Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-01-17 · Civilinė byla Nr. 2-40/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-17
Bylos Nr.
2-40/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Donatas Šernas
Atsakovas
A. Donėlos
Ieškovas
L. B. W. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-40/2008Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISliETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Donėlos komercinės firmos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria A. Donėlos komercinei firmai iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-746-33/2007 pagal ieškovų L. B. W. B. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinius atsakovui A. Donėlos komercinei firmai dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai L. B. W. B. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) kreipėsi į teismą prašydami iškelti atsakovui A. Donėlos komercinei firmai bankroto bylą dėl nemokumo. Ieškovas L. B. W. B. nurodė, kad atsakovo A. Donėlos komercinės firmos savininkas A. D. pagal 2005 m. liepos 7 d. vekselį yra skolingas ieškovui 60 309 Lt ir priskaičiuotas 6 procentų palūkanas nuo mokėjimo termino pabaigos iki galutinio skolos sumokėjimo. Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2007 m. balandžio 1 dienai sudaro 22 999 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi A. Donėlos komercinei firmai iškėlė bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė UAB ,,Verslo administravimo kompanija“. Nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. Donėlos komercinė firma ir jos savininkas ieškovams yra skolingi 83 292 Lt, kitiems kreditoriams atsakovo skolos yra 91 756,92 Lt dydžio ir jos yra išieškomos vykdymo procese. Apie kreditorius ir jų finansinius reikalavimus, apie įmonės debitorinį įsiskolinimą atsakovas, nors ir buvo įpareigotas teismo, duomenų nepateikė. Atsakovas A.Donėlos komercinė firma, neigdamas savo nemokumą, įrodinėja, kad pagal UAB „Turto spektras“ atliktą vertinimą įmonei priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 3 630 000 Lt. Tačiau Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas rodo, jog A. Donėlos komercinė firma yra UAB „Turto spektras“ vertintų nekilnojamojo turto objektų bendrasavininkis ir jam priklauso tik 8160/20000 vertintų statinių dalys, o šio atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto 347 000 Lt rinkos vertė nustatyta antstolio užsakymu atliktu turto įvertinimu. Kadangi A. Donėla nepateikė duomenų apie kitą įmonės turimą turtą, teismas laikė, jog įmonė turi turto už 347 000 Lt, o jos skolos sudaro 175 049 Lt ir viršija pusę turimo turto vertės, todėl įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Teismas nurodė, kad atsakovas į 2007 m. spalio 30 d. bylos nagrinėjimo posėdį pakartotinai neatvyko, gavus įrodymus, jog ir sirgdamas eidavo į darbą, jis buvo įspėtas, kad dėl jo ligos teismo posėdis nebebus atidedamas. Teismo šaukimas atsakovui įteiktas per firmos savininko darbovietės administraciją, nes A.Donėlos nurodytu adresu atsakovui siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. Donėlos komercinė firma prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti. Skunde atsakovas nurodo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie 2007 m. spalio 30 d. vykusį teismo posėdį, todėl jis neturėjo galimybės pateikti įrodymų bei pareikšti prašymų ir dėl to buvo pažeistos jo procesinės teisės. Atsakovas teigia, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 97 ,,Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijos narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintą ,,Valstybinių žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką“, todėl neteisingai nustatė, kad A. Donėlos komercinė firma nėra žemės sklypo nuomininkė. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktą UAB ,,Turto spektras“ atliktą A. Donėlos komercinei firmai priklausančio turto vertinimą ir rėmėsi tik Nekilnojamo turto registro duomenimis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, remdamasis jais pagrįstai konstatavo atsakovo įmonės nemokumą, todėl ir bankroto bylą firmai iškėlė teisėtai. Teismas nenustatinėjo žemės sklypo naudotojo ir nuomininko, nes tai nėra bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo dalykas. Atsakovo atskirajame skunde minimi teisės aktai yra negaliojantys. Apie posėdį atsakovas buvo informuotas tinkamai, laikantis CPK 123 straipsnio reikalavimų.

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas L. B. W. B. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad byloje atsakovo pateikta 2007 m. vasario 1 d. pažyma Nr. 07/02-3-60 negali būti pagrindu nustatyti kitokią, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui priklausančio turto vertę, kadangi atsakovui priklauso ne visas pažymoje nurodytas Gintaro Įlankos g. 4, Neringoje esantis nekilnojamasis turtas, o 8160/20000 jo dalys, be to, nėra duomenų apie atsakovui nuosavybės teise nepriklausančio žemės sklypo, užimto vertintais statiniais, nuomos sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Atsakovas A.Donėlos komercinė firma atskirąjį skundą grindžia procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir įrodinėjimo taisykles reglamentuojančių proceso teisės normų netinkamu taikymu.

Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, nagrinėjimo teisme betarpiškumo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę dalyvauti teisme nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Šalys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje ir gali vesti bylą per atstovus ar prašyti teismą bylą išnagrinėti joms ir jų atstovams nedalyvaujant. Tačiau CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.

CPK 246 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakovą ir jo atstovą, negalinčius atvykti į teismo posėdį dėl objektyvių priežasčių, apie tai informuoti teismą iš anksto iki teismo posėdžio pradžios, patiekiant teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus. Taigi pagrindinis principas, leidžiantis šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių jai (šaliai) neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą esant dviems sąlygoms: pirma, atsakovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; antra, teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. CPK 246 str. 2 d. nurodyta, kad neatvykimas dėl ligos, paprastai nelaikomas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, bei tai, kad jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas (b. l. 125-127).

Teismo procesinių dokumentų, tame tarpe ir teismo šaukimų bei pranešimų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims tvarką reglamentuoja CPK I dalies XI skyriaus antrojo skirsnio normos, pagal kurias juridiniam asmeniui procesiniai dokumentai yra įteikiami šio juridinio asmens vadovui, valdymo organui arba raštinės darbuotojui, o jeigu juridinių asmenų registre nurodytoje juridinio asmens buveinės vietoje procesinių dokumentų įteikti nustatyta tvarka nėra galimybės, tinkamu procesinių dokumentų įteikimu juridiniam asmeniui yra laikomas įteikimas juridinių asmenų registre nurodytiems administracijos vadovui arba valdymo organo nariams, kaip fiziniams asmenims jų gyvenamosios ar darbo vietų adresais jiems asmeniškai ar pilnamečiams jų šeimos nariams, ar darbovietės administracijai ir procesinių dokumentų įteikimo adresatui diena laikoma jų įteikimo nurodytiems asmenims diena (CPK 123 str. 2, 3, 4, 5 d.d.).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo pranešimai apie priimtą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo bei apie VSDFV Klaipėdos skyriaus įtraukimą į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, teismo šaukimai siųsti atsakovui komercinei firmai jos savininko A. D. nurodytu adresu grįžo neįteikti adresatui, nes gavėjas pašto įstaigoje registruotos siuntos neatsiėmė (b. l. 23, 30-31, 44-47, 54). Šie ir vėlesni teismo pranešimai bei šaukimai, tame tarpe ir į 2007 m. spalio 30 d. teismo posėdį, atsakovui A.Donėlos komercinei firmai buvo siųsti į atsakovo A. Donėlos komercinės firmos savininko A. D. darbovietę ir įteikti darbdavio UAB ,,Autopunkto taksi“ direktoriui A. M., kaip tai numato CPK 123 straipsnio 2, 3, 4 dalys (b. l. 9, 20, 50, 55, 115, 121-122, 124).

Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 9 straipsnio 4 dalis reikalauja, kad teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti turi būti priimta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos. L. B. W. B. pareiškimas iškelti A. Donėlos komercinei firmai bankroto bylą Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas 2007 m, birželio 15 d., jo nagrinėjimui bei bylai reikalingų įrodymų rinkimui teismas skyrė keturis posėdžius, 2007 m. spalio 5 d. ir 2007 m. spalio 19 d. posėdžiai buvo atidėti atsakovo komercinės firmos savininko A. D. prašymais dėl jo nedarbingumo nuo 2007 m. spalio 4 d. iki spalio 9 d. ir nuo 2007 m. spalio 16 d. iki spalio 22 d. (b.l.105-109, 112-113, 116). Tuo tarpu byloje esantis A. D. darbdavio UAB ,,Autopunkto taksi“ direktoriaus A. M. patvirtinimas liudija, kad A. D. nuo 2007 m. spalio 3 d. iki 2007 m. spalio 19 d. dirbo (b. l. 9, 123).

Įvertinus byloje esančiais duomenimis nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas apie 2007 m. spalio 30 d. teismo posėdį buvo informuotas tinkamu būdu (CPK 122 str. 1 d., 123 str. 4, 5 d.), o bylą be atstovo vedančios firmos savininkui neatvykus į teismo posėdį ir iki jo pradžios nepateikus teismui neatvykimą pateisinančių dokumentų bei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.). Bylos duomenys liudija, kad teismas ne tik buvo sudaręs galimybę atsakovui, bet ir reikalavo iš jo pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytus bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimui reikalingus dokumentus. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija, sprendžia, kad apelianto argumentas apie teismo šaukimo jam neįteikimą ir dėl to pažeistas jo teises yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

LR ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis reglamentuoja bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindus, kuriais yra viena iš šių teismo nustatytinų sąlygų: 1) įmonės nemokumas, arba 2) įmonės viešas paskelbimas arba kitoks pranešimas kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas - tai įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, t. y. kad pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kai ji nevykdo finansinių įsipareigojimų - neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus 3 mėnesiams po ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžto termino.

ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis numato, kad įmonės vadovas, gavęs iš bankroto bylos iškėlimą inicijuojančio asmens ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinė atskaitomybė, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Atsakovas iš esmės neįvykdė nei minėto įstatymo reikalavimo, nei pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalį teismo duotų įpareigojimų pateikti šiuos dokumentus (b.l.17, 60).

Procesiniuose dokumentuose atsakovas pripažįsta, kad įmonė veiklos nevykdo nuo 2006 m. balandžio 1 d., tačiau neigia įmonės nemokumą, nurodydamas, kad firmai priklausančio nekilnojamojo turto vertė viršija trijų milijonų sumą (b.l. 23, 62, 63). Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos 175 049 Lt įmonės pradelstų įsipareigojimų sumos, kurią sudaro įsiskolinimas bankroto bylą atsakovui inicijavusiems kreditoriams bei antstolių vykdomų išieškojimų kitiems kreditoriams bendra suma.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo turimą turtą ir jo vertę, rėmėsi byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, turto arešto aktų registro išsamios informacijos duomenimis bei Aleksandro Selezniovo antstolio kontoros, vykdančios išieškojimą iš atsakovo, užsakymu atliktu preliminariu turto rinkos vertės nustatymu (b.l. 34-37, 78-90, 103-104). Šie duomenys liudija, kad atsakovas A.Donėlos komercinė firma yra nekilnojamojo turto – pastatų ir kiemo statinių, esančių Gintaro Įlankos g. 4, Neringos mieste, bendraturtis ir šiai firmai nuosavybės teise priklauso 8160/20000 dalys sargo namelio, unikalus numeris 2397-6001-4016, sandėlio, unikalus numeris 2397-6001-4027, ir kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora), unikalus numeris 2397-6001-4038. Šio atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto 347 000 Lt preliminari rinkos vertė yra nustatyta išieškojimus iš A.Donėlos komercinės firmos vykdančio antstolio užsakymu 2007 m. vasario 19 d. turto vertintojo UAB „Inreal“ atliktu vertinimu, duomenų apie tokio įvertinimo nuginčijimą byloje nėra (CPK 681, 682 str.str.). Tuo tarpu atsakovas, įrodinėdamas įmonei priklausančio nekilnojamojo turto tris milijonus litų viršijančią vertę, remiasi UAB „Turto spektras“ 2007 m. vasario 1 d. pažyma dėl nekilnojamojo turto preliminarios vertės nustatymo (b.l.24-25, 35-36), iš kurios matyti, kad turto 3 630 000 Lt rinkos ir 2 541 000 Lt priverstinio pardavimo vertės buvo nustatytos vertinamo nekilnojamojo turto įkeitimui bankui, buvo vertinamas visiems trims bendrasavininkiams priklausantis nekilnojamasis turtas – pastatai ir kiemo statiniai, neišskiriant jo dalių, taip pat ir nuomojamas 3 620 kv.m. ploto žemės sklypas, kuris nuosavybės teise atsakovui nepriklauso. Šio žemės sklypo nuomos sutartis su atsakovu nesudaryta (b.l.102), duomenų apie teisės aktų nustatyta tvarka jo suteikimą naudotis atsakovui byloje nėra. Įvertinusi ištirtais duomenimis nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi priverstinio išieškojimų vykdymo procese atliktu atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto įvertinimu, o ne visiems bendraturčiams priklausančio turto bei nuomojamo žemės sklypo bendra verte, nustatyta turto įkeitimo tikslu. Su taisytinu atskiruoju skundu atsakovo pateiktame antstolės Laimos Neniškienės 2007 m. vasario 9 d. turto arešto akte nurodyta atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – pastatų ir statinių verte remtis taip pat negalima, nes ji nustatyta pagal pripažintą netinkamu vadovautis šioje civilinėje byloje UAB „Turto spektras“ 2007 m. vasario 1 d. atliktą vertinimą (b.l.133-135).

Atsakovo skunde minėti teisės aktai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 97 ,,Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijos narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtinta ,,Valstybinių žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka“ yra negaliojantys, teismas neprivalėjo jais vadovautis, kaip neprivalėjo išaiškinti ir žemės sklypo nuomininko ir naudotojo sąvokų, nes keliant įmonei bankroto bylą šios aplinkybės teisiškai nėra reikšmingos, teismas privalo ištirti ir nustatyti įmonės nemokumo, sietino su pradelstais įsipareigojimais ir į įmonės balansą įrašyto turto verte, buvimą ar nebuvimą.

Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą vertinamos visos aplinkybės susijusios su atsakovo finansine padėtimi, jo mokumu, turtu ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovo turtinę padėtį pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir nenagrinėjo klausimų dėl atsakovui nepriklausančio nuosavybės teise turto.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria A. Donėlos komercinei firmai iškelta bankroto byla, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėAudronė JarackaitėDonatas Šernas