įregistravimo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.