Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-19 · Byla Nr. N1-1195-827/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-19
Bylos Nr.
N1-1195-827/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44952-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Nukentėjusysis
T. B.
Kaltinamasis
D. B.
Nuteistasis
D. B.
Advokatai
Jonas Pliugžma
Kategorijos
  • 1.2.4.6.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
Baudžiamoji byla Nr.N1-1195-827/2017Proceso Nr. 1-01-1-44952-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.3. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,prokurorei Žanetai Žalėnaitei,nukentėjusiajai T. B.,kaltinamajai D. B., jo gynėjui advokatui Jonui Pliugžmai,kaltinamosios D. B. įstatyminei atstovei L. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietė, 7 klasių išsilavinimo, netekėjusi, mokosi (duomenys neskelbtini) pataisos namų mokykloje, 8 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista:

1) 2015-12-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis bausmė vykdymą atidedant vieneriems metams ir taikant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu apriboti D. B. elgesį, įpareigojant ją tęsti mokslą ir be elgesio apribojimo priemones kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) 2015-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta trečdaliu. . Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-12-21 iki 2014-12-22. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą, įpareigojant kaltinamąją būti gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis, tęsti mokslą.

3) 2016-03-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-08 ir 2015-12-22 nuosprendžiais D. B. paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, ją įspėjant bei apribojant elgesį, įpareigojant tęsti mokslą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą leidimo nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su svarbiomis priežastimis.

4) 2016-10-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikinta nuteistajai D. B. bausmės vykdymo atidėjimas ir ji pasiųsta atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 nutartimi paskirtą 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendžiu įskaitytą sulaikyme išbūtą laiką.

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymu, ir teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:

Ji 2016-09-21 apie 23.49 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,09 promilių girtumas) du kartus dūrė peiliu į koją savo seseriai T. B., padarydama dvi pjautines žaizdas kairės kojos blauzdos apatinėje dalyje ir tuo sukeldama seseriai T. B. nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamoji D. B. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino, dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvykio vakarą ji grįžo išgėrusi. Pas juos į butą buvo atėjęs tėčio draugas. Su juo įvyko konfliktas. Sesuo jai liepė eiti miegoti. Tada tarp kaltinamosios ir jos sesers įvyko konfliktas, kurio metu sesuo trenkė kaltinamajai per veidą ir nuėjo į savo kambarį. Kaltinamojo teigė, kad jai tuo metu nežinia kas pasidarė, ji supyko, paėmė peilį ir nuėjusi į kambarį dūrė peiliu, pagalvojo, kad į antklodę. Sesuo pradėjo rėkti. Tada ji suprato, kad pataikė į koją.

Kai grįžo namo, juose buvo mama, močiutė, dvi seserys ir tas vyras. Močiutė ir mažoji sesė miegojo. Sesuo T. buvo kambaryje. Mama ir tas vyras, su kuriuo kilo konfliktas, sėdėjo virtuvėje. Kaltinamoji vyrui liepė eiti namo. Triukšmo nebuvo, tačiau mama pakvietė T., kad ši nuvestų kaltinamąją į kambarį. Ji atsisakė eiti į kambarį, todėl sesuo delnu trenkė per veidą ir nuėjo į kambarį. Tuo metu vyras išėjo. Kaltinamoji iš duoninės paėmė virtuvinį peilį ir taip pat nuėjo į kambarį. Sesuo gulėjo lovoje, užsiklojusi pledu, gulėjo ant nugaros sulenkusi kojas. Kaltinamoji dūrė, galvodama, kad į lovą dūrė, bet pataikė į koją. Sesers keliai buvo pakelti, kaltinamoji dūrė šalia kojų du kartus, labai greitai, vieną smūgį po kito. Sesuo išsigando, pradėjo rėkti. Tada ji suprato, kad pataikė į koją ir iš karto pabėgo. Namo grįžo su policija. Suprato, kad įdūrė į koją, kai sesuo atidengė pledą. Kai dūrė, nematė, kur duria, nes kojos buvo uždengtos pledu. Iš karto išbėgo į lauką. Po įvykio iki suėmimo su seserimi bendravo. Dar apie mėnesį gyveno viename kambaryje, nesipyko. Iš pradžių sesuo buvo supykusi. Supranta, kad blogai pasielgė, dėl to gailisi. Iki įvykio kaltinamoji gyveno kartu su mama ir sesėmis. Durdama peiliu, negalvojo, kad pataikys sesei į koją. Galvojo, kad į durs į paklodę. Norėjo tik ją pagąsdinti. Į koją netaikė, per pledą nematė, kur jos koja, nenorėjo pataikyti.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji D. B. paaiškino, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), su mama L. B., močiute A. O., sese V. B. ir kita sese T. B., gim. (duomenys neskelbtini). 2016-09-21 apie 21.50 val. grįžo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivi, nes vartojo alkoholinius gėrimus netoli namų. Išgėrė tris vnt. "Radler" alkoholinius alaus kokteilius, po 0,5 litro talpos. Namuose pamatė mamos draugą, kurio duomenų nežino. Ji išgirdo, kad jis apie ją kažką pasakė kažkam. D. B. iš kito kambario išgirdo savo vardą ir atėjo prie to vyriškio, paklausė ką jis apie ją pasakė. Jis jai kažką atsakė, bet ji neatsimena ką. Kilo žodinis konfliktas tarp jos ir to vyro, atėjo jos sesuo T., jai paėmė už rankos, kad ją išvesti iš virtuvės. D. B. ištrūko iš jos ir toliau kalbėjo su tuo vyru. Tada sesė, dėl to, kad ji jos neklausė ir neišėjo iš virtuvės, trenkė ranka jai per veidą. D. B. nukrito ant grindų. T. B. nuėjo į kambarį ir atsigulė. D. B. kažkas šovė į galvą, ji pamatė virtuvėje gulintį ant stalo peilį, tas peilis buvo virtuvinis, su juoda rankena, aštriu galu. Ji jį paėmė į ranką ir nuėjo pas sesę į kambarį, sesuo gulėjo lovoje, apsiklojusi, kambaryje degė šviesa, ji buvo apsirengusi chalatu. D. B. atsistojo jai prie kojų, T. B. matė D. B., traukėsi. D. B., ją norėdama pagąsdinti, norėjo durti peiliu į patalinę. Tada dūrė, bet nežino kur. T. B. pradėjo šaukti, D. B. galvojo, kad ji specialiai šaukia, todėl dar kartą pabandė įdurti į patalinę. D. B. vėl dūrė, bet nežino į kurią vietą, tik atvažiavus medikams pamatė, kad įdūrė sesei į blauzdos apatinę dalį. D. B. įdūrė ir išbėgo į lauką prie namų. Pamatė kaip atvažiavo policija, tada grįžo į namus. Įvykio metu buvo labai susijaudinusi, nes ją visi šeimos nariai nervavo. Ji sesės tyčia nenorėjo sužeisti. Anksčiau prieš sesę niekada fizinio smurto nenaudojo, kaip tik atvirkščiai - ji prieš ją smurtaudavo. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 76).

Papildomai apklausta kaip įtariamoji D. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad buvo namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Mano, kad įvykis buvo įtarime nurodytą dieną, tai yra 2016-09-21 apie 23.49 val., nes grįžo ji iš draugų išgėrusi alkoholinių gėrimų, tai yra du butelius 0,5 litrų talpos „Radler“, kiek prisimena. Ji pamena, kad stovėjo virtuvės patalpoje ir buvo labai įpykusi, dėl ko ji buvo įpykusi, nepamena, bet žino, kad jos sesė T. B. pradžioje pasakė „Eik į kambarį“, D. B. į tai atsakė „Kad neisiu“ ir jos sesė T. nuėjo į kambarį, kuris yra šalia virtuvės. Tada jai kažkas pasidarė, pasiėmė peilį ir nuėjo pagąsdinti savo seserį T.. Jai įėjus į kambarį sesė T. B. gulėjo ir savo kojas buvo užsiklojusi paklode. D. B. du kartus minėtu peiliu smeigė į antklodę, jai pasirodė, kad smeigė šalia sesers, o taip gavosi, kad ji du kartus pataikė jai į koją. Tai suprato iš to, kad sesuo T. pradėjo labai stipriai rėkti sakydama ,,AAA". Kas kvietė pareigūnus D. B. nematė, bet mano gal mama L. B.. Bet ji paties konflikto nematė, nes buvo kitame kambaryje. Kiek pamena, kai viskas įvyko, D. B. buvo tame kambaryje tik su savo seserimi T. B.. Dėl minėto įvykio ji labai gailisi. D. B. savo sesers T. atsiprašė. Kiek pamena, po minėto įvykio sesę T. išvežė į Lazdynų ligoninę, kur ją apžiūrėjo. Ji grįžo į namus tą pačią dieną. D. B. pareigūnai pristatė po minėto įvykio į 1 PK. Po to ji su seserimi gyveno apie 3 mėnesius kartu ir daugiau nesipyko, jų santykiai buvo labai geri ir dabar kasdieną su seserimi T. susiskambina bei bendrauja laiškais, kiekviename laiške ji atsiprašo savo sesers (b. l. 87-88).

Kadangi kaltinamoji visiškai prisipažino kalta padariusi kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, paaiškino aplinkybes, kaltinimas pareikštas dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte padarymo, kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 12 straipsnis), veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, prokurorė, kaltinamoji ir jos gynėjas, įstatyminė atstovė, nukentėjusioji sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tariami, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016-09-21 23 val. 49 min. registruotas fizinio asmens L. pranešimas Bendrajame pagalbos centre apie tai, kad pranešėjos dukra (duomenys neskelbtini)m. perpjovė koją savo (duomenys neskelbtini)m. sesei. Papildomoje informacijoje apie įvykį nurodoma, jog susipyko seserys, nepilnametė neblaivi peiliu du kartus dūrė sesei į koją, GMP brigada išvežė nukentėjusiąją į RVUL, nepilnametė sulaikyti ir pristatyta į PK (b. l. 2).

Iš 2016-09-22 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad patrulis M. B. jame nurodė, jog 2016-09-21 apie 23 val. 49 min. iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjos dukra (duomenys neskelbtini)m. perpjovė koją savo (duomenys neskelbtini)m. seseriai. Atvykus į vietą nustatyta, kad policiją kvietė L. B.. Taip pat įvykio vietoje nustatyta, kad D. B. savo seseriai T. B. su peiliu 2 kartus dūrė į kairę koją. Pas nukentėjusiąją matėsi ant kairės kojos dvi pjautinės žaizdos, iš žaizdų kraujavo, taip pat buvo kraujo ant grindų. D. B. buvo išgėrusi (prisipažino pati, jautėsi alkoholio kvapas). Ji verkė, buvo sutrikusi, šiek tiek agresyvi. T. B. teigė, jog šiandieną alkoholiu nevartojo. T. B. buvo susinervinusi, sutrikusi, verkė. Viskas įvyko bute. T. B. gulėjo ant lovos, kai jai dūrė peiliu. T. B. paaiškino, kad smurtas pasireiškė dūriu su peiliu į kairę koją. Ji susipyko su sese, nes sesuo grįžo namo neblaivi, tarp jų įvyko konfliktas. Vėliau sesuo D. B. pasėmė peilį ir nukentėjusiajai jau gulint lovoje su peiliu per antklodę 2 kartus dūrė į koją. Dėl to ji jautė fizinį skausmą, pradėjo tekėti kraujas iš žaizdų. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad ji grįžo namo neblaivi ir sesė trenkė jai per veidą, dėl ko ji nugriuvo ant žemės. Tada ji supyko, pasiėmė peilį ir norėjo pagąsdinti sesę, bet netyčia įdūrė du kartus (b. l. 3-4).

Iš 2016-09-22 tarnybiniame pranešime vyriausiasis patrulis M. B. nurodė iš esmės analogiškas faktines aplinkybes, kaip ir 2016-09-22 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, prie tarnybinio pranešimo pridėjo fotonuotrauką ir peilį (b. l. 5-6).

2017-02-01 raštu iš BPC į bylą pateiktas skambučio BPC garso įrašas, kuris apžiūrėtas surašant 2017-03-3 apžiūros protokolą. Apžiūros metu nustatyta, kad prieš atsiliepiant BPC girdisi verksmas moteriškas ir rako "mama". Moteriškas balsas praneša, kad parėjo sesė ir papjaustė dukrą, supjaustė savo sesę. Nurodo adresą, taip pat nurodo, kad abi yra pranešėjos dukros, nukentėjo (duomenys neskelbtini)metų amžiaus dukra, perpjauta koja, pranešėja prisistato kaip L. B. (b. l. 29-32.).

2017-02-21 apžiūros protokolu apžiūrėta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, apžiūros metu dalyvauja teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis, kuris teikia išvadą, jog T. B. padaryta dvi pjautinės kairės blauzdos žaizdos, kurios padarytos paveikus kietu ašmenis ar aštrią brauną turinčiu pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 41-42).

2017-03-10 papildomos apžiūros metu dalyvaujant ekspertui J. M. Paliuliui apžiūrėta T. B. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, VšĮ (duomenys neskelbtini)poliklinikos asmens sveikatos išstorija, 2017-02-21 apžiūros protokolas. Apžiūros metu ekspertas pateikė išvadą, jog T. B., gim. (duomenys neskelbtini) 2016-09-22 nustatytos dvi pjautinės žaizdos, kairės blauzdos apatinėje dalyje. Jos padarytos pjaunančių savybių ašmenimis ar aštrią briauną turinčiu daiktu, įrankiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas vertinamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes žaizdų gijimas (asmens sveikatos istorijos duomenimis) užsitęsė ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 47-48).

Apklausta kaip liudytoja L. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad įvykis buvo 2016-09-21 vakare apie 22.00 val. gal net šiek tiek vėliau. Ji buvo bute, Vilniuje (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jos mamai A. O.. Taip pat namuose dar buvo jos dvi dukterys, tai yra V. B., gim. 2005 metais ir kita pilnametė dukra, kuri dar nemiegojo, tai yra T. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei taip pat namuose buvo ir jos mama, kuri miegojo, tai yra A. O.. Po kurio laiko L. B. išgirdo kaip į duris kažkas paskambino. Priėjusi ir atidariusi duris pamatė, kad tai jos nepilnametė duktė D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Ji buvo girta, nuo jos L. B. juto alkoholio kvapą. Tada dukra pradėjo su ja žodžiu konfliktuoti, ant jos keikėsi visokiais keiksmažodžiais. Visa tai vyko virtuvės patalpoje. Tuomet L. B. riktelėjo savo vyresniajai dukteriai T. B., kad ji ateitų ir ją nuramintų. Duktė greitai atėjo, D. B. prasidėjo nervinis priepuolis, ji pradėjo rėkti nesavu balsu. Vyresnioji duktė prie L. B. akių sudavė vieną smūgį delnu per skruostą D.. Viskas įvyko labai greitai. Po suduoto smūgio D. per skruostą ji aprimo ir nustojo rėkti, o T. tuomet nuėjo vėl į savo kambarį, o L. B. liko su D. virtuvės patalpoje. Tuomet L. B. pamatė kaip D. priėjo prie stalo, ant kurio padėta duoninė ir ją atidariusi pasiėmė iš jos didelį peilį. L. B. dar pamanė, kad ji turbūt yra išalkusi ir nori pavakarieniauti, bet ji paėmusi minėtą peilį įbėgo pas T. B. į jos kambarį. L. B. bėgo D. B. iš paskos ir pamatė, kad ji su peiliu dūrė T. į koją du kartus, lygtai, nes po minėto įvykio pas T. kojoje yra du randai. Minėti du dūriai buvo žemiau kelio į vieną koją, bet kurią šiuo metu pasakyti negali, nežino. Žino, kad T. tuo metu, kai įbėgo D., jau gulėjo lovoje ir buvo užsidengusi kūną antklode. Po minėtų dviejų dūrių D. išsigando ir pabėgo iš kambario pro buto duris į lauką. L. B. iškarto pradėjo kviesti greitąją ir policiją sakydama, kad „dukra supjaustė savo seserį“, kažką panašaus į tai susakė. Labai greitai atvyko pareigūnai ir greitoji pagalba, kuri apžiūrėjo T. B. ir išsivežė į Lazdynų ligoninę. L. B. su ja vyko į ligoninę. D. B. pamačiusi pareigūnus pati grįžo į namus, kur ją pareigūnai ir sulaikė. D. prie L. B. nieko pareigūnams nesakė. L. B. papasakojo pareigūnams kas nutiko ir tada pareigūnai sulaikė jos dukterį D. B.. L. B. savo dukterį D. B. gali charakterizuoti kaip piktnaudžiaujančią alkoholiniais gėrimais, žino, kad kartais ji ir žolę rūkydavo. Ir taip buvo problematiškas vaikas, nesilaikydavo įstatymų, juos pažeidinėdavo, ji vagiliavo ir iš namų nešė visokius brangius daiktus, kuriuos galėtų parduoti, bei žino, kad jai probacija buvo skyrusi būti namuose nustatytu laiku, bet ji to nesilaikė, dėl ko ją dabar pasodino. Ji šiuo metu kali (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Po šito įvykio su dukterimi D. L. B.yra bendravusi telefonu ir gavusi iš jos, tiek ji, tiek sesė T. laiškus, kuriuose ji rašo, kad labai gailisi dėl šito įvykio ir atsiprašo tiek jos, tiek savo sesės ir prašė jos atleidimo. Toks konfliktas namuose buvo pirmą kartą kai duktė panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narius, anksčiau ji niekuomet nesmurtavo (b. l. 50-51).

Apklausta kaip nukentėjusioji T. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad D. B. yra jos sesuo, jos gyvena kartu, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jos ir D. santykiai permainingi, D. labai nekonkretus žmogus, būna, kad ji iš T. B. vagia daiktus, bet būna, kad sutaria gerai. D. labai blogai bendrauja su mama, ji mamos neklauso, taip pat vartoja alkoholinius gėrimus, negrįžta nakvoti į namus. D. yra neprognozuojama. 2016-09-21 pas jas į namus atėjo mamos draugas, jie kalbėjosi virtuvėje, T. B. buvo kambaryje, į namus apie 23.30 val. grįžo D., ji akivaizdžiai buvo apsvaigusi nuo alkoholio, taip pat įtaria, kad ji buvo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, kadangi jos vyzdžiai buvo išsiplėtę ir ji elgėsi neadekvačiai. D. pradėjo kabinėtis prie mamos draugo, ji buvo nepatenkinta, kad jis pas ją atėjo, pradėjo jį pravardžiuoti, lindo prie jo muštis. Ji lindo muštis prie mamos, tada T. B. atsikėlė iš lovos, nes gulėjo, žiūrėjo televizorių ir užstojo mamą, nuėjo į virtuvę, liepė D. nusiraminti ir eiti miegoti. Ji niekaip nenusiramino, buvo agresyvi, tada T. B. ranka vieną kartą trenkė jai per veidą ir iš karto išėjo į kambarį. Atsigulė į lovą, užsiklojo. Po 1-2 minučių į T. B. kambarį atėjo D. laikydama virtuvinį peilį rankoje, T. B. net nespėjo suvokti kas darosi, ji pasakė: "tu manęs per veidą nemuši" ir tada peiliu vieną kartą dūrė į antklodę ir iš karto dūrė antrą kartą į antklodę ir pro antklodę pataikė T. B. į blauzdą, ji pajuto stiprų fizinį skausmą, tada patraukė patalynę ir pamatė, kad iš kojos bėga kraujas, kraujo buvo labai daug. T. B. pradėjo šaukti, verkti, sakė, kad labai skauda. D. išėjo į lauką, po poros minučių ji grįžo, atvažiavo policija. T. B. nežino ar D. norėjo ją tyčia sužeisti ar tik pagąsdinti, bet ji atrodė labai keistai, kaip apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Anksčiau D. prieš ją fizinio smurto nenaudodavo. T. B. D. nebijo, bet mano, kad jai reikalinga griežtesnė priežiūra, norėtų, kad ji pasitaisytų. Tą vakarą T. B. buvo blaivi. Jų konfliktą matė jų mama L. B.. Atvažiavusi GMP T. B. išvežė į RVUL. Ji norėtų, kad D. atsakytų už tai ką jai padarė, bet nenorėtų, kad būtų baudžiama mama, dėl to, kad mama čia ne prie ko. D. paskutiniu metu dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Į VTMT dėl kūno tyrimo nesikreips (b. l. 53).

Papildomai apklausta kaip nukentėjusioji T. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad minėtas įvykis buvo 2016-09-21 vakare apie 23.45 val., ji buvo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo savo kambaryje, gulėjo jau lovoje su chalatu ir žiūrėjo televizorių. Taip pat namuose buvo jos mama L. B., ji buvo virtuvės patalpoje, dar namuose buvo jos močiutė A. O., ji buvo kitame kambaryje ir jau gulėjo lovoje. Taip pat namuose buvo ir jos jaunesnioji sesė V. B., gim. (duomenys neskelbtini). ir dar buvo, kaip minėjo mamos draugas J., bet jis yra ne mamos, o T. B. mirusio tėčio A. Š. draugas, kuris kiek žino atėjo į svečius eidamas pro šalį, kiek matė jis su mama virtuvės patalpoje prie stalo gėrė arbatą. Minėto J. pavardės nežino, kur jis gyvena atsakyti taip pat negali, to nežino. Ir jokių kontaktinių duomenų jo taip pat neturi. Jis buvo tėčio draugas ir jo numerio niekas iš šeimos narių neturi. Taigi, jiems sėdint virtuvėje, išgirdo, kad kažkas tai paskambino į buto duris durų skambučiu. Prie durų nuėjo jos mama L., kaip vėliau paaiškėjo į namus grįžo jos nepilnametė sesė D. B., ji buvo neblaivi, bet T. B .pamatė tik iš jos akių, nes buvo išsiplėtę akių vyzdžiai, bet jokio kvapo nuo jos alkoholio ji nepajuto. Iš anksčiau žino, kad ji yra rūkiusi narkotines medžiagas, tai yra žolę, dėl to dar sudvejojo, nes nepajuto kvapo. Taigi T. B. begulint savo kambaryje lovoje ji išgirdo kaip sesė D. rėkė „Ką tu čia darai, kas tu toks, išeik iš čia“. T. B. suprato, kad ji rėkia ant atėjusio svečio J. ir iškarto atsikėlusi nuėjo į virtuvę. Virtuvėje T. B. pamatė, kad ji stovi prie minėto J. ir ant jo šaukia. T. B. jai pasakė ,,apsiramink" ir pradėjo ją traukti paėmusi už jos vienos rankos savo rankomis, tai yra viena ranka savo už jos riešo, o kita ranka ties alkūne. Ji pradėjo muistytis ir tapo labai agresyviai nusiteikusi, tai matėsi iš jos akių, jos buvo piktos, agresyvios. Ji elgėsi neadekvačiai ir neprognozuojamai, puolė vežtis link J.. Tada T. B. dešinės rankos delnu trenkė vieną kartą savo seseriai D. B. per dešinį skruostą. Po minėto jos sudavimo ji liko toliau stovėti virtuvėje ir pradėjo verkti. Tada minėtas svečias J. atsistojo nuo kėdės, kaip suprato, jis suvokė, kad čia situacija tampa neprognozuojama ir jis atsisveikino, ir išėjo iš jų buto. T. B. tada paleido sesers laikytą ranką ir pati nuėjo atgal į savo kambarį, atsigulė į lovą, užsiklojo dar pledu sau kūną. T. B. trenkė seseriai per veidą, tai matė ir jos mama L.. Po kokių 2-3 minučių į jos kambarį atėjo agresyviai nusiteikusi D. B., rankoje, kurioje tiksliai šiuo metu nurodyti negali, ji laikė peilį, kuris skirtas mėsai pjaustyti. T. B. nespėjus sureaguoti ji iškarto du kartus smeigė su peiliu per antklodę ir minėtų dviejų smūgių metu T. B. iškarto nesuvokė kas vyksta, bet pakėlusi antklodę pajuto fizinį skausmą minėtose žaizdose, iš abiejų žaizdų pradėjo stipriai bėgti kraujas. Taip pat pamatė, kad sesei iš paskos atėjo ir mama L., ji pamatė, kad sesuo T. B. du kartus smeigė su peiliu į koją. Kadangi viskas įvyko labai greitai ji nespėjo sureaguoti ir sustabdyti savo dukters D.. T. B. tada pakėlusi antklodę ir pamačiusi, ką sesuo padarė, pradėjo verkti iš skausmo, tai pamačiusi ir pati D. išsigando ir pabėgo iš namų. Mama iškarto padavė rankšluostį uždėti ant žaizdos ir ją prispausti, kad nustotų bėgti kraujas. Pati ji jai iškvietė greitąją. Mama greitąją kvietė prie T. B., girdėjo kaip ji pasakė pareigūnams, kad „įvyko konfliktas ir sužalota koja, kojoje yra dvi durtinės žaizdos“. Po minėto skambučio labai greitai sureagavo greitoji ir policija ir abi tarnybos atvykusios buvo po 8-10 minučių. Po to kai atvyko policija D. pati grįžo į namus. D. dar prie T. B. sakė pareigūnams, kad „Aš nenorėjau, aš netyčia“, taigi kiek žino D. sulaikė pareigūnai ir išsivežė. O T. B. su mama vyko su greitąja pagalba į Lazdynų ligoninę. Minėtoje Lazdynų ligoninėje jai susiuvo dvi žaizdas kojoje, kurios yra žemiau kelio kairėje kojoje. Minėti du dūriai nebuvo perpjovę jai kojos iš abiejų pusių, tik iš vienos. Minėti gydytojai jai susiuvę kairėje kojoje dvi žaidas išleido į namus ir ji kartu su savo mama grįžo į namus. Be jos ir mamos L. daugiau niekas minėto elgesio su peiliu nematė. D. B. niekuomet prieš T. B. nebuvo smurtavusi, toks įvykis buvo pirmą kartą. Po minėto įvykio sesuo neatsiprašė tik ji pasakė, kad to ji nenorėjo padaryti. T. B. mano, kad sesers D. toks elgesys buvo dėl to, kad ji buvo neblaivi ir alkoholis ją taip paveikė nevalingai – neapgalvotai pasielgti. Ar ji smeigė į antklodę du kartus turėdama tikslą sužeisti, atsakyti negali, to nežino. T. B. po minėto įvykio jau savo sesei D.atleido, bet jeigu būtų galimybė norėtų su ja oficialiai susitaikyti. Mano šį savo poelgį ji labai apgalvojo ir daugiau jos toks elgesys nepasikartos. Po to, kai jai susiuvo koją, ji buvo nedarbinga vieną mėnesį, po ko dar lankėsi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini)poliklinikoje, nors yra registruota (duomenys neskelbtini)poliklinikoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Visi dokumentai dėl jos sužalotos kojos bus (duomenys neskelbtini)poliklinikoje. Šiuo metu sesė yra (duomenys neskelbtini) moterų pataisos namuose ir ten ji bus apie vienerius metus (b. l. 56-57).

Apklaustas kaip liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis. 2016-09-21 jis dirbo su vyriausiuoju patruliu D. V., kai jiems dirbant 2016-09-21 apie 23.49 val. buvo gautas iškvietimas iš VPK OVS vykti į (duomenys neskelbtini), Vilniuje nes „pranešėjos dukra (duomenys neskelbtini) metų perpjovė koją savo (duomenys neskelbtini) sesei“. Nuvykus minėtu adresu pamatė, kad tai yra nuosavas namas, juos pasitiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametė, kaip vėliau paaiškėjo jai (duomenys neskelbtini) metų, ji buvo neblaivi nuo jos buvo juntamas alkoholio kvapas, kalbėjo rišliai, bet ne visas įvykio detalias ji prisiminė. Ji paaiškino, kad namuose buvo mamos kažkoks draugas – vyriškis, bet minėtą vyriškį visi mėgino nuslėpti. Kai jie atvyko jokio vyro namuose nebuvo. Bet ji paaiškino, kad minėtas vyras buvo su jos mama L. B. ir ji su jais abiem sukonfliktavo, dėl ko tiksliai kilo žodinis konfliktas ji paaiškinti negalėjo. Pasiteiravus kur ji gėrė alkoholinius gėrimus, ji paaiškino, kad su draugais vyresniais, kokiais tiksliai ji nenurodė. Užėjus į namą iš karto pateko į virtuvės kambarį, virtuvėje jokių smurto pėdsakų nebuvo matyti, tuomet pateko į salono kambarį, kuris yra pereinamasis ir ten pamatė, kad ant lovos gulėjo vyresnioji sesė T. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jie su kolega pamatė, kad ji yra sužeista, apsiklojusi paklode kūną, o kairią koją buvo iškišusi, kuri ir buvo sužeista. Ji jiems paaiškino, kad jai jos jaunesnioji sesė su peiliu įdūrė į kairę koją du kartus, ji parodė minėtą žaizdą, kur buvo matyti dvi durtinės žaizdos, minėta moteris buvo sąmoninga ir apsirengusi su naktininkais. Ji paaiškino, kad jau gulėjo lovoje, kai atėjo jos sesuo D. B., kuri buvo išgėrusi ir kad konfliktas namuose kilo dėl jos mamos ir mamos draugo, minėto vyriškio niekas vardu neįvardino ir nenurodė, kad jis yra vyras ar sugyventinis, visi nurodė, kad tai yra tiesiog draugas. Minėtą peilį, kuriuo buvo sužalota T., jie buvo radę virtuvėje, ant paties peilio jokio kraujo pėdsako nebuvo matyti, jis jau buvo kažkieno iš namiškių, ar tai pačios D. B., nuplautas, minėtą peilį jis nufotografavo. Taip pat nufotografavo ant grindų salono kambaryje, ant žemės aptiktas kraujo dėmes. Taip pat jiems atvykus GMP dar nebuvo sulaukę, bet kiek pasakojo jų mama L. B., kad ji pati iškvietė tiek juos, tiek greitąją. Buvo matyti, kad iš minėtos vienos žaizdos, nes kaip paaiškino, jai su peiliu pataikė du kartus į tą pačia vietą, dėl to žaizda buvo viena, iš kurios bėgo kraujas. Žaizda buvo žemiau kelio, bet kiek matė, minėtas dūris nebuvo perpjovęs skersai koją, o tik matėsi įdūrimo žymės. Minėta duktė D. B. sutiko su tuo, kad ji dūrė savo seseriai du kartus į koją su peiliu, ji paaiškino kad tai padarė dėl to, kad jos sesė T. ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant žemės ir tada ji supyko ir norėjo ją pagąsdinti su peiliu tam, kad pavaidintų jog įdurs savo seseriai, bet minėto įvykio metu ji ir įdūrė du kartus su tuo pačiu peiliu. Taip pat jie namuose matė dar nepilnametę seserį V. B., gim. (duomenys neskelbtini). ir taip pat močiutę A. O., gim. (duomenys neskelbtini), kurios ir taip pat dukrų mama L. B. paaiškino, kad minėto konflikto jos nematė tik girdėjo barnius. Ar namuose buvo vyras taip ir nenustatė, nes iki jų atvykimo galimai pasišalino, jo tapatybės taip pat nepavyko nustatyti. Kai atvyko GMP 0883, apžiūrėjo T. B. ir ją išsivežė į Lazdynų ligoninę, o jie minėtą nepilnametę pagal minėtą faktą sulaikė ir pristatė į 1 PK tolimesniam tyrimui. Sulaikymo metu D. B. elgėsi ramiai, spec. priemonės nebuvo panaudotos. Namuose be minėto kraujo ant grindų daugiau jokių smurto pėdsakų ar grumtynių pėdsakų nebuvo aptikta (b. l. 64-65).

Iš alkotesterio kvito matyti, jog 2016-09-22 00:29 val. D. B. buvo nustatytas 1,09 promilių girtumas (b. l. 69).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios D. B. kaltė padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamosios prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiosios T. B. paaiškinimais duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų L. B. ir M. B. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta skambučio BPC įrašas ir pačiu garso įrašu, taip pat medicininių dokumentų apžiūra ir specialisto išvada, alkotesterio kvitu ir kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamoji paaiškino, kad ji supyko ant savo sesers, nes ši jai trenkė delnu per veidą, paėmė iš virtuvės peilį ir nuėjusi į sesers kambarį, norėdama ją pagąsdinti, du kartus, greitai, vien po kito smūgiavo peiliu į antklodę, tačiau pataikė į koją. Kai ji atėjo į kambarį, sesuo ant nugaros gulėjo lovoje, buvo užsiklojusi pledu, o jos kojos per kelius buvo sulenktos. Durdama peiliu į pledą, ji nematė, kur yra sesers kojos, tikėjosi, kad į jas nepataikys, pataikys į paklodę. Nukentėjusioji T. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad įvykio dieną ji norėdama nuraminti seserį, vieną kartą jai trenkė ranka per veidą ir nuėjo į savo kambarį, atsigulė į lovą, užsiklojo pledu. Po kokių 2-3 minučių atėjo agresyviai nusiteikusi D., kuri rankoje laikė peilį, pasakė, kad "tu manęs per veidą nedaužysi" ir tada peiliu vieną kartą dūrė į antklodę ir iš karto dūrė antrą kartą į antklodę, po antklode pataikė į blauzdą, pajuto stiprų skausmą žaizdose, pakėlė antklodę, pamatė, kad iš kojos bėga kraujas, jo buvo labai daug. Dėl sužalojimo ji buvo nedarbinga vieną mėnesį, vėliau dar lankėsi gydymo įstaigoje. Šias aplinkybes taip pat patvirtina tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, BPC skambučio garso įrašas ir jo apžiūros protokolas, liudytojų L. B. ir liudytojo M. B. apklausa. Iš apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėta T. B. medicininiai dokumentai matyti, kad dėl sužalojimų jai buvo padarytas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymas. Remiantis šiais įrodymais, darytina išvada, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. apie 23 val. 49 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu D. B., būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, nustatyta 1,09 promilių girtumas, virtuviniu peiliu du kartus dūrė į koją savo seseriai T. B., padarydama jai dvi pjautines žaizdas kairėje blauzdoje, kuriomis nesunkiai sutrikdė T. B. sveikatą.

D. B. nesutiko, kad ji tyčia sužaloji savo seserį T. B., teigdama, kad nenorėjo ją sužaloti, norėjo tik pagąsdinti, smeigdama peiliu į antklodę ir manydama, kad nepataikys į koją, į ją pataikė netyčia. Įvertinus nustatytas bylos aplinkybes - liudytojų, kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymus, teismas daro išvadą, kad veiksmai padaryti veikiant netiesiogine tyčia. 15 straipsnio 3 dalis numato, kad nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. D. B. virtuviniu peiliu vieną po kito du kartus smūgiavo į antklodę, kuria užsiklojusi gulėjo T. B.. Smūgiai buvo stiprūs, kadangi peilis perpjovė antklodę, taigi, suduodama tokius smūgius ji suprato, kad atlieka pavojingus kito žmogaus sveikatai veiksmus – stipriai peiliu du kartus smūgiuoja į antklodę, kuria yra užsiklojusi jos sesuo, suprato kad taip sužalos seserį. Kaltinamoji teigė, kad ji tikėjosi nepataikyti į nukentėjusiąją, suduodama minėtus smūgius, tačiau tuo pačiu kaltinamoji teismo posėdyje nurodė, kad ji nežinojo, kur po antklode yra nukentėjusios kojos, nes jos buvo užklotos antklode ir ji nematė kur smūgiuoja, taigi, tai reiškia, kad jos tikėjimasis nepataikyti į sesers koją po antklode ir jos nesužaloti, o tik pagąsdinti, yra niekuo nepagrįstas. Toks tikėjimasis išvengti gresiančių pavojingų veikos padarinių iš esmės reikia abejingumą šiems padariniams, o tai atitinka tą psichinį santykį su kaltininko atliekamų veiksmų padariniais, kuris yra numatytas netiesioginės tyčios formuluotėje. Tai ir yra ta situacija, kai asmuo nenori padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Suvokdamas, kad smūgiuojant į antklodę, po kuria guli žmogaus, visiškai realu pataikyti ir į jo kūną ir jį sužaloti, nesiima jokių veiksmų kad išvengtų sužalojimo, ir vis tiek atlieka pavojingus veiksmus. Kaltinamoji ir nukentėjusioji yra seserys, iki įvykio jos gyveno kartu, todėl yra šeimos narės ir artimosios giminaitės. Taigi, įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios D. B. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kai tyčinis, padarytas netiesiogine tyčia, savo šeimos nario nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Bausmės skyrimas

D. B. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikyta buvo nuo 2016-09-21 23.49 val. iki 201-09-22 14.41 val. Jai paskirta kardomoji priemonė nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (b. l. 90-91, 93).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kaltinamoji nusikalstamos veikos apdarymo metu ir dabar yra nepilnametė, todėl skiriant jai bausmę atsižvelgtina ir į BK XI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Kaltinamoji D. B. yra teista du kartu, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, mokosi pataisos namuose esančioje mokykloje 8 klasėje, administracine tvarka bausta, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą priklausomybės ligų įskaitose nepateikta.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokia aplinkybė pripažintina sunkinančia, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamoji veikos padarymo metu buvo vartojusi alkoholio, neblaivi, tuoj po nusikaltimo padarymo jai nustatytas 1,09 promilių girtumas, taip pat pats kaltinamoji nurodė, jog alkoholio pavartojimas turėjo įtakos jos elgesiui įvykio metu. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad D. B. elgesys įvykio metu buvo įtakotas apsvaigimo.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybę ir vieną lengvinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji teisiama trečią kartą, kaltinamoji nusikalstamą veiką padarę prieš savo šeimos narį – seserį, smurtą prieš ją pavartojo panaudodama įrankį, peilį. Kaltinamoji padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, kurio sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nors kaltinamoji yra nepilnametė, tačiau teisiama jau trečią kartą, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. pateisino jai parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto. Įvertinus visa tai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti apsiekti paskyrus kaltinamajai laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi kaltinime numatytą veiką, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, nuketėjusioji jai pretenzijų neturi, kaltinamoji yra nepilnametė, todėl jai skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei jos minimumas.

Daiktai

Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikaltimo įrankis – peilis, kuris 2016-10-31 nutarimu perduotas saugoti į policijos komisariato daiktų saugyklą, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotinas ir sunaikintinas kaip menkavertis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jai 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti S. M. nuteistu 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2016-03-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria subendrinti 2015-12-08 ir 2015-12-22 dienos nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutine subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, t. y. prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu C papunkčiu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką 2016-09-21 23.49 val. iki 201-09-22 14.41 val., t. y. 1 dieną.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nusikaltimo įrankį – peilį konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė