- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- TS-93-548/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00584-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- I. K.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. RV-23-5129 netaikyti nuteistajam I. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka I. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 17 d., pabaiga – 2026 m. rugsėjo 17 d.
Anksčiau neteistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-5129 netaikyti nuteistajam I. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistojo nuostata į darbą įkalinimo įstaigoje neigiama, darbo pobūdžiui išrankus, nebuvo stebimos nuteistojo pastangos įsidarbinti, apie darbo paiešką duomenų nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu Marijampolės kalėjime 2020 m. rugsėjo 29 d. atsisakė/nesutiko dirbti administracijos siūlomo darbo, paklaustas kodėl, nurodė, kad „pati už tokią algą nedirbtumėt“. Vėliau nuteistasis kelis kartus kreipėsi dėl įdarbinimo įkalinimo įstaigoje, tačiau gavo atsakymą, kad laisvų darbo vietų nėra. Nuteistasis yra išlaikomas artimųjų, jis turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos savanoriškai dengia trečiųjų asmenų pagalba, nurodė, kad laisvėje pragyvendavo iš žmonos gaunamų atlyginimų. Pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad jeigu negautų finansinės pagalbos iš artimųjų, gal tuomet ir dirbtų. Bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje nuteistasis 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, 2 kartus baustas už nustatytos tvarkos įstaigoje pažeidimus (paskutinį kartą 2023 m. rugsėjo 19 d.), 8 kartus skatintas (paskutinį kartą 2020 m. liepos 27 d.). Nuteistojo nusikaltimams yra būdingas finansinės naudos siekimas. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika lyginant su paskutiniu atliktu vertinimu išliko maža su mažėjimo tendencijomis. Nuteistasis pristatė dokumentus, patvirtinančius jo įsidarbinimo galimybes lygtinio paleidimo atveju. Komisijos nuomone, nuteistasis stengiasi elgtis tinkamai, laikosi nustatytos tvarkos, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau Komisijos rekomendacijų neįvykdė, nebuvo stebimos nuteistojo pastangos įsidarbinti, apie darbo paiešką duomenų nėra, todėl šiuo metu negalima vienareikšmiškai teigti, kad nuteistasis nuosekliai ir sėkmingai valdo nusikalstamo elgesio riziką.
Šalies argumentai
Nuteistasis I. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2024 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. RV-23-5129 ir prašo priimti naują sprendimą – jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimas yra nepagrįstas, todėl neteisėtas ir turi būti panaikintas. Paaiškino, kad bausmės atlikimo metu nuosekliai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (sporto rungtynėse, pataisos įstaigos renginiuose) – nuo 2023 m. spalio dalyvavo 18-oje pozityvaus užimtumo veiklose. Nuteistojo nuomone, Komisija nutarimą priėmė neatsižvelgus į jo nusikalstamo elgesio nustatytą žemą riziką, todėl jis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų. Be to, nuteistasis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvavo elgesio korekcijos programose, moka valdyti jausmus ir emocijas, bendrauja mandagiai, neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes, todėl atitinka ir materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. K. skundas atmestinas
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad I. K. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, kas sutiktinai su nuteistojo ir Komisijos argumentais, iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo I. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta išliekanti žema, su mažėjimo tendencijomis „Išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti“ srityje. Be statinių kriminogeninių veiksnių (2-3 teistumai), kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (pasižymi maža motyvacija darbui, neturi profesinės kvalifikacijos, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu), kurie gali turėti įtakos nuteistojo elgesiui laisvėje. Teismo nuomone, nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Pažymėtina, kad apsauginių kriminogeninių veiksnių nenustatyta.
Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), nusikalstama veika įvykdyta veikiant kartu su bendrininku, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Be to, nuteistasis nurodė, kad darydamas nusikaltimą, galvojo pasipelnyti greitų pinigų, nors vertinamojo pokalbio metu nusikalstamą veiką ir jo paties indėlį linkęs sumenkinti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis laisvėje pragyvendavo iš sutuoktinės gaunamų atlyginimų, teigė, kad pinigų kasdienėms išlaidoms užtekdavo, tačiau nusikalstama veika susijusi su siekiu praturtėti neteisėtais būdais. Teismas pažymi, kad įkalinimo įstaigoje nuteistasis nedirba, turi finansinių įsipareigojimų, finansiškai yra išlaikomas artimųjų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad matomas neigiamas nuteistojo požiūris į darbą, bei finansinės naudos siekimas yra tiesiogiai susijęs su nusikalstama veikla, todėl sutiktina su Komisijos nuomone, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis nuosekliai ir sistemingai valdo nusikalstamo elgesio riziką. Vertinant konkretaus/abstraktaus mąstymo sritį, nuteistasis linkęs save parodyti iš gerosios pusės, jo savivertė aukšta, vengia kalbėti apie faktus, kurie charakterizuoja jį neigiamai. Nuteistasis išlieka itin teigiamas savęs vertinimo atžvilgiu, save vertina 9 iš 10 balų, tačiau negeba išskirti savo neigiamų ir koreguotinų savybių. Savo netinkamą elgesį ir jo pasekmes linkęs minimalizuoti bei racionalizuoti, save pateisinti. Siekdamas finansinės naudos, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, priimant sprendimus linkęs pasitikėti tik savo intuicija ir tiesioginiu patyrimu.
Sutiktina su skundo argumentu, kad nuteistasis dalyvauja pozityvaus užsiėmimo programose, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis neįvykdė Komisijos rekomendacijų, t. y. nebuvo stebimos nuteistojo pastangos įsidarbinti, apie darbo paiešką duomenų nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje yra 3 kartus pažeidęs vidaus taisykles, 2 kartus baustas už nustatytos tvarkos įstaigoje pažeidimus (paskutinį kartą 2023 m. rugsėjo 19 d.), o skatintas tik 8 kartus per daugiau nei 9 bausmės atlikimo metus, paskutinį kartą – prieš beveik 4 metus, t. y. 2020 m. liepos 27 d. Todėl vis tik sutinkama su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.
Teismas pažymi, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. I. K. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą 12 metų laisvės atėmimo bausme. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o pataisos procesą vykdant įkalinimo įstaigoje nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, kurios patvirtintų, jog ankstesnės nusikalstamos nuostatos nebėra vyraujančios nuteistojo asmens elgesyje. Tuo tarpu, sprendžiant I. K. lygtinio paleidimo klausimą, teismo vertinimu, žymi nuteistojo neatliktos bausmės dalis (2 metai 3 mėnesiai 11 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, nors nuteistasis elgesį palaipsniui koreguoja teigiama linkme, tačiau to nepakanka neabejotinai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals todėl nuteistojo I. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. RV-23-5129 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo I. K. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. RV-23-5129 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.