Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos 2018 m. gegužės mėnesio darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojams ir nariams taikomos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 9 punktą, šio įstatymo nustatyti darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sąlygos taip pat taikomi kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams. Tai reiškia, kad šio įstatymo nuostatos taikomos VRK pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir VRK nariams. Apmokėjimo įstatymo priedėlio 4 skyriuje „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ nustatytos pareiginės algos: Komisijos pirmininko – 15,5, Komisijos pirmininko pavaduotojo – 14, Komisijos nario – 12,3. Šiame priedėlyje nustatyta pastaba: Komisijų ir tarybų, kurių posėdžiai vyksta periodiškai, nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. VRK eina komisijos nario pareigas. 2018 m. gegužės 25 d. pateikė 2018 m. gegužės mėnesį atliktų darbų ataskaitą (b. l. 8). Atsiskaitymo lapelyje (b. l. 9) nurodyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės mėnesį dirbo 68 valandas ir jam apskaičiuotas atlyginimo dydis – 664,36 Eur. Tokia pati pareiškėjui apskaičiuoto darbo užmokesčio suma nurodyta ir pranešime vastybinio socialinio draudumo fondui, kuriame nurodyta, kad VRK pateikė duomenis apie pareiškėjo darbo užmokestį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., kuris, neatskaičius mokesčių, sudaro 664,36 Eur (b. l. 11).

2018 m. birželio 4 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta nurodyti darbadienius pagal 2018 m. birželio 4 d. VRK posėdyje išsakytas nuomones, kad darbadieniai turi būti surašyti vadovaujantis Reglamentu (b. l. 69). Pareiškėjas, atsakydamas į šį laišką, pakartotinai atsiuntė 2018 m. gegužės mėnesio ataskaitą.

Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjo 2018 m. gegužės mėnesio atliktų darbų ataskaitoje buvo atlikti pataisymai (b. l. 12), kuriais remiantis jam buvo perskaičiuotas gegužės mėnesio atlyginimas bei išmokėta 245,03 Eur suma. 2018 m. birželio 8 d. banko sąskaitos išrašas (b. l. 10) patvirtina, kad pareiškėjui VRK išmokėjo 245,03 Eur sumą. Byloje esančiame 2018 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad pareiškėjas per mėnesį dirbo 33 valandas (b. l. 48).

Pareiškėjas 2018 m. birželio 6 d. pateikė rašytinę pretenziją VRK pirmininkei (b. l. 13–15), prašydamas pateikti motyvuotą atsakymą, kas priėmė sprendimą dėl atliktų darbų ataskaitos taisymo bei kas nurodė sumažinti jam apskaičiuotą 2018 m. gegužės mėnesio darbo užmokestį. Pareiškėjas pretenzijoje taip pat prašė pateikti atsakymą, kodėl būtent šį mėnesį jo ataskaita buvo koreguojama, kodėl vastybinio socialinio draudumo fondui VRK privalomi pateikti 2018 m. gegužės mėnesio duomenys nesutampa su faktiškai išmokėta suma, taip pat prašė pateikti dokumentų kopijas. Į šią pretenziją pareiškėjui buvo atsakyta 2018 m. liepos 4 d. raštu Nr. 2-674(2.5) (b. l. 66 – 68). Jame nurodyta, kad VRK nariui darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis. Žiniaraštį, kuris rengiamas pagal nario darbo laiko apskaitos žurnalą, tvirtina VRK pirmininkas, tačiau jis neprivalo tvirtinti bet kokius darbo laiko apskaitos žurnale nurodytus duomenis ir negali tikrinti tokių duomenų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakyme nurodyta, kad ne visus darbo laiko apskaitoje nurodytus pareiškėjo darbus galima identifikuoti ir nustatyti, kiek jie yra susiję su VRK funkcijomis ir uždaviniais, todėl pareiškėjui buvo pasiūlyta patikslinti darbo laiko apskaitos duomenis, tačiau šis to nepadarė. Sprendimai dėl pareigos patikslinti VRK narių nurodomus atliktus darbus buvo priimti 2018 m. gegužės 4 d. VRK posėdyje. 2018 m. birželio 7 d. vastybinio socialinio draudumo fondui buvo pateikti dokumentai dėl duomenų tikslinimo, kuriuose nurodyta, kad buvo sumažinta pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma. Prie atsakymo pareiškėjui taip pat buvo pridėti atsiskaitymo lapeliai ir 2018 m. vasario–gegužės mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai bei 2018 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žurnalo išrašas.

Pareiškėjui buvo pateiktas pakoreguotas atsiskaitymo lapelis už 2018 m. gegužės mėnesį (b. l. 16), kuriame nurodyta, kad jis dirbo 33 valandas ir jam apskaičiuota 322,41 Eur alga.

Komisijos darbo organizavimo, komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojų ir Komisijos sekretoriaus rinkimo, posėdžių šaukimo ir procedūrų juose tvarką, raštvedybą ir kitus klausimus nustato Komisijos reglamentas. Komisijos pavaduotojui (pavaduotojams) ir nariams, pagal pareigas dirbantiems ne tik Komisijoje, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui, taikant pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis), kurį Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą 2000 m. rugpjūčio 29 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Apskaičiuota pareiginė alga padalijama iš metinių vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičiaus, kurį kiekvienais metais nustato ir tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Apskaičiuotas darbo valandos atlygis dauginamas iš Komisijos pavaduotojo ar nario dirbtų valandų skaičiaus, patvirtinto darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Komisijos nariai apie savo atliktus darbus pažymi darbo laiko apskaitos žurnale, nurodydami darbų pavadinimą, trukmę (valandomis), atlikimo datą. Apskaitos žurnalą saugo ir tvarko Komisijos sekretoriatas. Pagal žurnalo duomenis mėnesio pabaigoje Komisijos pirmininkas patvirtina Komisijos narių darbo laiko apskaitos žiniaraštį (76 punktas).

Reglamento 78 punkte įtvirtinti VRK narių darbai, už kuriuos jiems apmokama. Komisijos nariams apmokama už pasirengimą Komisijos posėdžiams, už darbą Komisijos posėdžių metu, už Komisijos sprendimų projektų parengimą bei redagavimą, teisės aktų projektų rengimą bei vertinimą ir už kitų Komisijos, jos pirmininko ar pavaduotojų darbų pagal Komisijos funkcijas atlikimą. Pasirengimas Komisijos posėdžiui paprastai trunka 6 valandas, Komisijos posėdis – 2 valandas, Komisijos sprendimo parengimas – nuo l iki 32 valandų, Komisijos sprendimo redagavimas po Komisijos posėdžio – nuo l iki 8 valandų, Komisijos sprendimų vertinimas ir pasiūlymų parengimas – nuo l iki 16 valandų, raštų Komisijos vardu rengimas – nuo 1 iki 16 valandų. Įstatymų, kitų teisės aktų projektų rengimas ir kitų darbų, kurių atlikimo trukmę iš anksto sudėtinga tiksliai apibrėžti, atlikimo trukmė nustatoma kiekvieną atskirą darbą atlikus.

Įvertinus teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad VRK nariams atlyginimas mokamas už faktiškai atliktus darbus (Reglamento 78 punktas). Nors Reglamento 78 punkte nurodyta, kiek valandų paprastai trunka atlikti tam tikras pareigas, tačiau darytina išvada, kad šis valandų skaičius yra orientacinis, tačiau nepaneigiantis fakto, kad atlyginimas VRK nariui mokamas už faktiškai atliktas pareigas.

Pareiškėjas 2018 m. gegužės mėnesio ataskaitoje nurodė, kad jo darbus sudarė susipažinimas su dokumentais, susirašinėjimas, susitikinėjimas su parašų rinkimo iniciatoriais, sutarties pasirašymas, apeliacinio skundo analizė, posėdžiai, pasitarimai, vizitas į Specialiųjų tyrimų tarnybą, diskusija televizijoje ir portaluose, VRK pasitarimas, rekomendacijų analizė, susirašinėjimas su VRK ir sekretoriato darbuotojais, dalyvavimas žinių radijo laidoje, teisės projektų analizė dėl darbo su slapta informacija, atsakymai į paklausimus. Pareiškėjas ataskaitoje nurodė, kiek laiko užtruko ataskaitoje nurodytų darbų atlikimas. Tačiau VRK pirmininkė, prieš tvirtindama darbo laiko apskaitos žiniaraštį (Reglamento 76 punktas), pakoregavo 2018 m. gegužės mėnesio ataskaitą, joje sumažindama tam tikrą valandų, skirtų atlikti nurodytiems darbams, skaičių.

Įvertinus VRK įstatyme įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, kad iš esmės VRK nariai tiria pateiktus skundus dėl galimų teisės aktų pažeidimų, dalyvauja analizuojant problemas, susijusias su rinkimų organizavimu bei vykdymu, teikia pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų, kiek tai susiję su VRK ir jos vykdoma veikla. Įvertinus pareiškėjo 2018 m. gegužės mėnesio atliktų darbų ataskaitoje nurodytus darbus, darytina išvada, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė bei nedetalizavo, su kokiais dokumentais susipažindavo tam tikromis dienomis, su kuo bei kokiais klausimais susirašinėjo, nenurodė, kokių teisės aktų projektų analizę atliko. Pareiškėjas ataskaitoje nenurodė, kokiu tikslu ar VRK pavedimu atliko vizitus, nenurodė, kokiais klausimais diskutavo, pavyzdžiui, televizijose ir interneto portaluose, žinių radijo laidoje.

Pažymėtina, kad pareiga ataskaitoje detaliai nurodyti atliktus darbus įtvirtinta Reglamento 76 punkte. Be to, pagal VRK įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, VRK jos kompetencijai priklausančius klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2018 m. birželio 4 d. vyko VRK posėdis, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas bei kuriame buvo svarstomas klausimas Nr. 8.3 dėl darbo užmokesčio VRK nariams apskaičiavimo tvarkos. Atsižvelgiant į posėdyje išsakytus pastebėjimus, pareiškėjui raštu buvo pasiūlyta pakoreguoti atliktų darbų ataskaitą taip, kad atitiktų Reglamento nuostatas, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Pareiškėjas 2018 m. gegužės mėnesio atliktų darbų ataskaitoje konkrečiai nenurodė bei nedetalizavo, taigi nepateikė įrodymų, kad atliko konkrečius darbus ir kaip tie darbai yra susiję su jo VRK nario atliekamomis pareigomis, nors jam siūlymas pateikti pakoreguotą ataskaitą buvo pateiktas. Pažymėtina, kad tokių jo darbus VRK pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir kreipdamasis į teismą, nors, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, kurie pagrįstų bei įrodytų skunde nurodomas aplinkybes.

Pažymėtina, kad, pagal VRK įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, VRK pirmininkas organizuoja VRK darbą bei vykdo kitus įstatymų suteiktus įgaliojimus (13 straipsnio 1 dalies 11 punktas). To paties įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinta, kad VRK yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto lėšų. VRK skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra VRK pirmininkas. Jo teises, pareigas bei atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtas valstybės biudžeto lėšas nustato įstatymai. Įvertinus teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad VRK pirmininkas turi ne tik teisę, tačiau ir įstatyme įtvirtintą pareigą imtis visų minėtų priemonių, kad valstybės lėšos, skirtos VRK finansavimui, būtų naudojamos efektyviai, pagrįstai bei atsakingai. Šiuo atveju tokios pareigos įgyvendinimas pasireiškė tuo, kad VRK pirmininkė, įvertinusi pareiškėjo 2018 m. gegužės mėnesio atliktų darbų ataskaitą bei joje nurodytus atliktus darbus, padarė išvadą, kad šiems darbams skirtos atlikti valandos yra neproporcingai didelės, todėl, vadovaudamasi VRK įstatyme įtvirtinta pareiga, pagrįstai pakoregavo joje nurodytus valandų skaičius. Dėl šios priežasties kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjo teiginys, jog, vadovaujantis Reglamento 76 punktu, VRK pirmininkas tik tvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tačiau nevertina nurodytų išmokėti sumų už atliktus darbus pagrįstumo. Toks Reglamento nuostatos aiškinimas neatitiktų VRK įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 20 straipsnio nuostatų.

Šiuo atveju pažymėtina, kad nei VRK įstatyme, nei Reglamente nenurodyta, kaip turi būti įformintos VRK pirmininko padaromos atliktų darbų ataskaitos ar žiniaraščio korekcijos.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui 2018 m. gegužės mėnesio atlyginimas už einamas VRK nario pareigas buvo sumažintas pagrįstai.

Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad VRK pirmininkui, pirmininko pavaduotojams ir nariams taikomos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos, nenustatant detalios pareiginės algos mokėjimo tvarkos, yra teisės spraga ir ar tokiu būdu VRK įstatymo 17 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, taip pat Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar VRK reglamento nepaskelbimas įstatymų nustatyta tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, t. y. ar VRK reglamentas yra galiojantis norminis teisės aktas; ar VRK reglamento 76 punkto dalis „<...> Apskaičiuotas darbo valandos atlygis dauginamas iš Komisijos pavaduotojo ar nario dirbtų valandų skaičiaus, patvirtinto darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Komisijos nariai apie savo atliktus darbus pažymi darbo laiko apskaitos žurnale, nurodydami darbų pavadinimą, trukmę (valandomis), atlikimo datą. Apskaitos žurnalą saugo ir tvarko Komisijos sekretoriatas. Pagal žurnalo duomenis mėnesio pabaigoje Komisijos pirmininkas patvirtina Komisijos narių darbo laiko apskaitos žiniaraštį“ ir 78 punkto dalis „Pasirengimas Komisijos posėdžiui paprastai trunka 6 valandas, Komisijos posėdis – 2 valandas, Komisijos sprendimo parengimas – nuo l iki 32 valandų, Komisijos sprendimo redagavimas po Komisijos posėdžio – nuo l iki 8 valandų, Komisijos sprendimų vertinimas ir pasiūlymų parengimas – nuo l iki 16 valandų, raštų Komisijos vardu rengimas – nuo 1 iki 16 valandų. Įstatymų, kitų teisės aktų projektų rengimas ir kitų darbų, kurių atlikimo trukmę iš anksto sudėtinga tiksliai apibrėžti, atlikimo trukmė nustatoma kiekvieną atskirą darbą atlikus“ neprieštarauja Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymui ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymui.

Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas stabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą. Taigi teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui ir ši teismo teisė nėra siejama su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismui abejonių dėl minėtų normų konstitucingumo nekyla, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Be to, byloje nustatyta, kad VRK reglamentas yra viešai paskelbtas.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.