- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-409-265/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos globos namai „Smiltelė“
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto vaikų teisių apsaugos tarnyba, Klaipėdos rajono vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Advokatai
- Inga Kučinskaitė
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. Pauliukienė Procesinio sprendimo kategorija 76.5; 125.4 (S)
2010 m. birželio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant D. Žaldarienei, dalyvaujant ieškovui A. S., ieškovo atstovei advokatei Ingai Kučinskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-11598-122/2009 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys Klaipėdos globos namai „Smiltelė“, institucijos teikiančios išvadą Klaipėdos miesto vaikų teisių apsaugos tarnyba ir Klaipėdos rajono vaikų teisių apsaugos tarnyba, bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-22 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti, kad jis nėra atsakovės vaiko A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu; panaikinti Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriaus 1995-10-04 gimimo akto Nr. 1607 įraše vaiko tėvo duomenis A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei panaikinti teismo sprendimo dalį dėl priteisto iš jo A. išlaikymo. Nurodė, kad 2006 metų spalio mėnesį bendraujant su atsakove telefonu, iš jos sužinojo, jog jis nesąs A. biologiniu tėvu, iš karto kreipėsi į teismą. Vaikai A. ir N. yra gimę jų su atsakove santuokoje. 2006 m. iš atsakovės sužinojo, kad tai nesą jo vaikai. Eksperto išvados patvirtina atsakovės teiginius tik dėl vieno sūnaus – A.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jog visus keturiolika metų manė ir iki šiol tebėra įsitikinusi, kad A. tėvu yra ieškovas. Kito asmens (menamo tėvo) ji nežinanti. Jos nuomone, ekspertai su savo išvadomis galėjo suklysti. Sūnui A. bus padaryta žymi psichologinė žala, jeigu bus atimtas jo mylimas tėvas. Ieškovas per visą santuokinį gyvenimą su ja, neturėjo ir dabar neturi jokių įrodymų dėl jos neištikimybės. Be to, ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti. Prašo teismo taikyti senatį bei ieškinio reikalavimų netenkinti.
Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ atstovė paaiškino, jog abu vaikai yra prižiūrimi vaikų globos namuose. Nustatė, jog A. yra labai jautrus, jo nuotaika dažnai keičiasi, o sužinojęs DNR ekspertizės išvadą, ypač užsisklendė savyje bei sunkiai tai išgyvena. Po išvykos dėl ekspertizės, visiškai nebekalba apie tėvus, bet norėtų, kad jie būtų, abu brolius lankytų bei jais rūpintųsi. Pastebėjo, kad globotinis paskutiniu metu tapo nervingesniu, į viską reaguoja impulsyviau ir agresyviau. Apskritai berniukas vengia bendrauti jautriomis temomis arba atsisako apie tai išvis kalbėti. Sutinka, kad vaikas turi teisę sužinoti apie savo kilmę. Tačiau A., sužinojęs apie ekspertizės išvadą, tapo liūdnesnis ir uždaresnis. Jam atsigauti padeda psichologė. Išsiaiškino, kad su mama A. susirašinėja laiškais, o tėčio visad laukia atvykstant. Berniukas globos namuose turi draugų, nors labiausiai jis norėtų bendrauti su mylimu tėčiu, todėl nuginčijus tėvystę, vaiko vystymuisi būtų padaryta ypač didelė skriauda.
Institucijos, ginančios vaikų interesus, atstovės teismo prašė, priimant procesinį sprendimą, išskirtinai atsižvelgti į vaikų interesus. Teigė, jog vaikas apie savo kilmę turi teisę į tikrus duomenis bei, sulaukęs 18 metų, tai galės išsiaiškinti ir gauti savo biologinio tėvo pavardę. Šiuo atveju dokumentus palikti tokius, kokie yra, nes sudėtingu paauglystės laikotarpiu, A. būtų padaryta ypač didelė žala. Abu vaikai buvo žiaurių įvykių liudininkais ir tai savaime didelis psichologinis sukrėtimas. Su A. dirba psichologai, auklėtojai ir mokytojai. Pažymėjo, jog išskirtinai atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus, reikia A. gimimo liudijime įrašo duomenis apie tėvą palikti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-22 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad vaiko ir tėvo santykiai yra šilti ir draugiški, vaikas tėvą myli ir visus tuos pragyventus metus ieškovą pažinojo kaip vienintelį savo tėvą. Tėvo ketinimai taip pat akivaizdžiai aiškūs – jis nori ir toliau rūpintis vaiku, t.y. būti tėvu, bet ne dokumentuose. Teismas nuspendė, kad yra pagrindo manyti, jog klaidingi duomenys vaiko gimimo įraše ieškovui iki šiol jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms neturėjo, nes tokių įrodymų nepateikė. Anaiptol, ieškovas teigė, kad vaiku ir toliau rūpinsis, mokės teismo priteistą išlaikymą, t.y. bus socialiniu tėvu, bet nori panaikinti biologinio tėvo duomenis, nes ateityje (dėl vaiko įgimtų iš motinos savybių) gali kilti jo geram vardui pavojus. Patenkinus ieškovo prašymą – panaikinti tėvystę ir sprendimo dalį dėl nepilnamečio išlaikymo, vaikas netektų tėvo bei teismo sprendimu užtikrinto išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas yra visiškai neaiškus, o ieškovo įsipareigojimas geranoriškai remti sūnų, priklausytų nuo jo valios. Todėl teismas padarė išvadą, kad pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisė žinoti savo biologinį tėvą nebus įgyvendinama, todėl esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su dabartiniu tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Teismas sutiko su trečiojo asmens ir institucijų, ginančių vaikų interesus, atstovių nuomone, jog patenkinus ieškinį, vaiko interesai būtų pažeisti, jo vystymuisi, raidai ir psichologinei būsenai būtų padaryta ypač žymi žala ir tai bylos faktinės aplinkybės pagrindžia: ieškovo noras nuginčyti tėvystę, beveik užaugusiam vaikui, su kuriuo, jau žinant, jog jis nėra tėvu, toliau bendrauja, rūpinasi juo, kaip savu vaiku, nenutrūksta, t. y. vaikas tikisi, jog jis ir toliau liks tėvu. Esant tokioms aplinkybėms, galima teigti, kad patenkinus ieškovo reikalavimą, faktiškai vaikas liktų be tėvo, kurį jis turėjo keturiolika metų bei tai būtų akivaizdus vaiko teisių pažeidimas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus objektyviai, visapusiškai ir išsamiai visas bylos aplinkybes, šalių, jų atstovų paaiškinimus, išklausius nepilnamečio A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), nuomonės, teismas padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko svarbiausias interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, o kadangi vaiko teisės yra prioritetinės, nes tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principas, išskirtinai ginant vaiko interesus, ieškinio reikalavimai atmestini (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.2 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Byloje buvo neginčijamai nustatyta, jog ieškovas nėra atsakovės vaiko A. S. biologinis tėvas, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad senaties terminas nebuvo praleistas. Pirmosios instancijos rėmėsi galimomis neigiamomis tėvystės nuginčijimo psichologinėmis pasekmėmis nepilnamečiui vaikui, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovės sūnus A. S. jau nuo 2006 metų žino ir supranta, kad ieškovas nėra jo biologinis tėvas, neprieštarauja, kad būtų panaikinta tėvystė, teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad jam nėra jokio skirtumo dėl gimimo liudijime parašytos pavardės, nurodė, kad ją galima išbraukti. Pirmosios instancijos teismas ne apgynė vaiko teises, o jas pažeidė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Klaipėdos globos namai „Smiltelė“ atsiliepime nurodo, kad tėvystės nuginčijimo klausymu kompetencijos neturi.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovės sūnus A. S. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovui ir atsakovei gyvenant santuokoje. Ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 2005-12-13 (t 1, b. l. 8, 10). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-11-10 sprendimu. Nutraukiant santuoką iš ieškovo A. S. nepilnamečiam sūnui A. iki pastarojo pilnametystės buvo priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis po 250 Lt (t. 1, b. l. 12). 2008-03-06 „SORPO“ medicinos tyrimų centre nustatyta, kad ieškovas nėra atsakovės sūnaus A. biologinis tėvas (t. 1, b. l. 112). Tokia pat išvada gauta ir teismo pavedimu atlikus ekspertizę Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijoje (t. 2, b. l. 55, 172–178).
CK 3.150 str. pirmoje dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Taigi sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą esminę reikšmę turi faktas, ar ieškovas yra, ar nėra vaiko tėvas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovas nėra atsakovės sūnaus A. tėvas, todėl jokie tarp ieškovo ir atsakovės sūnaus susiklostę bendravimo santykiai, spėjamos neigiamos pasekmės vaikui ir pan. byloje nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi. Teismas negali vaiko teisių apsauga paneigti ieškovo teises ir pateisinti tėvystės nuginčijimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų netaikymą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį ne apsaugo, o pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo naikintinas, ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., CK 3.149 str. 1 d., 3.150 str. 1 d., 3. 151 str. 1 d., 3.192 str. 1 d.).
Iš atsakovės ieškovui priteistinos jo byloje patirtos 3 830 Lt bylinėjimosi išlaidos (t.1, b. l. 4, 5, t. 2, b. l. 68, 77) (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują –ieškovo ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad ieškovas A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra atsakovės R. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), įrašas gimimo metrikų knygoje įrašytas 1995-10-04, įrašo Nr. 1607, asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.
Sprendimo nuorašą išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad šis išregistruotų tėvystę (CPK 399 str.).
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-11-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6378-57/2005 iš ieškovo atsakovės sūnui A. S. priteistą išlaikymą.
Ieškovui A. S. iš atsakovės R. S. priteisti 3 830 Lt bylinėjimosi išlaidų.