Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-06-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1400-653/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-17
Bylos Nr.
2S-1400-653/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17945-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
L. S., J. S.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-1400-653/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17945-2011-6Procesinio dokumento kategorija 3.3.2.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-262-599/2014 pagal jos ieškinį atsakovams L. S. ir J. S. dėl pajaus perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Teismas, išnagrinėjęs bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja D. S. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-262-599/2014, kurioje jos ieškinys dėl 2008-06-04 pajaus perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1845-611-2014 buvo atmestas. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu byla buvo sustabdyta, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas ikiteisminiame tyrime Ne. 10-1-00155-12, kuriame buvo tiriami atsakovo L. S. veiksmai sukčiavimo būdu kėsinantis užvaldyti pareiškėjos D. S. turtą bei fiktyvios ginčo sutarties pagrindu apgaulės būdu siekiant įgyti turtinę teisę jos atžvilgiu. 2012-03-13 nutartis sustabdyti bylą apeliacine tvarka buvo panaikinta, todėl civilinėje byloje liko neįvertinti esminę reikšmę turintys įrodymai: pvz. 2012-09-25 Šiaulių apygardos prokuratūros raštas, kuriame nurodyta, kad sandoris dėl ŽŪB „Vadokliai“, pajų perleidimo yra laikytinas niekiniu, nes šalių valia nebuvo tikroji, t.y. tarp šalių nebuvo atsiskaityta. 2014-07-28 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime atskleistas ginčo sutarties sudarymo mechanizmas ir tikrieji atsakovo ketinimai-galimai pastarasis nėra mokėjęs ankstesniems pajų savininkams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-03 sprendimu ieškinį tenkino ir ginčo sutartį pripažino niekine ir negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas priėmė naują sprendimą ir ieškinį atmetė. 2014-12-19 ikiteisminis tyrimas nutarimu buvo nutrauktas ir 2015-01-05 ieškovei buvo suteiktas leidimas susipažinti su medžiaga. Nutarimas nutraukti tyrimą buvo skundžiamas ir buvo atnaujintas, teismai iki 2015 m. balandžio mėnesio nagrinėjo skundą dėl tyrimo atnaujinimo ir panaikino nutarimą atnaujinti tyrimą. Grįžus bylai į ikiteisminio tyrimo įstaigą, dėl ypač didelės jos apimties (29 tomai) kopijų padarymas užtruko, faktiškai kopijos buvo padarytos tik 2015-05-19. Atsiėmus kopijas pareiškėja dėl darbo pilną dieną galėjo skaityti medžiagą tik laisvu nuo darbo laiku, todėl susipažinimas užtruko iki 2015 birželio mėn. Susipažinus su medžiaga D. S. tapo žinomos naujos aplinkybės, kurios patvirtina ginčo sutarties fiktyvumą ir L. S. tikruosius ketinimus sudarant sutartį. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tapo žinoma, kad L. S. objektyviai negalėjo jai perleisti 1800000Lt „Vadokliai,“ dydžio pajaus, kadangi tuo metu teturėjo tik 925464 Lt dydžio pajų, ką patvirtina 2013-12-04 FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvada Nr. 5-4/116(b.l. 19-41). Taipogi iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tapo akivaizdu, kad teismai pasisakė dėl į bylą neįtraukto trečiojo asmens R. P., kuriam L. S. buvo perleidęs iš Ginčo sutarties kylančias reikalavimo teises. Dėl nurodytų aplinkybių, nepraleisdama CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų ji teikia prašymą atnaujinti procesą. Taipogi nurodo, kad jai nebuvo žinoma, dėl kokių priežasčių L. S. reikėjo sudaryti šį sandorį, nes ji pasirašė sutartį prašant jos sutuoktiniui pagelbėti artimam draugui bei verslo partneriui. Taipogi L. S. sąmoningai paliko D. S. fiktyvių 2008-06-04 ir 2008-06-27 sutarčių dalinai suklastotus egzempliorius, kad įgytų „saugiklį“, jog šios sutartys nebus D. S. panaudotos prieš L. S.. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos pareiškėja sužinojo, kad L. S. ir toliau sprendė esminius bendrovės valdymo klausimus, ką patvirtina telefoninių pokalbių stenogramos. Tai rodo, kad atsakovas reikalavimo teises, kylančias iš Ginčo sutarties, perleido tik „dėl akių“. Ikiteisminiame tyrime esantys duomenys patvirtina, kad pirminė pajininkų knyga, kuri yra pirminis ir vienintelis dokumentas, fiksuojantis pajininkų sąrašą, buvo perrašyta, o originali knyga buvo sunaikinta. Perrašytos knygos atsakovas nepateikė teismui, nagrinėjusiam bylą. Apie knygos perrašymą patvirtino ikiteisminiame tyrime liudininkas V. Č., R. N.. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys patvirtina ir tą aplinkybę, kad L. S. artimų asmenų valdoma kredito unija „Sostinės kreditas“ surašė fiktyvius dokumentus, kad sudaryti Ginčo sutarties realumo įspūdį. Unija yra surašiusi 3 fiktyvius kasos pajamų orderius, kurie nėra pasirašyti pareiškėjos, neva ji įnešė į unijos sąskaitą palūkanų sumas už tariamą naudojimąsi neva paimta 10000 Lt paskola. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad R. P. įsipareigojus atsisakyti pretenzijų L. S. atžvilgiu civilinėse ir baudžiamosiose bylose, L. S. įsipareigojo sumokėti R. P. 1 mln. litų kompensaciją, kas patvirtina, kad Ginčo sutartis sudaryta išvengti R. P. pretenzijų dėl „Vadokliai“ pajų, dėl ko pajai buvo laikinai užrašyti pareiškėjos vardu. Ši naujai paaiškėjusi aplinkybė patvirtina sutarties sudarymą „dėl akių“.

Su prašymu atsakovas L. S. nesutiko, atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra esminės ir turinčios teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai. Dalis aplinkybių bei su prašymu pateikiamų įrodymų jau buvo teikti ieškovės bylos nagrinėjimo metu ir galutinį teismo sprendimą priėmusio teismo įvertinti. Ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių. 2014-12-19 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimas yra įsigaliojęs. D. S. daro tik prielaidą, kad 2011metų pajininkų apskaitos knygoje nėra kažkokių įrašų, kurie buvo 1999 metų knygoje, todėl teigti apie knygos suklastojimą nėra jokio pagrindo. Šiaulių apygardos prokuratūra nenustatė 2008-06-04 pajaus perleidimo sutarties fiktyvumo fakto. Ieškovė ištraukusi dalį ikiteisminio tyrimo dokumentų teikia juos teismui kaip pagrindą vertinti bylos aplinkybes, kas prokuratūros yra įvertinta kaip nepatvirtinantys ieškovės teiginių. Atsakovas nurodo, kad civilinėje byloje išsamiai išnagrinėtos pajų įsigijimo aplinkybės. Ieškovės pateikta Specialisto išvada neturi jokios įtakos byloje priimto galutinio sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, nesudaro pagrindo bylos rezultatui pakeisti. Pažymi, kad ieškovei buvo žinoma aplinkybė, kad R. P. teisėtai ir pagrįstai visą turimą ŽŪB „Vadokliai“ pajų pardavė L. S.-jokios dalies ŽŪB „Vadokliai“ pajaus Žvirblonių ŽŪB neįgijo. Net atnaujinus procesą dėl Specialisto išvados kitoks sprendimas šiuo pagrindu negalėtų būti priimtas, nes įrodymai liudija, kad tiek R. P., tiek L. S. galėjo parduoti sutartyse nurodyto dydžio pajus, tame tarpe ir ieškovei. Atsakovas nurodo, kad ieškovė kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau išnagrinėti byloje, taipogi ir telefoninių pokalbių stenogramos. Aplinkybę, kad pajininkų knygoje nurodyti duomenys atitinka tikrovę, patvirtina ŽŪB „Vadokliai“ pateikti balansai nuo 2005 m. Šios aplinkybės išnagrinėtos ir dėl jų pasisakyta apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės nepasirašymas kažkokių atskirų dokumentų kredito unijoje nepatvirtina 2008-06-04 pajaus perleidimo sutarties fiktyvumo, nes tai nesusiję su ginčo dalyku. Ieškovės pateikta 2013-01-21 taikos sutartis bei R. P. apklausos protokolai nepatvirtina, kad 2008-06-04 L. S. turėjo ieškovės minimų problemų su teisėsauga ar kreditoriais, dėl ko jai perleido pajų. Tuo klausimu pasisakė ir apygardos teismas. Dėl R. P. ir Žvirblonių žemės ūkio bendrovės neįtraukimo trečiuoju asmeniu atsakovas nurodo, kad pareiškėja kitoje civilinėje byloje yra nurodžiusi, kad pagal 2013-01-21 taikos sutartį dalį reikalavimo teisių į ieškovę yra įgijęs R. P., tačiau toje byloje yra pateikti įrodymai, kad jis nėra įgijęs reikalavimo teisių į Stočkūnienę, todėl ši aplinkybė nesudarytų pagrindo į bylos nagrinėjimą įtraukti R. P.. Sutartys tarp R. P. ir Žvirblonių žemės ūkio bendrovės yra nutrauktos dar 2008-01-15, todėl priimti sprendimai negalėjo turėti ir neturėjo įtakos šios bendrovės teisėms ir pareigoms. Atsakovas nurodo, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą ieškovės nurodytais pagrindais, prašo prašymo netenkinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjos D. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-262-599/2014. Teismas pažymėjo, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pareiškėja padavė 2015-08-28. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai buvo leista nuo 2015-01-05 prokuroro leidimu susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teismas konstatavo, jog jau nuo tos datos pareiškėja galėjo pradėti susipažinti su medžiaga, todėl darė išvadą, kad 3 mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, šioje situacijoje pradedamas skaičiuoti nuo 2015-01-05 ir terminas prašymui paduoti suėjo 2015 m. balandžio 5 d., t.y. pareiškėja praleido minėtą terminą. Net ir laikantis ieškovės pozicijos, kad ji medžiagos kopijas gavo 2015-05-19 ir nuo tada pradėjo su medžiaga susipažinti, terminas tokiu atveju suėjo 2015-08-19, taigi ir šį terminą pareiškėja praleido. Nors pareiškėjos atstovas prašė terminą atnaujinti, tačiau jo pateikti argumentai dėl ilgo susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga nelaikytini svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Nors pareiškėja prašyme pateikė nemažai argumentų dėl jos manymu naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, turinčių įtaką išnagrinėtos bylos baigčiai, tačiau byloje pateikti atsakovo įrodymai paneigia ieškovės argumentus, tuo pačiu paneigia ir CPK 366 str. 1d. numatytų pagrindų buvimą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškimo nagrinėjimo atveju dalis ieškovės pateiktų dokumentų ir aplinkybių nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, tačiau jos nesudaro pagrindo kilti abejonėms dėl bylos baigties teisingumo, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas L. S. realiai perdavė pareiškėjai savo turimą UAB „Vadokliai“ pajų, o pareiškėja 2008-06-04 pajaus perleidimo sutartimi įgijo bendrovės pajininkės teises ir jas aktyviai įgyvendino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (t. 2, b.l. 38-40), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-262-599/2014 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių.

Nurodo, jog teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš esmės neanalizavo ir nenagrinėjo (nevertino) prašyme detaliai nurodomų ir apibūdinamų proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių esminių bylos aplinkybių, kadangi prašymo atmetimo motyvai pateikti itin abstrakčiai, pernelyg glausta forma. Be to, dėl dalies prašyme nurodomų aplinkybių (dėl į bylą neįtrauktos šalies, trečiojo asmens) skundžiama nutartimi apskritai nepasisakyta.

2014-12-19 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrindu Ieškovei 2015-01-05 suteiktas leidimas susipažinti su Ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau įgyvendinti šią teisę įmanoma tik Ikiteisminio tyrimo medžiagai iš prokuratūros grįžus į Šiaulių apskrities VPK. Tuo metu, kol Ikiteisminio tyrimo medžiaga iš prokuratūros perduodama Šiaulių AVPK, 2014-12-19 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti Ikiteisminį tyrimą buvo apskųstas, skundas tenkintas ir 2015-02-09 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu Ikiteisminis tyrimas atnaujintas, todėl Ikiteisminio tyrimo medžiaga (su kuria Ieškovei 2015-01-05 leista susipažinti) galiausiai perduodama teismams. Taigi Ieškovė objektyviai neteko galimybės susipažinti su Ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje užfiksuotos aplinkybės, sudarančios civilinės bylos proceso atnaujinimo pagrindą. Pirmosios instancijos išvada, kad Prašymas turėjo būti paduotas vėliausiai 2015-04-15, yra nepagrįsta ir neteisėta; ieškovė tik 2015-05-19 informuota apie galimybę atsiimti Ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Pats Ikiteisminio tyrimo medžiagos buvimas Ieškovės žinioje (faktiškai tik nuo 2015-05-19) dar nereiškia, kad Ieškovė jau žino toje medžiagoje užfiksuotą informaciją ir supranta jos teisines pasekmes. 2315 lapų apimties Ikiteisminio tyrimo medžiagos įsisavinimas per mėnesį laiko negali būti vertinamas kaip neapdairus ir nepakankamai rūpestingas Ieškovės elgesys. Apeliantės nuomone, termino pateikti Prašymą skaičiavimo pradžia turėjo būti laikoma 2015-06-15, o 3 mėnesių terminas (CPK 368 str. 1 d.) suėjo tik 2015-09-15, taigi apeliantė nepraleido termino įstatymo numatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Teismas, klaidingai nustatęs, jog apeliantė yra praleidusi minėtą terminą, neanalizavo proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie atsakovo įrodymai paneigia Ieškovės argumentus; kokie įrodymai yra prioritetiniai 2013-12-04 FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus Specialisto išvados Nr. 5-4/116 ir visos kitos Ikiteisminio tyrimo medžiagos atžvilgiu ir kodėl; kodėl prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimtas sprendimas neįtakoja į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir (ar) pareigų.

Toliau atskirajame skunde apeliantė išdėstė aplinkybes, kurios jai buvo nežinomos nagrinėjant bylą, dėl kurios proceso atnaujinimo ji pateikė prašymą. Iš 2013-12-04 d. FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvados Nr. 5-4/116 (toliau - Specialisto išvada) ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas L. S. objektyviai negalėjo perleisti Ieškovei 1 800 000 Lt dydžio ŽŪB „Vadokliai“ pajaus, kadangi tuo metu teturėjo tik 925 464 Lt dydžio pajų.

Iš atsakovo L. S. telefoninių pokalbių stenogramų sužinojo, jog po iš Ginčo sutarties kylančių reikalavimo teisių perleidimo UAB „Avertis“ atsakovas L. S. ir toliau sprendė visus esminius ŽŪB Vadokliai valdymo klausimus, kas patvirtina, jog L. S. reikalavimo teisių perleidimas UAB „Avertis“ buvo fiktyvus ir atliktas išimtinai tam, jog UAB „Avertis“ būtų lengviau prisiteisti iš D. S. skolą pagal Ginčo sutartį.

Atsakovo L. S. advokatai prasidėjus ginčui su Ieškove tikslingai perėmė iš ŽŪB Vadokliai pirminius pajų apskaitos dokumentus - pajininkų knygas, kurios yra pirminis ir vienintelis dokumentas, kuriame pagal galiojančius teisės aktus fiksuojamas bendrovės pajininkų sąrašas. Pirminė pajininkų knyga, kuri neabejotinai būtų pagrindusi Ieškovės ieškinio poziciją, jog Ginčo sutartis nebuvo užfiksuota ŽŪB Vadokliai pajų apskaitoje, buvo „perrašyta“, o originali pajininkų knyga buvo sunaikinta (paslėpta).

Atsakovui L. S. artimų asmenų (V. J. L., advokato D. V. ir kt.) valdoma Kredito unija „Sostinės kreditas“ surašė tikrovės neatitinkančius (fiktyvius) dokumentus, siekdama sudaryti Ginčo sutarties realumo (realaus vykdymo) įspūdį

R. P. įsipareigojus atsisakyti visų pretenzijų atsakovo L. S. atžvilgiu civilinėse ir baudžiamosiose bylose bei laikytis atsakovui L. S. palankios pozicijos, atsakovas L. S. įsipareigojo sumokėti bei sumokėjo R. P. 1 milijono litų kompensaciją už atsakovo L. S. pasisavintus R. P. priklausiusius ŽŪB Vadokliai pajus (tame tarpe ir Ginčo sutartimi Ieškovei perleistus pajus). Tiek atsakovo L. S. sumokėtos kompensacijos dydis, tiek pats jos mokėjimo faktas aiškiai patvirtina, kad Ginčo sutartis atsakovo L. S. sudaryta siekiant išvengti R. P. pretenzijų dėl ŽŪB Vadokliai pajų ir būtent tai nulėmė atsakovo L. S. valią sudaryti fiktyvią Ginčo sutartį, kuria buvo laikinai „užrašyti“ pajai Ieškovės vardu.

Bylą nagrinėję teismai savo sprendimais išsprendė klausimus, turinčius esminę reikšmę į bylą neįtraukto R. P. teisėms ir pareigoms, todėl minėtas asmuo turėjo būti įtrauktas į bylą kaip atsakovas. Sprendžiamas Ginčo sutarties teisėtumo ir jos pripažinimo tariamu sandoriu klausimas neabejotinai turi įtakos Pakruojo r. Žvirblonių žemės ūkio bendrovės materialinėms teisėms ir pareigoms, todėl ši bendrovė taip pat privalo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai L. S. ir J. S. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-23 nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1515-728/2016 palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovė yra praleidusi 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti: nuo 2015-01-05 turėdama galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš kurios ji neva sužinojo naujų bylai reikšmingų aplinkybių, ji pati apskundė 2014-12-19 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovo L. S. atžvilgiu, o kaip matyti iš vėlesnio Šiaulių apygardos prokuratūros 2015-02-09 nutarimo turinio, ieškovės skundo argumentai buvo susiję būtent su tariamu atsakovo L. S. turėtų pajų skaičiaus neatitikimu, t.y. su aplinkybe, kurią ieškovė akcentuoja ir teismui pateiktame prašymą dėl proceso atnaujinimo. Taigi ieškovė dar 2015 m. sausio-vasario mėn. buvo susipažinusi su ta ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, kuria remiasi šioje byloje kaip proceso atnaujinimo pagrindu. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros 2014-12-19 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio taip pat matyti, kad ieškovė šiame ikiteisminiame tyrime skundė ir 2014-06-19 šiame ikiteisminiame tyrime priimtą prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, ir skundė iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodo kaip proceso atnaujinimo pagrindą šioje byloje: dėl ŽŪB „Vadokliai“ pajininkų knygos, dėl R. P. parodymų ikiteisminiame tyrime ir t.t.

Nors dalis pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių ir nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, tačiau jos nesudaro pagrindo kilti abejonėms dėl bylos baigties teisingumo: byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas L. S. realiai pardavė pareiškėjai savo turimą ŽŪB „Vadokliai“ pajų, o pareiškėja 2008-06-04 pajaus perleidimo sutartimi įgijo bendrovės pajininkės teises ir jas aktyviai įgyvendino.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Šiaulių apygardos prokuratūra, išsamiai ištyrusi ir įvertinusi visus surinktus įrodymus (tarp jų ir tuos, kuriuos su pareiškimu dėl teismo proceso atnaujinimo pateikė ieškovė), nenustatė 2008-06-04 pajaus perleidimo sutarties fiktyvumo fakto ir 2014-12-19 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-262-599/2014 pagal jos ieškinį atsakovams L. S. ir J. S. dėl pajaus perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, yra pagrįsta ir teisėta.

Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo (t. 1, b.l. 19-17) matyti, jog 2012 m. vasario 1 d. Vilniaus AVPK pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00155-12 dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį. Pareiškėja nurodė, jog L. S. ir UAB „Avertis“ vienintelis akcininkas bei direktorius A. L. siekia sukčiavimo būdu pasisavinti daugiau nei 3 mln. vertės jos turtą pagal pajaus pirkimo sutartį, kuria ji tik laikinai užsirašė pajus savo vardu, bet niekuomet nesiekė jų įsigyti; L. S. ir kiti bendrininkai taip pat galėjo klastoti ŽŪK „Vadokliai“ narių susirinkimo protokolus. 2012 m. kovo 7 d. D. S. pripažinta nukentėjusiąja. 2013 m. liepos 25 d. FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-03033-11 dėl dokumento klastojimo pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį. Tyrimas pradėtas pagal D. S. pareiškimą dėl to, kad L. S. suklastojo 2008 m. birželio 27 d. ŽŪB „Vadokliai“ pajaus pirkimo-pardavimo sutarties tekstą, t.y. šiame dokumente suklastojo savo sutuoktinės J. S. parašą, jį atspausdindamas ar kitaip nukopijuodamas. Prie minėto ikiteisminio tyrimo prijungtas ir anksčiau minėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00155-12. 2014-06-19, 2014-06-25, 2014-07-04 prokuroro nutarimais ikiteisminis tyrimas dėl atskirų nusikalstamų veikų nutrauktas. D. S. pateikus skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, 2014 m. liepos 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu minėti nutarimai panaikinti ir ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-03033-11 atnaujintas.

Kol vyko ikiteisminis tyrimas, D. S. civilinėje byloje pareiškė ieškinį atsakovams L. S. ir J. S. dėl pajaus perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino ir ginčo sutartį pripažino niekine ir negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. priėmė naują sprendimą ir ieškinį atmetė.

2014 m. gruodžio 19 nutarimu prokuroras priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-03033-11: dalyje pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį dėl 2012-01-18 D. S. pareiškime nurodytų aplinkybių, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; dalyje pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2008-06-27 pajaus pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Po minėto nutarimo priėmimo, 2014 m. gruodžio 29 d. D. S. pateikė prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-03033-11 medžiaga ir pasidaryti jos kopiją. 2015 m. sausio 5 d. jos prašymas buvo tenkintas (t. 1, b.l. 12). 2015 m. sausio 19 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas D. S. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti 2014 m. gruodžio 19 d. prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. 2015 m. vasario 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu panaikintas 2014 m. gruodžio 19 nutarimas ir ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-03033-11 terminas pratęstas trims mėnesiams. Iš pateiktos elektroninių laiškų išklotinės matyti, jog 2015 m. gegužės 15 d. apeliantė gavo pranešimą, jog ji gali atsiimti baudžiamosios bylos Nr. 06-1-3033-11 dokumentų kopijas (2315 lapų) (t. 1 b.l. 18). Apeliantė teigia, jog būtent nuo šios datos ji realiai galėjo pradėti susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o iki tol nuo 2015 m. sausio 5 d. ji tokios galimybės neturėjo, kadangi medžiaga su skundu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo teismų žinioje.

Tokius D. S. argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais dėl žemiau išdėstytų motyvų.

Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2015 m. sausio 5 d. leidimo susipažinti su medžiaga gavimo iki 2015 m. gegužės 15 d. ji realiai neturėjo galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Pažymėtina, jog įstatymas prašymo atnaujinti procesą termino pradžią sieja ne tik su asmens sužinojimu apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, bet ir su asmens turėjimu sužinoti apie tokias aplinkybes (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Apeliantės minima FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvada Nr. 5-4/116, iš kurios apeliantė neva sužinojo, jog atsakovas L. S. objektyviai negalėjo perleisti Ieškovei 1 800 000 Lt dydžio ŽŪB „Vadokliai“ pajaus, kadangi tuo metu teturėjo tik 925 464 Lt dydžio pajų, priimta 2013 m. gruodžio 4 d. (t. 1 b.l. 19-29), t.y. dar prieš abu D. S. skundus dėl prokurorų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą. Akivaizdu, jog minėta išvada turėjo būti ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir prokurorų vertinama, o apeliantė, skųsdama prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą, turėjo galimybę išreikšti norą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. 2014 m. liepos 25 d. atsakovo L. S. telefoninių pokalbių stenograma taip pat turėjo būti ikiteisminio tyrimo medžiagoje prieš apeliantės apskųstą 2014 m. gruodžio 19 prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-03033-11. Manydama, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje gali būti surinkta civilinės bylos nagrinėjimui svarbių duomenų, apeliantė turėjo būti ypatingai suinteresuota domėtis ikiteisminio tyrimo eiga ir surinkta medžiaga, tačiau 2012 m. vasario 1 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą pirmas apeliantės prašymas susipažinti su medžiaga, kaip minėta, gautas tik 2014 m. gruodžio 29 d. Be to, iš apeliantės pateiktų įrodymų nėra aišku, kada ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo nustatytos kitos apeliantės atskirajame skunde minimos aplinkybės, neva turinčios reikšmės sprendžiant klausimą dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog proceso atnaujinimo civilinis procesinis institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant ir į tokius proceso teisės principus kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. (LAT 2008-01-21 nutartis civ.b. Nr. 3K-7-57/2008). Net jei tikėti D. S. teiginiu, jog civilinės bylos proceso atnaujinimui svarbias aplinkybes ji sužinojo tik 2015 m. birželio 15 d., pažymėtina, jog ji, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pareigą domėtis jai aktualia ikiteisminio tyrimo eiga. Byloje nėra nei duomenų, jog apeliantė anksčiau būtų išreiškusi norą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nei kad neturėjo galimybių sužinoti civilinei bylai svarbias aplinkybes.

Vertinant apeliantės argumentą, jog ji tik 2015 m. gegužės 19 d. buvo informuota apie galimybę atsiimti ikiteisminio tyrimo medžiagą, o susipažinimas su ja dėl didelės medžiagos apimties užtruko iki 2015 m. birželio 15 d., pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog minėta aplinkybė nesudaro pagrindo įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiuoti būtent nuo 2015 m. birželio 15 d. Abejotinas apeliantės argumentas, jog ji pati, o ne jos atstovas, laisvu nuo darbo metu skaitė visą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Kaip matyti iš skundžiamos 2016 m. kovo 23 d. nutarties, D. S. atstovas teismo posėdžio metu prašė atnaujinti praleistą terminą, tačiau šis jo prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas ir šiuo aspektu apeliantė atskirajame skunde nenurodė jokių nesutikimo argumentų.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-262-599/2014 tuo pagrindu, kad pareiškėja praleido terminą pareiškimui paduoti, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas bei procedūrines teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina