Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto V. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarimo, kuriuo V. B. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda;

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutine nuobauda V. B., skirta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nubaustas už tai, kad 2012 m. gruodžio 26 d., apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini) m., ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas blaivus, turėdamas vairuotojo pažymėjimą, kliudė ta pačia kryptimi ėjusį pėsčiąjį ir jį sužalojo, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 19, 28, 133, 231, 1.231, 2.231.3, 231.4, 231.5 punktų reikalavimus bei padarė nusižengimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui.Skunde nurodo, kad dalyvaudamas teismo posėdyje nurodė, kad su viskuo sutinka, t. y. neneigė, kad 2012 m. gruodžio 26 d. apie 18.10 val. važiavo (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. ir kliudė ta pačia kelio puse ėjusį pėsčiąjį. Automobilio veidrodėliu užkliudęs minėtą asmenį, jis niekur iš įvykio vietos nepasitraukė, o kaip tik paklausė, ar tam žmogui nieko neatsitiko, pasidomėjo, ar jis turi kokių pretenzijų, gal jį reikia kažkur parvežti. Tik asmeniui pasakius, kad jis neturi jam (apeliantui) jokių pretenzijų, nes sužalojimų jis nepatyrė, gali pats paeiti, nuvažiavo toliau. Pasak apelianto, vizualiai neatrodė, kad žmogus būtų sužalotas. Parodė, kad įplėšta jo striukė, bet dėl jos pretenzijų taip pat nereiškė. Kartu su nukentėjusiuoju buvo dar vienas asmuo. To asmens duomenų nežino, tačiau šioje byloje jis būtų svarbus liudytojas. Mano, kad nukentėjusiajam asmeniui tas žmogus yra pažįstamas. Iš nukentėjusiojo elgesio suprato, kad jis dėl įvykio pats jautėsi kaltas, nes buvo tamsus paros metas, nukentėjusysis su kitu asmeniu ėjo ne kairiąja kelio puse, bet dešine, be jokių atšvaitų.Apeliantas teigia, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vairuotojo kaltė šiuo atveju gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu, t. y. tiesiogine tyčia. Kadangi nukentėjusysis jam pretenzijų neturėjo, nuvažiuodamas iš įvykio vietos jautėsi visiškai teisus. Tyčios pasitraukti iš įvykio vietos tikrai neturėjo, juo labiau, kad jo automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, buvo blaivus.Apeliantas taip pat nurodo, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei prokuroro nutarime, kurį teismas vertino kaip pagrindinį įrodymą, jokių duomenų apie nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir jos dydį nėra. Teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą bei tuo, kad jis (apeliantas) buvo baustas administracine tvarka. Prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą akcentuojamas sveikatos sutrikdymo mastas, tai yra esminis kriterijus, nulemiantis baudžiamosios atsakomybės buvimą arba nebuvimą. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra informacijos apie tai, kokioms aplinkybėms esant pasitraukė iš įvykio vietos, todėl prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą negali būti pagrindiniu įrodymu šioje byloje.Pasak apelianto, į teismo posėdį nukentėjusysis net nebuvo kviestas. Administracinio teisės pažeidimo byloje policijos pareigūnai, neapklausdami nukentėjusio asmens apie įvykio aplinkybes, nesurinko pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę šioje byloje, o teismas, priimdamas tokią bylą nagrinėti ir nagrinėdamas šią bylą taip pat nesiėmė priemonių tam, kad būtų iškviestas nukentėjęs asmuo. Teismo nutarime teigiama, kad kaltė įrodyta prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pažyma apie baustumą. Mano, kad pažyma apie baustumą negali būti įrodymu šioje administracinėje byloje. Šis dokumentas galėtų teismui padėti įvertinti jo, kaip pažeidėjo, asmenybę. Nori atkreipti dėmesį ir į tai, kad buvo baustas administracine tvarka, tačiau paskutinį kartą 2011 m., t. y. galiojančių nuobaudų nei 2012-12-26, nei teismo posėdžio dieną neturėjo. Nors buvo baustas administracine tvarka, bylinėjimosi teisme patirties neturi. Teigdamas, kad su viskuo sutinka, jis norėjo akcentuoti, kad neneigia paties fakto, kad tuo laiku ir toje vietoje automobiliu kliudė kitą asmenį, tačiau teismas visiškai nesigilino į šios bylos esmę – pasitraukimo iš įvykio vietos aplinkybes ir priežastis, o neapklausdamas nukentėjusiojo negalėjo priimti teisingo sprendimo.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliantas mano, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarytus pažeidimus, turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir grąžintas teismui nagrinėti iš naujo.Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo surinkti V. B. kaltę patvirtinantys įrodymai, nebuvo apklausti administracinį teisės pažeidimą fiksavę ir tyrę policijos pareigūnai bei nukentėjusysis. Teismas apsiribojo formaliu konstatavimu, kad „pažeidimo faktas visiškai įrodytas byloje esančiais rašytiniais dokumentais“, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., LVAT nutartis Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Be to teismas nesirėmė baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00916-12 surinktais duomenimis, minėtos baudžiamosios bylos medžiagos nepridėjo prie nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus ( žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011).

2013 m. balandžio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarime nurodyta, kad V. B. padarė pažeidimus numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo sužalotas asmuo, todėl V. B. veika turėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328-329). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.).

Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai suformuluotas kaltinimas V. B., tuo pažeidžiama jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas bei sudaro galimybę pažeisti jo teisę į gynybą, ir tai kliudo tinkamam administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimui, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Dėl anksčiau išdėstytų priežasčių Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla tinkamam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui grąžintina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatui. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas naikintinas, kiti skundo argumentai nenagrinėjami, kadangi apeliantas juos galės išdėstyti nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą tinkamam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.