Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei, kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokatui Ignui Meškauskui, nukentėjusiajai G. S., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. vasario 8 d. apie 20.15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje grasino nužudyti savo motiną G. S. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais „papjausiu“, „nukaposiu rankas“, rankose laikydamas du peilius, jais mosikavo, sudaužė vazą ir nukreipęs peilius į nukentėjusiąją, artėjo prie jos. Tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-02-08 apie 18 val. grįžo namo, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Apie 20 val. nubudo, paėmė du peilius ir jais grasino motiną G. S. papjauti, nukapoti rankas, sudaužė vazą. Motina tokio jo elgesio išsigando, išbėgo iš namų. Dėl to kaltina alkoholį, pasižada gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Šiuo metu gyvena atskirai kitame šeimai priklausančiame name. Motinos atsiprašė, ji jam atleido, dėl savo poelgio gailisi, pasižada negerti ir nenusikalsti.

Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokurorės sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta: nukentėjusios G. S. parodymais (b.l. 3-4, 30-31), liudytojų D. Č. ir D. E. parodymais (b.l. 44-45, 48-49), įvykio vietos ir daiktų apžiūromis (b.l. 12-21, 23-28).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kyla tam, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taigi, šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Pagal kasacinio teismo praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Šios bylos proceso metu surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis grasinimui pasirinko du peilius, jais mosikavo prieš nukentėjusiąją, jai pasakė, kad papjaus ir nukapos rankas. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis R. G., siekdamas sukurti tikrovišką grasinimo įspūdį, pasirinko efektyvias priemones bei atliko grasinimo realumą sustiprinančius veiksmus – mosikavo dviem peiliais nukentėjusios akivaizdoje ir jai išreiškė nužudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo būdą apibūdinančius žodžius. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji tokį grasinimą suvokė kaip realią grėsmę savo gyvybei ar sveikatai ir šį įsitikinimą sustiprino kaltinamojo padarytas vazos sudaužymas. Remdamasis šiomis įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad R. G. veikoje yra jam inkriminuoto grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdytą sveikatą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis. Jis kaltas ir baustinas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (veika žmogaus sveikatos ir gyvybės pavojui), pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas) į nusikaltimų padarymo žemus motyvus, į tiesioginės tyčinės kaltės formą, į veikos baigtumo stadiją. Teismas konstatuoja, kad R. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybė yra visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – girtumas (1,43 promilių), kuris turėjo reikšmės veikai padaryti. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, vieną kartą baustas už KET pažeidimą, pragyvena iš atsitiktinių darbų ir nukentėjusios motinos pensijos, mėgėjas išgerti, VšĮ Kėdainių PSPC aktyvioje priežiūroje neįrašytas, nedirba ir darbo biržoje neregistruotas (b.l. 76-84). Pats kaltinamasis gailisi, žada ateityje nenusikalsti, pasižada pradėti dirbti ir gydytis nuo alkoholizmo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. S. teigė sūnui atleidžianti, tik nori, kad jis negertų, pradėtų gydytis ir dirbti. Šie duomenys rodo, kad R. G. nėra itin pavojingas visuomenei, jo izoliacija nebūtina, todėl jam skirtina viena švelniausių inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimas, nustatant artimą vidurkiui šios bausmės dydį. Teismas mano, jog teisingumo principo geriausias įgyvendinimas, BK 41 str. numatytų bausmės ir baudžiamosios atsakomybės tikslų pasiekimas, bendroji ir individualioji prevencija bus labiausiai pasiekta R. G. paskyrus BK 48 str. 6 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose numatytus įpareigojimus bei 72¹ str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusios teisėtus interesus į saugumą nuo sūnaus galimo agresyvaus elgesio alkoholio poveikyje.

Atsižvelgiant į tai, kad R. G. prisipažino esąs kaltu, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nustatyta, jog kaltinamajam R. G. buvo suteikta garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro advokato užmokestis – 23,16 Eur. Kaltinamajam išaiškinus teisę atsisakyti gynėjo ir apie galimybę išieškoti gynybos išlaidas valstybei, R. G. sutiko, kad jį gintų advokatas. Todėl teismo nuomone, minėta piniginė suma, BPK 106 str. 2 d. pagrindu, išieškotina iš R. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą, Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, R. G. per visą laisvės apribojimo laiką įpareigojant :

būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje,gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., R. G. paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, R. G. per visą laisvės apribojimo laiką įpareigojant :

būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje,gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos ir 1/3 sumažintos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016-02-08 iki 2016-02-10 išbūtą laiką (dvi dienas).

Vadovaujantis BK 72¹ str., per visą laisvės apribojimo laiką R. G. įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusios G. S..

Išaiškinti R. G., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš kaltinamojo R. G. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 23,16 Eur (dvidešimt tris eurus 16 ct). Biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.