Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1001-780/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-19
Bylos Nr.
1-1001-780/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28631-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
J. Ž.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1001-780/2018Proceso Nr. 1-01-1-28631-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 19 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Almai Sinkevičienei,dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei,kaltinamajam J. Ž.,

viešame teismo posė­dy­je išnagri­nė­jo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, iš dalies darbingas (darbingumas 55 procentai), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž. 2018-06-16 apie 18 val. 33 min., Lazdijų r. sav., Seirijų sen., Mockonių k., Mockonių g., prie pastato pažymėto Nr. 16, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo R. J. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį "Opel Zafira", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 5957/2018(01) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,81 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis J. Ž. kaltės nepripažino ir nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o A. M.. Jis paaiškino, kad 2018-06-16 ryte pas kaimyną V. gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, jis išgėrė vieną kitą stikliuką degtinės. Buvo gėręs vaistus, todėl pasijuto negerai. P. V. buvo ir A. M., kuris ardė automobilį ir buvo blaivus, todėl sutiko parvežti jį namo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Apie 18 val. už vairo sėdo A. M., o jis atsisėdo ant galinės sėdynės ir užsnaudė. Jie važiavo R. J. priklausančiu automobiliu "Opel Zafira". (duomenys neskelbtini) kaime sutiko keturračius motociklus ir jis norėjo pasikalbėti su jų vairuotojais, todėl A. M. sustabdė automobilį. Iš automobilio pirmasis išlipo jis, o vėliau ir A. M.. Išlipęs iš automobilio jis kalbėjosi su keturračio vairuotoju M. K., prašė nevažinėti greitai ir neardyti kelio. Pokalbio metu priėjo O. P., kurios namas yra maždaug už 30 metrų nuo keliuko, ir pradėjo šaukti, kad jis ir A. M. važinėja girti, liepė keturračių vairuotojams atimti iš jų raktelius. Jis ir A. M. nenorėjo konfliktuoti, todėl palikę automobilį ant kelio abu nuėjo kiekvienas į savo namus. Grįžęs namo išgėrė apie 100 gramų degtinės ir sėdėdamas užmigo. Nepraėjus valandai laiko į jo namus atvažiavo policija ir alkotesteriu nustatė jam 2,70 promilių girtumą. Po to nuvežė į ligoninę paimti kraujo. Galvoja, kad liudytojas M. K. nurodo jį kaip vairuotoją, nes to paprašė O. P., su kuria jo santykiai konfliktiški.

Byloje ištirti įrodymai

Liudytojas A. M. paaiškino, kad 2018-06-16 buvo pas V. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, ir ardė automobilį. Kažkuriuo metu atvažiavo ir J. Ž.. V. K. ir J. Ž. gėrė degtinę ir J. Ž. pasigėrė, todėl V. K. paprašė, kad jis parvežtų J. Ž. namo. Jis pats buvo blaivus, todėl sutiko. Jis sėdo už automobilio vairo ir vairavo, o J. Ž. atsisėdo ant galinės sėdynės ir užmigo. (duomenys neskelbtini) kaime J. Ž. pamatė kaimynę O. ir vaikinus su keturračiais, todėl liepė sustoti, nes norėjo su jais pasikalbėti, kad jie nelakstytų po kaimą. J. Ž. ir jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie vaikinų pakalbėti. Tada atėjo kaimynė O. ir pradėjo šaukti “atimkit raktelius, jie girti“. Kažkas paėmė raktelius iš spynelės, o jis ir J. Ž. nuėjo kiekvienas į savo namus.

L. O. P. paaiškino, kad įvykio dieną gėrė kavą savo kieme ir matė kaip už 20-30 metrų nuo jos namų ant keliuko sustojo keturračiai motociklai, kurie norėjo praleisti iš priekio atvažiuojantį automobilį. Tačiau automobilis taip pat sustojo ir jį vairavęs J. Ž. išlipo iš vairuotojo vietos bei pradėjo auklėti vaikinus. J. Ž. pažįsta, nes jis yra bendravęs su jos drauge, dažnai girtas konfliktuoja ir su ja pačia. Tą dieną J. Ž. už vairo matė jau trečią kartą. Išlipęs iš savo automobilio J. Ž. kalbėjo su keturračio vairuotoju, jaunu vaikinu. Šio vaikino ji nepažįsta ir matė pirmą kartą. Pastarasis J. Ž. pasakė, kad šis yra girtas. Ji pati matė ir suprato, kad J. Ž. buvo girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ji patarė vaikinams paimti automobilio raktelius, kad daugiau nevažinėtų. Iš automobilio dar išlipo kitas vyras, kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jo vardo ir pavardės ji nežino, bet jį vadina Barščio anūku. Jis buvo dar girtesnis už J. Ž.. J. Ž. ir jo keleivis paliko automobilį ant kelio ir nuėjo link savo namų. Policija atvažiavo maždaug už 10-15 minučių nuo J. Ž. sustojimo. Ji pasakė policininkams kas vairavo automobilį ir kur gyvena J. Ž..

L. M. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime jis vairavo keturratį motociklą ir sutiko iš priekio atvažiuojantį automobilį. Jis su savo keturračiu sustojo įvažiavime į greta esantį namą, kad automobilis galėtų pravažiuoti keliu. Tačiau automobilis taip pat sustojo ir iš vairuotojo vietos išlipo kaltinamasis. Liudytojas patvirtino, kad automobilį vairavo kaltinamasis, kurį atpažino ir ikiteisminio tyrimo metu, nes jo veidas labai įsimintinas. Kaltinamasis pradėjo klausinėti kodėl jis važinėja su keturračiu. Suprato, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Po to iš automobilio priekinės dešinės pusės išlipo keleivis, kurio iš pradžių net nematė, nes jis turbūt atsilenkęs sėdynę miegojo. Keleivis buvo daug aukštesnio ūgio nei vairuotojas, taip pat buvo neblaivus. Nei kaltinamojo, nei jo keleivio jis iki tol nebuvo matęs ir nepažinojo. Prie automobilio priėjusi moteris pasakė paimti iš jų raktelius. Vairuotojas ir keleivis iš įvykio vietos pasišalino. Policija atvažiavo maždaug po 15 minučių. Moteris policininkams pasakė vairuotojo pavardę ir kur jis gyvena. Maždaug po 2-3 minučių policija išvažiavo ieškoti vairuotojo. Šios moters jis nepažįsta ir matė ją pirmą kartą. Po įvykio kaltinamasis buvo atvažiavęs pas jį į darbą automobiliu, be to jam kažkas skambino telefonu ir sakė pagalvoti apie parodymus šioje byloje jeigu nori išsaugoti darbą.

L. R. S., dirbantis Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK vyriausiuoju patruliu, patvirtino, kad pagal policijos budėjo pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo ir kilusio konflikto į įvykio vietą atvyko per nustatytą laiką, t. y. iki 20 minučių. Rado stovintį automobilį, keturračius motociklus ir keletą žmonių prie jų. Jauni vaikinai pasakė, kad automobilį vairavo vienas vyras, o su juo buvo dar vienas vyras, juos abu apibūdino. Vietoje buvusi moteris pasakė, kad vaikinų nurodytas vairuotojas yra J. M. ir nurodė kur jis gyvena. Visų žmonių paaiškinimai sutapo. Pas J. Ž. į namus atvažiavo maždaug po 10 minučių nuo atvykimo į įvykio vietą. Jį rado sėdintį prie stalo namuose. Jis buvo akivaizdžiai girtas. Alkotesteriu nustatė jo girtumą. Alkoholio pas jį namuose nematė. Po to J. Ž. nuvežė į ligoninę paimti kraujo.

Liudytoja L. D., kuri dirba slaugytoja Lazdijų ligoninėje, paaiškino, kad dalyvavo paimant J. Ž. kraujo mėginius. Teismo posėdyje neprisiminė ką kalbėjo J. Ž., bet patvirtino pagarsintus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad J. Ž. pats sakė, jog alkoholį gėrė prieš dvi valandas iki kraujo paėmimo.

L. R. J. parodė, kad jai priklausančiu automobiliu "Opel Zafira", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), naudojosi J. Ž., bet ji nematė ir nežino ar jis vairavo jį 2018-06-16. Išlaidas už automobilio nugabenimą iš įvykio vietos ir jo saugojimą sumokėjo ji. Kai automobilį sugrąžino policija ji pardavė jį.

Liudytojas K. J. parodė, kad įvykio dieną pas jį ryte buvo atvažiavęs J. Ž. ir prašė padėti darbuose, bet jis jam atsakė, nes buvo užsiėmęs. J. Ž. buvo blaivus ir iš karto išvažiavo. Alkoholio tą dieną kartu jie negėrė ir kartu niekur nevažinėjo.

2018-06-16 Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK vyresniojo tyrėjo R. S. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2018-06-16 apie 18 val. 33 min., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), du jaunuoliai, kurie važiavo keturračiu motociklu, konfliktavo su automobilio "Opel" v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir keleiviu, automobilio ,,Opel" vairuotojas yra neblaivus. Atvykus į įvykio vietą pasitiko O. P., kuri paaiškino, kad matė kaip automobilį ,,Opel Zafira" v. nr. ž. (duomenys neskelbtini) vairavo J. Ž.ir sankryžoje susitiko su keturračiu motociklu, kuriuo važiavo M. K.ir K. G., automobilio vairuotojas J. Ž. buvo galimai neblaivus, išlipęs iš automobilio konfliktavo su minėtais jaunuoliais, o po konflikto kartu su nenustatytu asmeniu iš įvykio vietos pasišalino, ant važiuojamosios dalies palikdami automobilį. Nedelsiant nuvyko adresu(duomenys neskelbtini) ir gyvenamajame name buvo surastas J. Ž., kuriam 19 val. 00 min. alkotesteriu "Drager alcotest 6810" Nr. ARFM-0232 buvo nustatytas 2,70 promilių girtumas. Apie 19 val. 50 min. jis buvo pristatytas į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių dėl kraujo mėginio paėmimo (1 t., b. l. 1-4).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas M. K. patvirtino, jog fotonuotrauka Nr. 6 yra asmens, kuris 2018-06-16 apie 18 val. 30 min., būdamas neblaivus, vairavo automobilį "Opel Zefira" valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuotrauka Nr. 6 yra J. Ž. (1 t., b. l. 87-89).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas M. K.patvirtino, jog fotonuotrauka Nr. 3yra asmens, kuris 2018-06-16 apie 18 val. 30 min., sėdėjo automobilio "Opel Zefira" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio vietoje. Nuotrauka Nr. 3 yra A. M. (I t., b. l. 93-95).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) , prie Obelijos ežero. Nurodyta, kad ant važiuojamosios dalies, stovi automobilis "Opel Zafira", valst. nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, šalia automobilio ant tvorelės kabo automobilio užvedimo raktelis (1 t., b. l. 17-19).

Alkoholio kiekio matuoklio Nr. ARFM-0232 panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2018-06-16, 19.00 val. J. Ž.nustatytas 2,70 promilių girtumas (1 t., b. l. 57-60).

VšĮ “Lazdijų ligoninė” biologinės terpės siuntime tirti Juozo žemaičio kraują nurodyta, kad kraujas paimtas 2018-06-16, 19.59 val., grafoje "kada ir kiek vartoja" nurodyta - "alaus, kiekio neprisimena", o grafoje "kada vartota anksčiau paskutinį kartą" nurodyta - "prieš 2 val." (1 t., b. l. 63).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5951/2018(01) nurodyta, kad J. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,81 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 64).

VĮ "Regitra" duomenų bazės išraše ir registracijos liudijime Nr. H 402291 nurodyta, kad automobilio "Opel Zafira", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas nuo 2017-09-05 yra R. J. (1 t., b. l. 27, 29).

Apžiūros protokole aprašytas ir kompaktiniame diske įrašytame garso įraše girdimas Bendrajame pagalbos centre 2018-06-16 18.28 val. gautas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) apie Opeliu atvažiavusius du visiškai girtus asmenis (duomenys neskelbtini) prie pat Obelijos ežero, iš kurių jau yra paimti mašinos raktai, nurodama, kad kol kalba telefonu jie jau dingo (1 t., b. l. 68-71, 72).

2018-08-20 Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK tyrėjos S. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-08-17 buvo atliekama A. M. apklausa, kurios metu jis nurodė, kad 2018-06-16 vairavo automobilį "Opel Zafira", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o po apklausos nurodė, kad jis neturi ko prarasti, sakė neturintis vairuotojo pažymėjimo ir nėra ką iš jo atimti (1 t., b. l. 125).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo neigia ir jo parodymus patvirtino kartu važiavęs liudytojas A. M., tačiau teismas konstatuoja, kad J. Ž. kaltė yra įrodyta visais kitais byloje ištirtais įrodymais, kurių visuma leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo parodymai apie tai, kad automobilį vairavo ne jis, o A. M. atmestini kaip siekis išvengti atsakomybės, o juos patvirtinančius liudytojo A. M. parodymus teismas vertina kaip melagingus, nes tiek vienus, tiek kitus parodymus paneigia visuma kitų, vienas kitą patvirtinančių įrodymų, kurie sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, leidžiančią konstatuoti, kad automobilį vairavo būtent kaltinamasis.

Kaltinamojo ir liudytojo A. M. parodymus paneigia liudytojų M. K., O. P., R. S. ir L. D. parodymai, kurie nuo pat tyrimo pradžios yra nuoseklūs, visiškai sutampa ir nekelia jokių abejonių dėl jų objektyvumo. L. M. K. tiesiogiai susitiko kelyje su kaltinamojo vairuojamu automobiliu, jie sustojo apie 10 metrų atstumu vienas prieš kitą, liudytojas matė kas vairuoja automobilį ir kas išlipo iš vairuotojo vietos, kelias minutes kalbėjosi su vairuotoju, o tik vėliau iš automobilio priekinės keleivio vietos išlipo liudytojas A. M.. Todėl liudytojas aiškiai įsidėmėjo vairuotoją ir jo supainioti su keleiviu negalėjo. Tą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu atlikti parodymai atpažinti iš nuotraukų, kurių metu M. K. atpažino kaltinamąjį kaip vairuotoją, o A. M. kaip keleivį. Apsirikti dėl jų liudytojas negalėjo ne tik dėl to, kad aiškiai matė kas vairavo automobilį, bet ir dėl objektyviai labai skirtingos kaltinamojo J. Ž. ir liudytojo A. M. išvaizdos (kaltinamasis yra daug mažesnio ūgio ir visiškai kitokių veido bruožų nei liudytojas A. M.). Lygiai tokius pat parodymus davė ir liudytoja O. P., kuri asmeniškai matė visas šias aplinkybes iš 20-30 metrų atstumo, nes visa tai vyko kelyje šalia jos gyvenamojo namo tuo metu, kai ji kieme gėrė kavą. Kaltinamasis pats patvirtino, kad liudytoja į įvykio vietą atėjo gerdama kavą, todėl nekyla abejonių, kad liudytoja sako tiesą, jog įvykio metu gėrė kavą kieme ir pati matė įvykio aplinkybes. Abejoti abiejų liudytojų parodymų objektyvumu nėra jokio pagrindo. M. K. kaltinamąjį matė pirmą kartą gyvenime ir neturi jokio intereso apkalbėti bei nepagrįstai kaltinti jam nepažįstamą kaltinamąjį, jeigu automobilį iš tiesų būtų vairavęs A. M.. Nors liudytoja O. P. patvirtino kaltinamojo nurodomas aplinkybes apie jų ankstesnius konfliktinius santykius, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti liudytojos parodymų objektyvumu dėl šio konkretaus įvykio. Parodymus liudytoja davė prisiekusi teisme sakyti tiesą ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl net ir nedraugiški santykiai su kaltinamuoju nėra pagrindas jai meluoti ir rizikuoti būti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn. Be to, itin svarbi aplinkybė yra tai, kad liudytojai M. K. ir O. P. iki įvykio buvo visiškai nepažįstami, jie nevažiavo kartu ta pačia transporto priemone, o įvykį matė iš skirtingų vietų, tačiau jų parodymai visiškai sutampa. Tokie vienodi dviejų skirtingų ir vienas kito nepažįstančių žmonių parodymai leidžia visiškai patikimai konstatuoti, kad jų nurodomos aplinkybės yra teisingos ir abejoti dėl jų nėra jokio pagrindo.

Teismas atmeta kaltinamojo prielaidas, kad liudytojas M. K. apklaba jį paprašytas liudytojos O. P., kuri neva nori jam pakenti dėl jų ankstesnių konfliktinių santykių. Tokia kaltinamojo pozicija tėra bandymas sumenkinti liudytojų parodymų patikimumą, tačiau jis neturi jokio racionalaus pagrindimo. Abu liudytojai yra labai skirtingo amžiaus, gyvena skirtingose vietose, jie pirmą kartą gyvenime matė vienas kitą, todėl nėra jokio logiško paaiškinimo kodėl M. K. turėtų pagrindą vykdyti jam svetimo žmogaus (O. P.) prašymą ir melagingai apklabėti kaltinamąjį. Lygiai taip pat nėra jokio racionalaus paaiškinimo kodėl O. P. turėtų prašyti nepažįstamo asmens (M. K.) meluoti jos naudai ir nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį, kaip teigia jis pats. Galiausiai, liudytojų M. K. ir O. P. parodymų patikimumą patvirtina liudytojo R. S. parodymai ir jo tarnybinis pranešimas, surašytas iš karto po įvykio užfiksavimo. Šis policijos pareigūnas patvirtino, kad dar įvykio vietoje abu liudytojai vienodai paaiškino aplinkybes ir jų paaiškinimai apie tai, kas vairavo automobilį visiškai sutapo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad liudytojų M. K. ir O. P. parodymai yra visiškai patikimi ir kartu su parodymų atpažinti protokolais bei liudytojo R. S. parodymais ir jo tarnybiniu pranešimu yra pakankami pripažinti, kad automobilį vairavo kaltinamasis J. Ž., o ne liudytojas A. M.. Atitinkamai liudytojo A. M. parodymus teismas vertina ne kaip kaltinamąjį teisinančius parodymus, o kaip melagingus parodymus, kuriais liudytojas siekia padėti išvengti kaltinamajam atsakomybės, nes tokie parodymai yra visiškai paneigti konstatavus kaltinamojo kaltę. Todėl teismas negali vadovautis melagingais parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamojo girtumas ir apsvaigimas nuo alkoholio nustatytas atlikus jo kraujo tyrimą, todėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kad J. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,81 promilės etilo alkoholio, yra objektyvus ir mokslu pagrįstas įrodymas, patikimai patvirtinantis, kad kaltinamasis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Savo girtumą ir jo laipsnį kaltinamasis pripažįsta ir pats. Nors kaltinamasis teisme nurodė, kad iš įvykio vietos grįžęs į namus dar išgėrė apie 100 gramų degtinės kol atvyko policija, tačiau tokius parodymus teismas atmeta kaip klaidinančius, nes juos paneigia kiti įrodymai, o paties kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs. Jis pats pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad grįžęs namo būtų gėręs alkoholio iki policijos atvykimo (1 t., b. l. 147-148). Minėtame liudytojo R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, ir policijos atskaitų žiūryklės duomenys (1 t., b. l. 13-16) patvirtina, kad pranešimą apie įvykį jis gavo apie 18 val. 33 min., o alkoholio kiekio matuoklio Nr. ARFM-0232 panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad J. Ž. 2,70 promilių girtumas 2018-06-16 alkotesteriu užfiksuotas 19.00 valandą. Taigi, nustatyta, kad nuo telefoninio pranešimo apie kaltinamojo girtumą gavimo iki girtumo nustatyto alkotesteriu praėjo pusė valandos, per kurią kaltinamasis keletą minučių dar buvo įvykio vietoje ir kalbėjo su liudytojais, o po to dar turėjo pareiti į savo namus. Tai reiškia, kad jis objektyviai beveik neturėjo laiko gerti alkoholį po įvykio iki jo patikrinimo alkotesteriu. Tuo pačiu tai paneigia jo paaiškinimą, kad policija pas jį atvyko maždaug po valandos kai jis grįžo į namus. Pažymėtina, kad liudytojas R. S. patvirtino, jog jokio alkoholio kaltinamojo namuose nebuvo kai jį rado sėdintį prie stalo. Taip pat pažymėtina, kad biologinės terpės siuntime tirti J. Ž. kraują nurodyta, kad kaltinamasis pats nurodė, jog alkoholį paskutinį kartą gėrė prieš dvi valandas, o liudytoja apklausta slaugytoja L. D. patvirtino, kad kaltinamasis tokią aplinkybę ligoninėje nurodė pats. Biologinės terpės siuntime užfiksuota, kad kaltinamojo kraujas paimtas 19.59 val., todėl kaltinamojo nurodytas paskutinis alkoholio gėrimo laikas prieš dvi valandas yra maždaug 18.00 valanda. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis automobilį vairavo apie 18 val. 33 min., nes toks yra pranešimo apie tai Bendrajam pagalbos centrui laikas, todėl kaltinamojo ligoninėje nurodytas alkoholio vartojimo laikas (apie 18 valandą) visiškai atitinka kaltinimą ir patvirtina, kad vairavimo metu jo kraujyje jau buvo tokia alkoholio koncentracija, kokia nustatyta atlikus kraujo tyrimą, o alkoholio po vairavimo pabaigos jis nevartojo.

Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,81 promilių alkoholio, todėl tokia veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kuri numato atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Skiriamos bausmės rūšis ir dydis

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis J. Ž. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, dėl kurio savo kaltės nepripažįsta. 2014-09-03 jis buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, už kurį teistumas išnyko 2018-01-30 (2 t., b. l. 8-9, 11-13). Administracinių nusižengimų registro išrašas už 5 metus patvirtina, kad J. Ž. per šį laikotarpį buvo 6 kartus baustas už įvairius nusižengimus, iš kurių 4 kartus už KET reikalavimų nesilaikymą, tame tarpe ir už vairavimą neblaiviam transporto priemonės - dviračio (2 t., b. l. 14-18). Kaltinamojo kraujyje buvusi 2,81 promilių alkoholio koncentracija žymiai viršija 1,5 promilių ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl padaryta veika pagal pavojingumo laipsnį priskirtina prie itin pavojingų nusikaltimų, kvalifikuojamų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir kelia didesnį pavojų kitiems eismo dalyviams. Kaltinamojo požiūris į savo veiksmus ir atsakomybę už juos rodo, kad jis nesigaili dėl pavojingų savo veiksmų, nepagrįstai kaltina liudytojus jį apkalbant, todėl skiriama bausmė turi paveikti jį taip, kad jis suprastų tiek savo veikos pavojingumą, tiek atsakomybės už tokią veiką adekvatumą.

Nors nusikaltimo padarymo metu kaltinamojo teistumas už ankstesnį nusikaltimą buvo išnykęs (išnyko nuo 2018-01-30), tačiau nuo to laiko iki šio nusikaltimo padarymo nepraėjo nei pusė metų, o per šį laiką J. Ž. ne kartą pažeidinėjo kitus KET reikalavimus. Todėl kaltinamajam, nors ir neturinčiam galiojančio teistumo, tačiau kaip ne pirmą kartą teisiamam ir administracinės teisės nusižengimus nuolat darančiam asmeniui, nėra pagrindo skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 55 straipsniu), nes tai būtų neadekvačiai švelni bausmė. Pažymėtina, kad baudžiamojoje teisėje pripažįstama, jog baudžiamosios atsakomybės efektyvumas labiausiai priklauso ne nuo bausmės rūšies ar jos griežtumo, o nuo bausmės realumo, jos neišvengiamumo. Vienas iš bausmės neišvengiamumo aspektų yra ir reali galimybė bausmę faktiškai įvykdyti, nes tik atlikęs bausmę asmuo tinkamai suvokia jos paskirtį, pasekmes ir tik tokia bausmė efektyviai sulaiko nuo naujų nusikaltimų. Tuo tarpu skiriama, bet neįvykdoma arba labai ilgą laiką vykdoma bausmė negali pasiekti visų bausmės tikslų. Šiuo atveju kaltinamasis nedirba ir turi tik 55 procentų darbingumą, taip pat patvirtino, kad pragyvena tik iš 160 Eur netekto darbingumo pensijos, todėl jo turtinė padėtis yra sunki ir nesudaranti galimybės sumokėti ar išieškoti adekvataus dydžio baudą. Pagal nustatytas aplinkybes kaltinamajam nebūtų pagrindo skirti minimalią 50 MGL dydžio baudą, nes nėra nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl remiantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimis skirtiną iki vidurkio galinčią siekti baudą (maždaug 1 000 MGL = 50 000 Eur) jis neturėtų jokių galimybių sumokėti. Tokios baudos priverstinis išieškojimas truktų labai ilgai, todėl akivaizdu, kad tokia bausmė nebūtų efektyvi ir nepasiektų visų įstatyme numatytų tikslų.

Byloje nustatyti kaltinamąjį apibūdinantys duomenys, anksčiau padarytas nusikaltimas, nepaisant to, kad teistumas jau išnyko, netrukus po teistumo išnykimo padarytas naujas nusikaltimas ir daromi kiti KET reikalavimų pažeidimai, už kuriuos jis buvo nubaustas, patvirtina, kad J. Ž. linkęs pažeidinėti įstatymus ir ši veika nebuvo atsitiktinė. Kaltinamojo asmenybė, jo veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, jo nekritiškas požiūris į savo nusikalstamą veiką leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios realus įvykdymas iš esmės sunkiai įmanomas, todėl jam skirtina antra pagal griežtumą sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurio realus įvykdymas užtikrins realų bausmės tikslų įgyvendinimą. Skirti griežčiausią laisvės atėmimo bausmę nėra būtina norint pasiekti bausmės tikslus, nes ne ilgesnė laisvės atėmimo trukmė, o minėtas tokio pobūdžio bausmės neišvengiamumas turi didžiausią įtaką pirmą kartą realiai laisvės atėmimą patiriančiam asmeniui. Šiuo atveju net ir trumpalaikis laisvės atėmimas dėl arešto bausmės atlikimo bus pakankamas tiek nubausti kaltinamąjį, tiek paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ateityje, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Nustatant arešto bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo skirti didesnio nei vidurkis dydžio bausmę (BK 61 straipsnio 4 dalis). Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo nedarbingumo lygį ir sveikatą, jo amžių, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).

Skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir įvertinus BK 281 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina ir BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas maksimalus, nes transporto priemonę (nors ir ne tokią pačią) jis neblaivus vairuoja jau ne pirmą kartą, o girtumo laipsnis žymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė ir kelia itin didelį pavojų.

BK 68 straipsnio 4 dalis numato, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo, todėl šios J. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo arešto atlikimo.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu, kuris pripažintinas nusikaltimo priemone, todėl yra konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau automobilis priklauso ne kaltinamajam, o R. J., kuri jį jau yra pardavusi, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, automobilis nekonfiskuojamas, o iš kaltinamojo, išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, už kurią jis buvo parduotas, – 20 Eur (1 t., b. l. 35).

Proceso išlaidos

Kaltinamajame akte nurodytos 82 Eur proceso išlaidos Alytaus apskrities vyriausiajam komisariatui nepriteistinos, nes šią sumą už automobilio priverstinį nugabenimą ir saugojimą sumokėjo automobilio savininkė (2 t., b. l. 78).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

J. ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2018-06-16 iki 2018-06-17 išbūtą vieną parą, prilyginant ją vienai arešto parai, ir paskirti galutinę bausmę - 34 (trisdešimt keturias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, ir uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus. Šis terminas skaičiuojamas nuo arešto atlikimo pabaigos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, išieškoti iš J. Ž. konfiskuotino turto – automobilio "Opel Zafira", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 20 Eur (dvidešimt eurų).

J. Ž. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėjas Ramūnas Šarka