- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-21
- Bylos Nr.
- 2-485/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- E. G., V. K.
- Trečiasis asmuo
- I. G., M. G., L. G., Vilniaus pirmojo notarų biuro
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. įstatyminės atstovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2411-450/2009, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas padavusiam asmeniui, pagal ieškovo S. G. įstatyminės atstovės D. Š. ieškinį atsakovams E. G. , V. K. (tretieji asmenys: I. G. , M. G. , L. G. , Vilniaus pirmojo notarų biuro notarė V. S. –M.) dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo S. G. įstatyminė atstovė D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. G. , V. K., tretieji asmenys: I. G. , M. G. , L. G. , Vilniaus m. 1-asis notarų biuro notarė V. S. – M., prašydama pripažinti 1999 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. K. ir E. G. bei V. G. dėl 0,071 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, kitų statinių ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), apsimestiniu sandoriu ir pripažinti, kad ši pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp T. G. ir V. K. . Nurodė, kad T. G. , kuris yra S. G. tėvas, mirė; Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 17 d. priėmė nutartį, kuria pavedė antstoliui sudaryti turto, likusio po T. G. mirties, apyrašą ir išdavė teismo leidimus palikimui priimti; kreipiantis į teismą dėl apyrašo sudarymo, nei D. Š. , nei I. G. nežinojo, koks turtas liko po palikėjo mirties; paaiškėjo, kad T. G. tėvai E. G. ir V. G. su V. K. 1999 m. lapkričio 24 d. sudarė žemės ir gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartį; šią žemę, gyvenamąjį namą ir priklausinius pirko R. G. , kuris ten su šeima faktiškai gyveno, o tėvai buvo tik formalūs pirkėjai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 12 d. nutartimi nustatė terminą iki 2009 m. vasario 28 d. ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovas teismui nepateikė duomenų ir įrodymų, ar S. G., atstovaujamas įstatyminės atstovės D. Š. , kreipėsi į atitinkamą notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties ar kitaip priėmė palikimą, ar ėmėsi atitinkamų veiksmų, nukreiptų į palikimo priėmimą, į valios tai padaryti išreiškimą (pvz., nepilnamečio ieškovo motina kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą ir pan.). Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodyta, jog Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 17 d. priėmė nutartį pavesti antstoliui sudaryti turto, likusio po T. G. mirties, apyrašą ir išdavė teismo leidimus palikimui priimti, tačiau teismui nepateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškinyje nurodyta, kad viena iš ginčijamo sandorio šalių, V. G. , yra miręs, todėl ieškinys reiškiamas tik jo sutuoktinei E. G. , tačiau teismui nepateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šiuo metu vienintelė sandorio dalyku esančio turto savininkė yra būtent atsakovė E. G. (V. G. mirties liudijimas, paveldėjimo po jo mirties liudijimas, išrašas iš VĮ Registrų centro ir pan.). Teismas nurodė, kad ieškovas turėtų pateikti duomenis ir įrodymus, kas paveldėjo V. G. turtą, esantį ginčijamo sandorio objektu, po jo mirties ir galimai įtraukti tuos asmenis į procesą dalyvaujančiais byloje asmenimis. Teismas pažymėjo, kad taip pat svarstytinas klausimas dėl atitinkamo paveldėjimo teisės liudijimo ar kitų dokumentų ir sandorių, kurių pagrindu šiuo metu vienintele ginčo turto savininke tapo atsakovė E. G. ginčijimo, t. y. ieškinio dalyko patikslinimo kiek tai liečia minėto turto teisinio statuso pokyčius po ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės, jog tikrąja sandorio šalimi buvo ne E. G. ir V. G. , o T. G. , kuris pirko žemę su pastatais iš savo lėšų, jį remontavo, ten nuolat gyveno ir pan., tačiau teismui nepateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nors ieškovo atstovė kreipėsi į atitinkamas institucijas, pvz., Gyventojų registro tarnybą, dėl duomenų apie dalyvaujančių byloje asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas gavimo tačiau nepateikta įrodymų, ar tokia informacija buvo gauta, taip pat neprašoma trūkstamų įrodymų, kurių ieškovas negali gauti, išreikalauti teismo pagalba ir pan., nenurodomos tokių įrodymų negavimo ar negalėjimo gauti priežastys. Teismas pažymėjo, kad trečiuoju asmeniu ieškinyje nurodytas Vilniaus m. pirmasis notarų biuras, tačiau asmeniu, kurio teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti tiesioginės/netiesioginės įtakos, turėtų būti ne notarų biuras, o konkretus ginčijamą sandorį patvirtinęs notaras. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turėtų ieškinyje nurodyti notaro vardą, pavardę, biurą, kuriame dirba, notaro asmens kodą, notarų biuro buveinės adresą ir kitus būtinus CPK 111 straipsnyje numatytus rekvizitus. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas patikslintų ieškinio sumą, įtraukdamas į ją tiek žemės sklypo, tiek gyvenamojo namo, tiek ir visų jo priklausinių vertę, bei pateiktų teismui vertę patvirtinančius įrodymus.
Ieškovo S. G. įstatyminė atstovė D. Š. pateikė ieškinio patikslinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovo S. G. įstatyminės atstovės D. Š. ieškinį atsakovams E. G. ir V. K. laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovas iš dalies pašalino šioje nutartyje nurodytus trūkumus, tačiau kai kurie trūkumai pašalinti nebuvo, tuo tarpu jų nepašalinus, ieškinio priėmimas ir nagrinėjimas nėra galimas. Teismas pažymėjo, kad 2009 m. vasario 12 d. nutartimi teismas, be kita ko, pabrėžė, kad, ieškovui reiškiant reikalavimą dėl sandorio, sudaryto tarp atsakovo V. K. bei E. G. ir V. G. , pripažinimo apsimestiniu bei pripažinimo, kad šis sandoris buvo sudarytas tarp T. G. ir V. K. , t. y. iš esmės siekiant, kad ginčijamo sandorio objektu esantis nekilnojamasis turtas būtų pripažintas T. G. nuosavybe, kurią po jo mirties galėtų paveldėti ir ieškovas, reikėtų išspręsti klausimą ir dėl atitinkamų paveldėjimo teisės liudijimų ar kitų sandorių ir aktų, kurių pagrindu vienintele ginčo turto savininke po ginčijamos 1999 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tapo ir šiuo metu tebėra nurodyta E. G. , ginčijimo, t. y. ieškinio dalyko patikslinimo, kiek tai liečia minėto turto teisinio statuso pokyčius po ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (jo ir/ar jo dalių tolesnį perėjimą). Ieškovui nepatikslinus ieškinio dalyko, neištaisius šio ieškinio trūkumo ir nepaaiškinus teismui tokio trūkumo ignoravimo, t. y. neiškėlus klausimo dėl atitinkamų aktų (pvz., paveldėjimo teisės liudijimo), šiuo metu esančių atsakovės E. G. nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą įregistravimo teisiniu pagrindu, nėra galimas ieškovo reikalavimo dėl 1999 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nagrinėjimas, nes, net ir pripažinus sutartį apsimestiniu sandoriu, tačiau nepalietus (pvz., nenuginčijus) šiuo metu esančių nuosavybės teisių į ginčo turtą įregistravimo teisinio pagrindo, būtų neįmanomas ieškovo siekiamo rezultato pasiekimas (susiklostytų situacija, kuomet galiotų keli prieštaraujantys vienas kitam nuosavybės teisių į tą patį nekilnojamąjį turtą įregistravimo dokumentai, pvz., teismo sprendimas ir paveldėjimo teisės liudijimas). Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, padarė išvadą, jog procesinio dokumento trūkumai nebuvo pašalinti pagal teismo nurodymus, todėl procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
Ieškovo S. G. įstatyminė atstovė D. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti klausimą teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas neištaisė trūkumo dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kadangi teismas 2009 m. vasario 28 d, nutartyje nurodė, kad klausimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo yra tik svarstytinas, o ne privalomai nurodė, kaip ieškinio trūkumą. Ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas nėra teismo prerogatyva. CPK įsakmiai nurodo besikreipiančiam į teismą asmeniui suformuluoti kreipimosi pagrindą bei dalyką, tačiau tuo pačiu palieka pasirinkimo laisvę, kokį pagrindą ir dalyką pasirinkti, t. y. ko konkrečiai teismo prašyti. Be to, CPK numato pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadiją, kurios metu šalys turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus ir galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.Teismas nėra išsprendęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, nors to prašyta buvo dar pateikiant ieškinį 2009 m. vasario 4 d.Ieškinyje akcentuojama, kad juo siekiama apginti nepilnamečio įpėdinio interesus, todėl nesuprantama, kodėl teismas, kuris turi vadovautis protingumo, sąžiningumo principais, siekti proceso koncentruotumo, šiais principais nesivadovauja, o teismui dar vasario mėnesį paduotą ieškinį grąžina ieškovui kovo 12 d., nepriimtą faktiškai dėl formalių priežasčių.Teismas ieškovui kartu su grąžinamu ieškiniu atsiuntė 2009 m. kovo 5 d. nutarties nuorašą be dalies teksto, todėl ieškovui apsunkino teisę skųsti šią nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija sukonkretinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.). Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio pareiškimo trūkumų, pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi S. G. įstatyminės atstovės D. Š. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartimi nustatytų kai kurių ieškinio trūkumų. Teismas nurodė, kad, ieškovui nepatikslinus ieškinio dalyko, neištaisius šio ieškinio trūkumo ir nepaaiškinus teismui tokio trūkumo ignoravimo, t. y. neiškėlus klausimo dėl atitinkamų aktų (pvz., paveldėjimo teisės liudijimo), šiuo metu esančių atsakovės E. G. nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą įregistravimo teisiniu pagrindu, nėra galimas ieškovo reikalavimo dėl 1999 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nagrinėjimas, nes, net ir pripažinus sutartį apsimestiniu sandoriu, tačiau nepalietus (pvz., nenuginčijus) šiuo metu esančių nuosavybės teisių į ginčo turtą įregistravimo teisinio pagrindo, būtų neįmanomas ieškovo siekiamo rezultato pasiekimas (susiklostytų situacija, kuomet galiotų keli prieštaraujantys vienas kitam nuosavybės teisių į tą patį nekilnojamąjį turtą įregistravimo dokumentai, pvz., teismo sprendimas ir paveldėjimo teisės liudijimas.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovas turi pasirinkimo laisvę, kokį ieškinio pagrindą ir dalyką pasirinkti, t. y. ko konkrečiai teismo prašyti. Teismas nutartyje gali išaiškinti ieškovui jo teises, tačiau vienokio ar kitokio ieškinio dalyko pasirinkimo ar nepasirinkimo negali vertinti, kaip ieškinio trūkumo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovui nepatikslinus dalyko, t. y. neiškėlus klausimo dėl atitinkamų aktų (pvz., paveldėjimo teisės liudijimo), šiuo metu esančių atsakovės E. G. nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą įregistravimo teisiniu pagrindu, nėra galimas ieškovo reikalavimo dėl 1999 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nagrinėjimas. CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant, teismas atsisako priimti ieškinį, o 296 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kada teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, tačiau toks pagrindas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra numatytas nei CPK 137 straipsnio 2 dalyje, nei CPK 296 straipsnio 1 dalyje.
Išdėstytų argumentų pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartis, kuria ieškovo S. G. įstatyminės atstovės D. Š. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, naikintina, klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas spręsti Vilniaus apygardos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti Vilniaus apygardos teismui.