Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-476-827/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-16
Bylos Nr.
1-476-827/2015
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-01329-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
M. T.
Civilinis ieškovas
J. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-476-827/2015Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01329-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1, 1.2.29.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Laimai Baniulytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,kaltinamajam M. T.,nuketėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis presuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, 2014-06-07 apie 19.30 val. būdamas adresu Pupinės g. 1, Salininkuose, Vilniaus m. sav., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą įtikino A. D., kad parduoda jam priklausantį automobilį TOYOTA CELICA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors žinojo, kad automobilis priklauso ne jam, o A. M., tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė 930 litų. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Taip pat M. T. suklastojo tikrą dokumentą, o būtent:

jis, 2014-06-07 apie 19.30 val. būdamas adresu Pupinės g. 1, Salininkuose, Vilniaus m. sav., A. M. vardu surašė automobilio TOYOTA CELICA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent, kad A. M. A. D. pardavė automobilį TOYOTA CELICA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1992 metų laidos, bei už pastarąją pasirašė, tokiu būdu jis suklastojo dokumentą. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaip kaltinamasis M. T. nurodė, kad prisipažįsta padaręs kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas, tačiau paaiškino, kad M. jam davė mašiną sutaisyti. Jis bandė ją sutaisyti, tačiau remontas brangiai kainavo. Tada M. pasakė, kad galima mašiną parduoti už 1000 lt. Kaltinamasis sakė, kad tada reikia dėti skelbimą į autogidą. M. sutiko, kad reikia dėti skelbimą. Jos automobilis buvo nevažiuojantis, todėl jo niekam nereikėjo. Tada kaltinamasis paskambino automobilių supirkėjams, atvažiavo D. ir jam pardavė mašiną už 930 lt.

Atsakydamas į klausimus nurodė, kad sutinka su tuo, jog suklastojo parašą ant pirkimo-pardavimo sutarties ir pasirašė Agnės vardu, nes ji jam leido. Pirmą kartą pardavinėjo mašiną, todėl nežinojo tvarkos. Mašiną pardavė be M., nes mašina stovėjo jo kieme, o A. dirbo. A. jam sakė, kad jis užpildytų pirkimo-pardavimo sutartį, nes bijo būti apgauta. A. nedalyvavo parduodant automobilį, bet jai tą patį vakarą pranešė, kad mašina parduota. Mano, kad A. į policiją dėl mašinos kreipėsi, nes pamatė prie Spartos degalinės, kad jos automobilis yra važiuojantis. A. paskambino jam ir liepė grąžinti mašiną, jis pasakė, kad mašina jau parduota, bet yra pinigai. Ji nurodė, kad jai pinigų nereikia, o reikia mašinos. Teigė, jog pripažįsta, kad suklastojo A. parašą ant pirkimo-pardavimo sutarties. Teigė, jog D. nurodė, kad parduoda draugės mašiną. A. sakė, kad nebus problemų ir ji Regitroje pakeis mašinos savininką. D. užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, o jis į ją parašiau A. vardą, pavardę, jos asmens kodą, mašinos vertę – 100 lt. A. duomenis paėmė iš mašinos technikinio paso.

Sėdėjo su draugais, buvo A.. Ji klausė, ar kaltinamasis neturi draugų, kurie galėtų pataisyti mašiną. Pasakė, kad turiu. Tada ji M. T. davė mašiną, jos dokumentus. Jis su draugais mašiną nutempė iš Justiniškių į Salininkus. Teigė, kad skambino A., kai pardavinėjo automobilį, bet ji neatsiliepė. Mašinos pardavimo su A. nesuderino. Sakė A., kad žmonės atvažiuoja apžiūri automobilį, bet jo niekas neperka. Mašina nevažiavo, nes buvo sankabos defektas. Skelbime nurodė, kad A. mašina yra parduodama už 1000 lt. Skelbimą dėl mašinos pardavimo įdėjo po savaitės, o gal dviejų, kai nutempė mašiną į Salininkus. Mašiną vežė ir į autoservisus ir draugų pagalbos prašė, bet remontas brangiai kainavo. Teigė, jog bandė taisyti mašinos sankabą. Buvo nutempę iki garažo ir galvojo ar verta ardyti mašiną ar ne.

Teigė, kad A. jam mašiną davė sutaisyti ir parduoti. Kai kalbėjo apie A. mašinos taisymą ir pardavimą, tai girdėjo dar porą žmonių. A. norėjo sutaisyti mašiną ir parduoti ją už 1500 lt, kadangi sutaisyti mašinos nepavyko, A. sutiko mašiną parduoti už 1000 lt. Teigė, jog norėjo A. atiduoti 930 lt, kuriuos gavo pardavęs jos mašiną ir pridėti dar 70 lt iš savo kišenės. A. kreipėsi į policiją, nes ji galvojo, kad kaltinamasis pataisė jos mašiną ir su ja važinėja. Teigė, jog bandė taisyti automobilį, tačiau nesugebėjo jo pataisyti.

Civilinį ieškinį pripažino. Ieškovui žalos nėra atlyginęs Neturi pinigų, kuriuos gavo pardavęs A. mašiną, nes aš jai nupirko naują mašiną Mazda 323, bet ji jos atsisakė, nors yra su ja važinėjusi. A. automobilį Mazda sugadino. Buvo sankabą apgadinusi, dujos nebeveikė. A. su Mazda važinėjo 4-5 dienas. A. mašina pas jį buvo apie 3 savaites, paskui ją pardavė. Mazdą nupirko po 3 dienų po A. mašinos pardavimo. Mazdą pirko už 550 lt, kitus pinigus, gautus pardavus A. mašiną, investavau į Mazda mašiną: pirko padangas, mokėjau 150 lt, keitė sėdynes, nes buvo suplėšytos. Už sėdynes mokėjau 250 lt.

Apklaustas kaip nukentėjusysis J. D. paaiškino, kad jam paskambino M. T. ir pasiūlė pirkti automobilį, berods, už 800 lt. Jis tuo metu neturėjo automobilio, be to, dirbo automechaniku, automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, be to, M. T. pasakė, kad jis turi sankabos defektą. Jis su tėvu nuvažiavo apžiūrėti mašinos, apžiūrėjo variklį, kėbulą, viskas tiko. Kai pasirašinėjo pirkimo-pardavimo sutartį, M. T. pasakė, kad pradinė mašinos kaina yra 800 lt, bet tada mašiną parduos be akumuliatoriaus ir ratų. Susiderėjo, kad mašiną nupirks už 930 lt, bet akumuliatoriaus vis tiek nedavė. M. T. pardavęs mašiną iš jos išėmė daiktus: šašlykinę, batus. Kai pirko mašiną, buvo šeštadienis, Regitra nedirbo. Klausė, kada bus galima perrašyti mašiną savo vardu, pasakė, kad pirmadienį, antradienį draugė perregistruos mašiną. Nukentėjęs Lenkijos užsisakė sankabos komplektą, pataisė žibintus. Pirmadienį pastebėjo, kad mašina dar neperregistruota, dėl to rašė M. T. žinutes, jis neatsiliepdavo į skambučius. Paskui nutarė parduoti mašiną. Įdėjau skelbimą, atsirado pirkėjas, jis paklausė, ar nebus problemos dėl mašinos perregistravimo. Pasakė, kad jei ką, yra M. T. telefonas, kuriuo bus galima jam paskambinti. Paskui pirkėjas pažiūrėjo duomenų bazėje ir pasakė, kad mašina registruota kaip vogta. Policija su A. atvyko pas jį, bet A. pasakė, kad ne jis jos mašiną pavogė. Jam A. sakė, kad davė žmogui taisyti mašiną, bet po kurio laiko žmogus jai nebekėlė ragelio, telefonas buvo išjungtas ir mašinos nebuvo toje vietoje, kur ji buvo palikta.

Į užduotus klausimus paaiškino, kad kai pirko mašiną, ji buvo nevažiuojanti dėl sankabos, stovėjo prie Salininkų kieme. Mašinos pirkimo-pardavimo sutartį surašė nukentėjusysis, jo tėvas sutartį tik parašė. Pirma pirkimo-pardavimo sutartis buvo blogai užpildyta, nes ją pildė Maksimas ir nenurodė asmens kodų. Pirkimo-pardavimo sutartį turbūt pasirašė M., nes jis sutartį nusinešė į mašiną, kurioje gale sėdėjo mergina, dar buvo kažkoks jos draugas. Su A. mašina važinėjo apie savaitę. Nukentėjęs ją apdraudė mėnesiui, tai kainavo apie 70 lt. Mašinos sankabos gedimas nebuvo sudėtingas. Jis ją susitaisė pas save darbe laisvu laiku. Priėjimas prie mašinos sankabos yra paprastas. Sankabos komplektas, kurį užsakė iš Lenkijos, kainavo 350 lt. Mašinos žibintą pirko iš sąvartyno už 50 lt. žibintą keitė, nes jis nenusileisdavo, bet šviesdavo. Akumuliatorių mašinai turėjo pats. Agnė pasiėmė sutaisytą mašiną, sakė, kad grąžins jo daiktus, bet nei skambino, nei rašė. Agnę pirmą kartą matė 6 PK, ji sakė, kad T. ją apgavo. Savo civilinį ieškinį palaikė, jį sudaro automobilio kaina. T. jokios žalos nė cento neatlygino. Vis žadėdavo pamokėti, bet nieko nedavė. Kažkada T. paskambino ir pasakė, kad gali atiduoti pusę sumos, bet kai jam paskambino prieš vykdamas į susitikimo vietą, T. jau nebekėlė ragelio.

Ikiteisminio tyrimo metu J. D. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad pirkimo pardavimo sutartis buvo surašyta nepažįstamos merginos vardu. Nukentėjęs matė, kad automobilio dokumentuose ir sutartyje yra A. M. vardas, jis paklausė, kieno yra automobilis. M. T. paaiškino, kad jis nusipirko automobilį ir užsiregistravo draugės vardu (b. l. 25-31).

Apklausta kaip liudytoja A. M. paaiškino, kad su M. T. susipažino per savo draugą D.. Kartą M. jai pasakė, kad jos mašinos sankaba sudrožta ir pasiūlė pigiau pataisyti ją, nepasakė už kiek pataisys, bet sakė, kad vėliau jie dėl to susitars. Liudytoja davė jam mašiną su visais dokumentais. Mašiną atidavė (duomenys neskelbtini), nes ten gyvena D.. M. su jos mašina išvažiavo. Jis nesakė, kiek laiko tvarkys mašiną. Paskui savo mašiną pamatė Naujininkuose prie Spartos, Neste degalinėje. Už vairo sėdėjo kažkoks vyrukas. Bijojau prie to vyro prieit, bet ten tikrai nebuvo M.. Ji tada paskambino M. T. ir paaiškino situaciją, jis sakė, kad paskambins draugui ir išsiaiškins, kodėl su ta mašina važinėja svetimas vyras. M. jai visada sakydavo, kad mašina garaže. Paskui tą pačią dieną po kurio laiko liepė M. iki devintos valandos grąžinti jai mašiną. vėliau M. pasakė, kad jos mašina yra parduota, tada liudytoja nuvyko į policiją su mašinos pardavimo skelbimu.

Į pateiktus klausimus liudytoja paaiškino, kad nežino, ar tuo metu, kai matė mašiną, prie jos vairo buvo D.. Ji savo automobilį Naujininkuose atpažino iš numerių, jos ratlankiai buvo pakeisti. Kol M. turėjo mašiną, liudytoja teiravosi, kaip vyksta remontas. M. T. sakydavo, kad mašina taisoma, išardyta. Su kaltinamuoju apie mašinos pardavimą nešnekėjo, nebent, tik tai, kad kai sutvarkys mašiną, tada padės liudytojai ją parduoti. Nekalbėjo su Maksu, už kiek mašiną reikės parduoti. Liudytoja nebuvo konkrečiai nusprendusi, parduoti savo mašiną. Kadangi pareikalavus grąžinti mašiną, M. T. jos neatidavė, todėl kreipėsi į policiją. Kai pamatė savo mašiną Naujininkuose, M.parašė sms ir nurodė, kad jis privalo grąžinti jai mašiną iki 21 val. nes kitaip kreipsis į policiją. Maksas nurodė, kad negali grąžinti mašinos, o paskui prisipažino, kad mašina yra parduota.

Tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu viską sakė teisingai. Geriau įvykio aplinkybes atsiminė ikiteisminio tyrimo metu. Mašiną M. atidavė, kad sankabą pakeistų, parduoti mašinos neleido. M. T. jai jokios mašinos nepirko, ji tik pasiskolino iš M. T. mašiną Mazda į kaimą nuvažiuoti, nes jos mašina buvo pas jį. Mazdą skolinosi maždaug praėjus pusei laiko nuo to, kai davė M. T. savo mašiną. Mazdą paėmė nuo Makso namų Salininkuose. Tuo metu jos mašina buvo pas M. garaže. Mazdą Maksui grąžino prie Maximos Salininkuose. Kai pasiėmė Mazdą, tai M. jai dar atnešė kai kuriuos daiktus iš jos taisomos mašinos. Mazda naudojosi porą dienų, dar darė jai draudimą mėnesiui, nes jo nebuvo. Draudimas Mazdai kainavo apie 100 lt. Po visų įvykių savo mašiną pardavė už 1700 lt. D. nieko, ką jis investavo į jos mašiną, negrąžino. M. T. siūlė jai pinigus už jos parduotą mašiną arba naują mašiną, sakė, kad jai reikia pinigų, bet jis pradėjo sakyti, kad ryt, poryt juos duos. Maksas už jos parduotą mašiną žadėjo duoti 1200 lt.

Iš 2014-06-17 pareiškimo, matyti, kad A. M. kreipėsi į Vilniaus apkr. VPK 6 PK su pareiškimu, nurodydama, kad 2014-05-16 apie 21 val. Takos g. 73, Vilniuje, perdavė savo automobilį Toyota Celica M. T., kad pakeistų sankabą, o jis automobilio negrąžino. 2014-06-16 apie 19 val. savo automobilį matė netoli Spartos stotelės Neste degalinėje. Jame sėdėjo nepažįstamas vyras. Paskambinus M. T., jis viską neigė (b. l. 7).

Iš 2014-06-07 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad joje kaip pardavėjas nurodyta A. M., kaip pirkėjas A. D., parduodamas automobilis Toyota Celica, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina 100 Lt. prie A. M. vardo ir pavardės yra parašas (b. l. 14). Palyginus šį parašą su A. M. parašais, esančiais ant 2014-06-17 pareiškimo, matyti, kad jis yra kitoks.

2014-06-18 apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis Toytota Celica, valst. Nr. DRC. Jis apžiūrėtas automobilių stovėjimo aikštelėje Sodų g. 22, Vilniuje, prie parduotuvės „Iki“, po apžiūros automobilis perduotas A. M. (b. l. 15-16).

Iš 2014-10-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. D. buvo parodyta atpažinti 6 asmenų fotonuotraukos, iš kurių jis atpažino antroje fotonuotraukoje užfiksuotą M. T. kaip tą asmenį, iš kurio jis pirko automobilį Toyota Celica (b. l. 35-36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. D. paaiškino, kad 2014-06-07 sūnus paprašė nuvažiuoti į Salininkus, kur ketino apžiūrėti parduodamą automobilį. Nuvykus iki nurodytos vietos, kur stovėjo parduodamas juodos spalvos Toyota Celica, sūnus jį apžiūrėjo, nusprendė pirkti. Jis savo ranka užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, o grafoje „transporto priemonę pirko“ pasirašė liudytojas. Paskui sutartį nunešė iki automobilio, kuriame buvo vaikinas ir mergina, ir iš jo grįžo su pasirašyta sutartimi, kas ją pasirašė liudytojas nematė. Visą pirkimą derino sūnus. Liudytojas padėjo automobilį nutempti iki sūnaus namų Naujininkuose (b. l. 37-38).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino. Nukentėjusiojo, liudytojos, taip pat iš dalies ir kaltinamojo paaiškinimais nustatyta, kad A. M. perdavė savo automobilį Toyota Celica, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajam M. T., kad šis suremontuotų automobilio sankabą, tačiau šis automobilio sankabos nesuremontavo, o jį pardavė nukentėjusiuoju procese pripažintam J. D.. Parduodamas automobilį M. T. J. D. neatskleidė aplinkybės, kad jis neturi teisės parduoti A. M. automobilio, be to, surašant pirkimo-pardavimo sutartį M. T. pats pasirašė vietoj A. M.. M. T. neneigė tos aplinkybės, kad surašant 2014-06-07 pirkimo-pardavimo sutartį A. M. nedalyvavo, ir kad jis pasirašė šalia A. M. pavardės vietoj jos. Tačiau M. T. iš esmės nepripažino tos aplinkybės, kad jis J. D. automobilį pardavė be A. M. žinios, t. y. neturėdamas automobilio savininkės sutikimo parduoti jį ir nurodė, kad automobilis priklauso jam. Apklausta kaip liudytoja A. M. teismo posėdyje paneigė, kad buvo leidusi M. T. parduoti savo automobilį. Ji nurodė, kad M. T. automobilį perdavė tik tikslu suremontuoti, t. y. kad jis sutaisytų automobilio sankabą, nei apie automobilio pardavimą, nei apie kainą su kaltinamuoju nekalbėjo. A. M. tik nurodė, jog buvo užsiminusi, kad sutaisius automobilį ji norėtų jį perduoti, tačiau apie konkretų sandorį su A. D. jai nieko nebuvo žinoma. J. D. taip pat patvirtino, kad A. M. parduodant automobilį nedalyvavo. Jam dėl automobilio pardavimo skambino tik pats M. T., jis tarėsi dėl pardavimo sąlygų, su juo derino kainą ir kt. pardavimo sąlygas. Tik po to, kai jau buvo sutarta dėl pardavimo ir jau buvo užpildyta sutartis nukentėjęs pamatė, kad sutartyje ir automobilio dokumentuose buvo nurodytas A. M. vardas ir pavardė. Apie tai pasiteiravus kaltinamojo, M. T. paaiškino, kad jis šį automobilį pirko ir registravos savo draugės vardu. Tokiu būdu byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad M. T. neatskleidė J. D., kad parduodamas automobilis priklauso ne jam, kad jis neturi savininkės sutikimo parduoti automobilį, nurodė J. D. tikrovės neatitinkančią aplinkybę, kad automobilis priklauso jam, o tik registruotas jo draugės A. M. vardu ir taip įtikino nukentėjusįjį, kad parduoda jam priklausantį turtą, nors iš tikrųjų jis jam nepriklausė, o jis neturi teisės jo parduoti ir tokiu būdu apgaule įgijo už parduotą automobilį gautus J. D. priklausančius 930 Lt. Be to, parduodamas automobilį jis 2014-06-07 pirkimo pardavimo sutartyje nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad A. M. parduoda J. D. savo automobilį, bei už ją pasirašė, tokiu būdu M. T. suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2014-06-07 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį.

Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad M. T. kaltė padarius kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta ir jo veiksmai teisingai bei pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis M. T. yra neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau nuobaudos negaliojančio, nevedęs, dirbantis, į narkologines įskaitas neįrašytas, psichiatrijos ligoninėse negydytas. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis, nesunkus nusikaltimas. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, nesunkus. Abiejų nusikalstamų veikų sutaptis sudaro idealiąją sutaptį, kadangi apgaule užvaldant svetimą turtą buvo suklastotas dokumentas. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į BK 55 straipsnio, numatančio, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus tai, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudos bausmę.

Civiliniai ieškiniai.

J. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 930,00 Lt žalos, padarytos apgaule jam pardavus svetimą automobilį, atlyginimo. Atsakovas M. T. teisme ieškinį pripažino, reikalavimo suma sudaro kaina, už kurią M. T. pardavė J. D. A. M. automobilį. Reikalavimo suma yra pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl šis ieškinys yra tenkintinas ir iš M. T. ieškovo J. D. naudai priteistina 269,35 eurų (kas atitinka 930,00 Lt) žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 MGL (1129,80 eurų) baudą.

M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 27 MGL (1016,82 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausme subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 30 MGL (1129,80 eurų) baudą.

J. D. ieškinį tenkinti ir iš atsakovo M. T. priteisti 269,35 eurų (930,00 Lt) žalos atlyginimą ieškovo J. D. naudai.

Kaltinamajam M. T. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo palikti nepakeistą, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė