Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atstovei Vilmai Skuodaitei-Tarasovienei

2016 m. kovo 1 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. TGK-26 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos (minėta, toliau – ir Komisija) 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. TGK-26 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. AD1-989 „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (minėta, toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius) 2015 m. balandžio 9 d. teikimu Nr. VS-2183 „Dėl R. K. įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ (toliau – ir Teikimas) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlė R. K. įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 46). Teikime nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius gavo informaciją iš Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos apie tai, kad jų mokinys (pareiškėjos sūnus) R. K. dažnai vėluoja į pirmas pamokas, ne visada atvyksta tvarkingais bei švariais rūbais. Bandant spręsti šias problemas, pedagogai bendravo su vaiko motina, tačiau moters elgesys jiems pasirodė neadekvatus, be to, paaiškėjo, kad R. K. turi finansinių problemų, daug metų niekur nedirba, turi sveikatos problemų. Teikime pažymėta, jog gavę šią informaciją, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai bendravo su R. K. (pareiškėja) bei jos sūnumi, lankėsi šeimos gyvenamojoje vietoje. Pokalbių metu skyrius specialistams pareiškėjos elgesys taip pat pasirodė keistas, pasakojimas ne visada sklandus, paaiškinimai į kai kuriuos klausimus ne visada logiški ir aiškūs. Pareiškėjos sūnus R. K. teigė, kad namuose ne visada yra maisto, taip pat paaiškėjo, kad vaikas turi sveikatos ar psichologinių problemų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai sprendė, jog šeimai reikalinga profesionali socialinių darbuotojų pagalba.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. AD1-989 „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ dėl socialinių įgūdžių stokos pareiškėją įrašė į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 8). Teisiniu įsakymo priėmimo pagrindu nurodytas Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212, 5 punktas. Faktiniu įsakymo priėmimo pagrindu nurodytas Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. teikimas Nr. VS-2183.

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. AD1-989, padavė skundą Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijai, prašydama minėtą įsakymą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą (b. l. 29-32). Pareiškėja skundė nurodė, jog neaišku kokių socialinių įgūdžių stoka lėmė jos įtraukimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Komisija skundžiamu sprendimu nusprendė įpareigoti atsakovą surinkti objektyvius duomenis, pagrindžiančius pareiškėjos išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, anksčiau laiko, nes išnyko įrašymo į apskaitą priežastys (b. l. 6-7). Komisija skundžiamame sprendime taip pat konstatavo nenustačiusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. AD1-989 panaikinimo pagrindų, todėl minėto įsakymo nepanaikino.

Dėl ginčo dalyko

Nagrinėjamoje byloje atsakovas teigia, kad Komisija priėmė pareiškėjai palankų sprendimą, kuris jau yra įvykdytas, todėl mano, kad šioje byloje nėra ginčo dalyko.

Nors vėliau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. AD1-9 pareiškėja ir buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos (b. l. 58), tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra išnykęs ginčo dalykas, kadangi Komisija konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. AD1-989 buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas atsiliepime nors ir nurodo, kad šioje byloje nėra ginčo dalyko, tačiau kartu akcentuoja ir tai, kad 2015 m. balandžio 10 d. direktoriaus įsakymas Nr. AD1-989 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas esant aplinkybėms, kurios sudarė pagrindą įrašyti pareiškėją į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad yra išnykęs ginčo dalykas.

Dėl pagrindo pareiškėją įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą

Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra tas socialinės rizikos šeimos požymis, susijęs su vieno ar abiejų tėvų nemokėjimu ar negalėjimu tinkamai prižiūrėti vaikų dėl socialinių įgūdžių stokos. Socialinės rizikos šeimos sąvokos apibrėžimas leidžia spręsti, kad socialinės rizikos šeimų kategorijai priskiriama ne bet kokia tėvų veikla, o tik ta veikla dėl kurios atsiranda neigiamos pasekmės, o būtent, „iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui“ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-113-438/2015).

Pagal Aprašo 8 punktą, faktinį pagrindą šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų apskaitą sudaro vykdomi toje šeimoje vaiko teisių ir interesų pažeidimai, kuriuos nustatyta tvarka konstatuoja atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnyba (skyrius).

Bylos medžiaga nustatyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. sausio 23 d. gavo informaciją iš Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos (b. l. 33), kad Klaipėdos (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 1 b klasės mokinys R. K. turi lankomumų problemų, kadangi šių metų mėnesį praleido 39 pamokas, iš jų 10 pamokų pateisintos motinos rašteliais, dažnai vėluoja į pirmas pamokas, į mokyklą atvyksta irzlus ypač kai pavėluoja į pamokas, ne visada tvarkingas, švariais rūbais. Rašte pažymėta, kad bendraujant su R. K. motina paaiškėjo, kad motina turi finansinių problemų, apie 7 metus niekur nedirba, nes turi didelių sveikatos problemų. Pokalbio metu socialinei pedagogei bei klasės vadovei sukėlė nerimą mokinio motinos neadekvatus elgesys.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, atlikusi patikrinimą, dėl nurodytų aplinkybių 2015 m. kovo 4 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. VT11-219 „Dėl R. K.“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriame nurodė, jog gavus Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2015 m. sausio 22 d. raštą Nr. SR1-26 pokalbiui į Vaiko teisių apsaugos skyrių buvo pakviesta vaiko motina R. K. (b. l. 44-45). Nurodyta, kad bandymas susitarti dėl atvykimo pokalbiui tęsėsi keletą kartų, kol 2015 m. vasario 20 d. R. K. į pokalbį atvyko. 2015 m. vasario 20 d. vykusio pokalbio metu R. K. paaiškino, kad jau ilgą laiką nedirba ir šiuo metu visos šeimos pajamos yra socialinė pašalpa ir Vaikų išlaikymo fondo mokama nedidelė išmoka. Vaiko motina teigė, kad šeima gali patenkinti tik būtiniausius poreikius, tačiau nėra pajėgi mokėti už komunalinius patarnavimus. Nurodė, jog turėjo sveikatos problemų, tačiau sunkiai galėjo paaiškinti kokių. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog motiną nustebino mokyklos pranešimas apie tai, kad sūnus yra praleidęs 39 pamokas, tačiau kartu pripažino, kad į pamokas sūnus kartais pavėluoja dėl turimų sveikatos problemų. Tarnybiniame pranešime konstatuota, kad R. K. elgesys viso pokalbio metu atrodė keistas, moters pasakojimas ne visada buvo sklandus, aiškus, jos paaiškinimai į tam tikrus klausimus atrodė keisti ir ne visada logiški. Pažymėta ir tai, kad kartu su motina į Vaiko teisių apsaugos skyrių atvyko ir jos sūnus, kuris buvo aprengtas ne itin švariais rūbais. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai norėjo apklausti vaiką, tačiau iš pradžių motina tam priešinosi. Galiausiai motinai leidus apklausti vaiką, šis nurodė, kad namuose ne visada būna valgyti, dažniausiai valgo košes, obuolius, kartais namie būna batono. Po pokalbio su vaiko motina Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai iš karto nusprendė apsilankyti šeimos namuose, tačiau R. K. tą dieną Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų į namus neįsileido.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad minėtas Tarnybinis pranešimas bei Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2015 m. sausio 22 d. raštas Nr. SR1-26 buvo pagrindas priimti 2015 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. AD1-989 dėl pareiškėjos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo: sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; užtikrinti gyvenimo sąlygas būtinas vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi; sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (įstatymo 6; 11; 21 straipsniai).

Byloje duomenų, kad pareiškėja savo veikla sukeltų pavojų vaiko protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi nenustatyta. Iš esmės tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovas. Į bylą pateikti duomenys apie vaiko pasiekimus mokykloje patvirtina, kad vaiko pasiekimai mokymosi srityje yra labai geri. Klaipėdos (duomenys neskelbtini) gimnazijos (kurioje nuo antro klasės mokosi pareiškėjos sūnus) 2015 m. gruodžio 1 d. rašte nurodyta, kad berniukas visus dalykus mokosi labai gerai, net vokiečių kalbą, kurios nesimokė praėjusiais metais (b. l. 55). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog net ir Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2015 m. sausio 22 d. rašte SRI-26, kurio pagrindu buvo pradėtas patikrinimas dėl vaikui sudaromų tinkamų gyvenimo sąlygų, nurodyta, kad pareiškėjos sūnus yra gabus, kalba logiškai, mąstančiai, yra draugiškas, bendraujantis, nuoširdus ir ramus, be to, pirmą pusmetį pasiekė aukštesnįjį lygį (b. l. 33). Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazija 2015 m. gegužės 29 d. R. K. už puikų mokymąsi ir gerą elgesį pamokos įteikė padėkos raštą (b. l. 71). Šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėja savo veikla pažeidžia vaiko teises šioje srityje bei sukelia pavojų jo protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Priešingai, aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja savo pareigas vaiko atžvilgiu šioje srityje vykdo tinkamai.

Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2015 m. sausio 22 d. rašte SRI-26 pareiškėja iš esmės buvo kaltinama tuo, kad vaikas praleidinėja pamokas bei dažnai pavėluoja į pirmąsias, ateina ne visada tvarkingais ir švariais rūbais.

Iš byloje pateikto Vaiko teisių apsaugos skyriui adresuoto Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2015 m. gegužės 7 d. rašto Nr. SR-81 „Dėl R. K.“ (b. l. 48) matyti, kad pareiškėjos sūnus nuo vasario mėnesio į mokyklą atvyksta laiku, nevėluoja, nepraleido nei vienos pamokos. Į mokyklą atvyksta tvarkingais ir švariais rūbais. Motina kiekvieną dieną atveda sūnų į mokyklą, laiku pasiima iš popietinės vaikų grupės. Aplinkybę, jog dėl vaiko lankomumo problemų nekyla, patvirtino ir Klaipėdos (duomenys neskelbtini) gimnazija 2015 m. gruodžio 1 d. raštu, pateiktu Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro direktorei (b. l. 55).

Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjos sūnaus pamokų praleidimas buvo tik laikina problema, t. y. lankomumo problema buvo laikino pobūdžio, negalinti kelti pavojaus vaiko protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2015 m. gegužės 7 d. raštu Nr. SR-81, vaiko lankomumas susitvarkė jau nuo 2015 m. vasario mėnesio, tačiau Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai prieš įrašydami pareiškėją į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nesidomėjo, ar po pokalbio su pareiškėja situacija dėl pamokų lankomumo bei aprangos tvarkingumo gerėjo. Tačiau nepaisant to, Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. teikime Nr. VS-2083 kaip viena iš problemų buvo nurodyta vaiko lankomumas, vėlavimas į pamokas bei jo apranga vykstant į mokyklą, nors Teikimo surašymo metu šių problemų nebeliko.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Teikime nurodyta, kad gavę informaciją iš Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos apie vaiko pamokų lankomumą, vėlavimą į jas ir švarą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai bendravo su pareiškėja bei jos sūnumi ir lankėsi šeimos gyvenamojoje vietoje.

Aprašo 5 punktas nustato, kad šeima įrašoma į apskaitą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimu. Aprašo 6 punkte nurodyta, jog Vaiko teisių apsaugos tarnyba aplanko šeimas, auginančias vaikus, surašo šeimos aplankymo aktą (1 priedas), jeigu gavo rašytinę ar žodinę informaciją iš: <...> 6.2. švietimo ir ugdymo įstaigų – apie tėvų nesirūpinimą vaikų mokymu, auklėjimu, vaikų poreikiais, nepasiėmimą iš švietimo ir ugdymo įstaigų arba neišleidimą į jas ir kt. Vaiko teisių apsaugos tarnyba įvertina ir išanalizuoja gautą informaciją apie šeimą ir, jei reikia, išklauso šeimos narių bei kitų asmenų paaiškinimus (Aprašo 7 punktas). Aprašo 1 priede pateikta šeimos aplankymo akto forma, kuri privalo būti užpildyta Vaiko teisių apsaugos tarnybai aplankius šeimas, auginančias vaikus. Remiantis Aprašo 1 priedu, Šeimos aplankymo akte turi būti nurodyta: aplankyta (vardas, pavardė, gimimo data), vaikai (vardai, pavardės, gimimo datos, užimtumas), gyvenamoji vieta (faktinė gyvenamoji vieta), aplankymo tikslas (priežastis), tėvų (sugyventinių) užimtumas ir pajamos, buities sąlygos lankymosi metu (sanitarinės sąlygos, tvarka, namų apyvokos daiktai, patalynė, maistas) ir kt. Pagal Šeimos aplankymo akto formą, Šeimos aplankymo akte turi būti nurodytas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas, kuris lankėsi šeimoje bei asmuo, kuris surašo Šeimos aplankymo aktą.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie Šeimos aplankymo akto, atitinkančio Aprašo 1 priede nurodytą formą, surašymą. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Tarnybinį pranešimą prilygino Šeimos aplankymo aktui.

Į bylą pateiktame Tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kada Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankėsi pareiškėjos namuose, nenurodytos kokios buvo buitinės sąlygos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų apsilankymo metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Tarnybiniame pranešime kaip tik nurodyta, kad motina Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų neįsileido į namus, t. y. šios aplinkės paneigia faktą, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankėsi pareiškėjos namuose. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad vėliau Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankėsi pareiškėjos namuose, tačiau byloje duomenų, kad būtų surašytas Šeimos aplankymo aktas, nėra. Nesant tokio akt neaišku, kada Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankėsi pareiškėjos namuose, kokios buvo nustatytos buitinės sąlygos jų apsilankymo metu (sanitarinės sąlygos, tvarka, namų apyvokos daiktai, patalynė maistas ir kt.) ir kt. Tarnybinis pranešimas negali būti prilyginamas Šeimos aplankymo aktui, o tokio akto nesant, atsakovas Teikime iš esmės negalėjo nurodyti aplinkybės, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankėsi šeimos gyvenamojoje vietoje.

Nors Teikime ir nurodyta, kad pareiškėjos sūnus teigė, jog namuose ne visada yra maisto, tačiau Teikime nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai būtų nustatę aplinkybę dėl maisto trūkumo namuose, ar kad pareiškėja laiku ir tinkamai nepamaitintų savo vaiko.

Teikime nurodyta, kad vaikas turi sveikatos problemų, tačiau Teikime nenurodyta, kad pareiškėja nesirūpina vaiko sveikata. Bylos medžiaga kaip tik patvirtina faktą, kad pareiškėja (vaiko motina) rūpinosi vaiko sveikata, vesdavo jį į gydymo įstaigas (b. l. 43, 116-123). Pareiškėjos teigimu, vaiko liga (naktinis šlapimo nelaikymas, b. l. 116) buvo viena iš priežasčių dėl kurios jis kartais pavėluodavo ar neatvykdavo į pamokas, tačiau atsakovas minėtų aplinkybių Teikime visiškai nenurodė ir neįvertino.

Teikime taip pat nurodyta, kad pareiškėja turi finansinių (ilgą laiką niekur nedirba) ir sveikatos problemų, be to, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams bendraujant su pareiškėja, pokalbių metu jiems pasirodė keistas pareiškėjos elgesys, jos pasakojimas ne visada buvo sklandus, o atsakymai į kai kurios klausimus nelogiški ir neaiškūs.

Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenų bazės 2015 m. vasario 20 d. išrašu nustatyta, jog pareiškėja 2015 m. vasario 20 d. buvo įregistruota Lietuvos darbo biržoje ir ieškojo darbo (b. l. 38-40). Pagal minėtus duomenis, pareiškėja dalyvavo profesiniame mokyme, kartais dirbdavo pagal verslo liudijimą, o jai siūlomo darbo atsisakydavo su pateisinama priežastimi, t. y. šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja neieškojo darbo ar piktybiškai vengė dirbti. SODROS duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėja gaudavo socialines pašalpas (b. l. 34-37). BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko centras 2016 m. sausio 7 d. rašte Nr. S-43-70 nurodė, kad pareiškėja yra socialiai aktyvi, skolų už būstą neturėjo, yra susitvarkiusi visas jai priklausančias išmokas, per teikiamų socialinių paslaugų laikotarpį neužfiksuota nepriežiūros atvejų, moteris užtikrina sūnaus priežiūrą ir ugdymą šeimoje (b. l. 54). Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja buvo ir yra socialiai aktyvi, turinti atitinkamus socialinius įgūdžius. Tai, kad ji tam tikru metu turėjo sveikatos problemų, nedirbo, ar kad su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais bendravo neaiškiai ir nerišliai, nesudarė pagrindo konstatuoti, kad ji neturėjo reikiamų įgūdžių tinkamai prižiūrėti vaiką ir dėl to būtų iškilęs pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.

Apibendrinus visa tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog Teikime nurodytos kai kurios aplinkybės (pamokų praleidimas, vėlavimas į pamokas, vaiko apranga) neatitiko esamos situacijos, o kitos aplinkybės (motinos elgesys, finansinė padėtis, sveikata) nesudarė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėją reikia įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir kad jai būtina profesionali socialinių darbuotojų pagalba.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad pareiškėja buvo pateikusi prašymą dėl pagalbos suteikimo prižiūrint vaiką.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. vasario 20 d. Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė prašymą suteikti jai pagalbą dėl vaiko sveikatos problemų, išsiaiškinti vaiko nesaugumo mokykloje priežastis, padėti dėl invalidumo nustatymo ir kt. (b. l. 41), tačiau 2015 m. gegužės 11 d. prašymu minėto prašymo atsisakė nurodydama, kad atvykus pokalbiui į Vaiko teisių apsaugos skyrių 2015 m. vasario 20 d. ji nebuvo supažindinta su skundu, jai buvo daromas psichologinis spaudimas (b. l. 49).

Minėta, jog tam, kad šeima būtų įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, privalo būti nustatoma šių požymių visuma: bent vienas iš tėvų dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų; dėl šios tėvų veiklos yra pažeidžiamos vaiko (vaikų) teisės bei teisėti interesai; šis vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimas(ai) sukelia pavojų vaiko (vaikų) fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Šiuo atveju tai, kad pareiškėja buvo pateikusi prašymą dėl pagalbos suteikimo prižiūrint vaiką, nesudarė pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja minėtų požymių visuma. Nepaisant to, kad 2015 m. vasario 20 d. buvo pateiktas pareiškėjos prašymas dėl pagalbos suteikimo, atsakovas privalėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su vaiko priežiūra, t. y. ar motina stokoja tam tikrų socialinių įgūdžių, ar ji pažeidžia vaiko interesus ir dėl to jam kelia pavojų. Visa tai įvertinus, spręstina, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius nebuvo nustatęs minėtų požymių visumos, kurių pagrindu būtų galėjęs siūlyti Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriui įrašyti pareiškėją į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai, (toliau – ir Nuostatai) patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, reglamentuoja Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų darbo tvarką. Nuostatų 46 punkte nurodyta, kad komisijos sprendime įrašoma: sprendimo priėmimo vieta ir data; komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvaujančių ginčo šalių, kitų proceso dalyvių, jų atstovų vardai ir pavardės; skundo (prašymo) turinys; komisijos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas; priimto sprendimo esmė ir motyvai; sprendimo apskundimo tvarka ir terminas.

Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisija skundžiamu sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. AD1-989 „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ panaikinimo. Skundžiamame sprendime pažymėta, jog pareiškėja nurodė, kad ji nesuprato dėl kokių priežasčių yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą, prašė Vaiko teisių apsaugos skyrių išaiškinti kokių įgūdžių jai trūksta. Komisija sprendime atkartojo ir atsakovo atsiliepime pateiktus paaiškinimus ir argumentus inter alia nurodant, kad pareiškėjos sūnus turi lankomumo problemų, dažnai vėluoja į pirmas pamokas, į mokyklą atvyksta irzlus (ypač, kai vėluoja), ne visada tvarkingais ir švariais rūbais, kartais neturi visų ugdymui reikalingų priemonių ir kt.

Vertinant minėtą Komisijos sprendimą, akcentuotina, jog jame nėra pateiktas nustatytų aplinkybių (šiuo atveju atsakovo ir pareiškėjos argumentų) teisinis vertinimas, nenurodyta priimto sprendimo esmė ir motyvai. Komisijos sprendime iš esmės tik formaliai konstatuota, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovo atstovių paaiškinimų nustatyta, kad Komisija nenustatė skundžiamo akto (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. AD1-989) panaikinimo pagrindų. Komisija skundžiamame sprendime iš esmės nesirėmė jokiais raštais ar kita bylos medžiaga, nepateikė jokių teisinių argumentų, kurie pareiškėjai būtų leidę suprasti, kokios priežastys nulėmė jos įrašymą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Komisijos sprendime pažymėta tik tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. gegužės 19 d. rašte Nr. (24.60)-VT4-1208) „Dėl pateikto prašymo“ išsamiai paaiškino pareiškėjai jos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą priežastis, tačiau Komisija skundžiamame sprendime nevertino minėtame rašte nurodytų aplinkybių. Minėtame Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. rašte Nr. (24.60)-VT4-1208 nurodyta, kad pareiškėjai tikslinga teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas (b. l. 50-51). Rašte pažymėta, kad šios paslaugos teikiamos asmenims (šeimoms), siekiant palaikyti ir atstatyti savarankiškumą, vykdant įvairias visuomeniniame ar asmeniniame (šeimos) gyvenime reikalingas funkcijas. Komisija neanalizavo, kokios paslaugos yra ir bus teikiamos pareiškėjai, ar šias paslaugas teikti yra tikslinga. Iš BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko centras 2016 m. sausio 7 d. rašto Nr. S-43-70 matyti, kad pareiškėjai buvo teikiamos iš esmės informavimo apie šeimai priklausančias išmokas, kompensacijas už komunalinius patarnavimus, socialinę paramą bei tarpininkavimo ir atstovavimo paslauga (teikti užklausimai apie šeimos įsiskolinimus), t. y. pareiškėjai buvo teikiamos paslaugos, kurių iš esmės jai nereikėjo, kadangi pareiškėja buvo susitvarkiusi reikiamus dokumentus, kad gauti socialines pašalpas ir kompensacijas, o įsiskolinimų už būstą ji neturėjo (b. l. 34-37, 54). Komisija taip pat neanalizavo Teikime, kuriuo remiantis buvo priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. AD1-989 dėl pareiškėjos įtraukimo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nurodytų aplinkybių, t. y. ar jos atitiko esamą bylos medžiagą bei situaciją, ar pateiktoje medžiagoje nebuvo prieštaravimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016, 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009 ir kt.). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A756-2197/2011 ir kt.). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, jame neanalizuoti teisės aktai ir faktinės aplinkybės, todėl naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Panaikinus skundžiamą sprendimą, panaikinamas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. AD1-989 „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“, kuriuo pareiškėja įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nenustačius įrašymo į šią įskaitą pagrįstumo požymių visumos.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šį prašymą teismas išnagrinėja šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. CPK 99 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1180/2013).

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. vasario 26 d. pažymos Nr. NTP-7-2311 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, jog pareiškėjai R. K. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-2033-15 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (b. l. 12-13). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. vasario 26 d. pažyma Nr. NTP-7-2311 patvirtina, kad už advokato paslaugas sumokėta 173,70 Eurų (b. l. 64).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundas patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą priteistina 173,70 Eurų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos R. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. TGK-26, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. AD1-989 „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ panaikinimo.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. AD1-989 „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“.

Priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (188710823) į valstybės biudžetą 173,70 Eurų (šimtą septyniasdešimt tris eurus ir 70 centų) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, DanskeBank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, AB Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.