- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 1-63-500/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00179-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Švedavičius
- Nukentėjusysis
- K. S.
- Kaltinamasis
- Lietuvos Respublikos BK
Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A.Švedavičius, sekretoriaujant D.Šiliauskienei, dalyvaujant prokurorei I. Rondomanskaitei, advokatui A. Balčiūnui, nukentėjusiajai K. S., nukentėjusiosios atstovui advokatui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
A.A. (a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Biržų raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, dirb. ūkininko A. G. ūkyje, gyv. (duomenys neskelbtini) km. Pasvalio raj., neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent 2012 m. gegužės mėn. 11 d., apie 24 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( alkoholinis girtumas 1, 46 promilės ), Pasvalio raj. (duomenys neskelbtini) kaime, kelio (duomenys neskelbtini) 9, 081 kilometre, vairuodamas D. A. vardu įregistruotą automobilį „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir viršijo KET nustatytą 50 km/h greitį, nevažiavo važiuojamosios kelio dalies dešine puse kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto ir veždamas neužsegtais saugos diržais automobilio keleivę J. A. tiesiame kelio ruože automobiliu nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio į kairę kelio pusę ir automobilio priekiu atsitrenkė į pakelės medį, ko pasėkoje automobilio keleivei J. A. buvo padarytas stiprus kūno sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais dešiniame skruoste, smakre ir kairiajame kelyje, muštine žaizda kairiajame kelyje, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, pakaušio ir užpakalinių kaukolės pamato duobių kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais galvos smegenų momeninių ir pakaušinių skilčių dangalais ir galvos smegenų pakaušinių skilčių sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, dėl ko J. A. mirė.
Tuo savo veiksmais A. A. pažeidė kelių eismo taisyklių 14 p, 19 p., 28 p., 125 p., 133 p., 135 p. reikalavimus ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.
Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2012-05-11 jo žmonai J. A. pareiškus norą vykti į šokius (duomenys neskelbtini) km. Pasvalio raj., su žmona nuvyko į šokius. Šokiuose pabuvus nusprendė vykti namo. P. J. paprašius parvežti į namus, parvežė pastarąjį su draugais į (duomenys neskelbtini) kaimą. Išleidęs pastaruosius (duomenys neskelbtini) kaime išgėrė savo turėtą butelį alaus. Be to butelį alaus prieš tai buvo išgėręs ir šokiuose, alaus dieną gėrė ir namuose, kadangi dieną sodino bulves. Važiuojant namo (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje važiavo apie 70-80 km/h greičiu. Važiuojant žmona pareiškė norą dar grįžti į šokius. Kadangi buvo pavargęs nesutiko grįžti į šokius ir su žmona susiginčijo. Tada žmona sugriebė už automobilio vairo, dėl ko automobilį sumėtė. Nesuspėjęs sustabdyti automobilio nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę ir automobiliu atsitrenkė į medį. Pripažįsta, kad prieš eismo įvykį automobiliu važiavo ne kelio dešine puse, o kelio viduriu. Pripažįsta, kad dėl jo įvykdytos veikos nukentėjusioji patyrė jos nurodomo dydžio turtinę žalą, kuri nukentėjusiajai pilnai nėra atlyginta, todėl neginčija ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pripažįsta iš dalies, kadangi jo manymu prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė.
Nukentėjusioji K. S. parodė, kad žuvusioji J. A. yra jos dukra. Eismo įvykio metu gyveno ir dirbo Švedijoje, todėl apie eismo įvykio aplinkybes nežino. Žuvus dukrai buvo priversta grįžti į Lietuvą, dėl ko patyrė išlaidas. Dukrą laidojo pati savo lėšomis, todėl patyrė turtinę žalą, kuri pilnai nėra atlyginta. Dalį žalos, sumoje 3000 Lt, atlygino kaltinamojo motina. Likusi dalis turtinės žalos nėra atlyginta, todėl ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palaiko iš dalies. Dėl dukters žuvimo patyrė didelį stresą, dvasinį išgyvenimą, pablogėjo sveikata, todėl patyrė didelę neturtinę žalą, kuri nėra atlyginta. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pilnai palaiko.
Liudytojas A. N. parodė, kad su draugais buvo šokiuose (duomenys neskelbtini) kaime. Iš šokių namo su draugais į (duomenys neskelbtini) kaimą jį parvežė kaltinamasis su žmona. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini) kaimą sustojo. Pats su draugais gėrė jo su draugais turėtą alų. Kaltinamasis su savimi taip pat turėjo butelį alaus, kurį išgėrė. Eismo įvykio vietoje nebuvo ir kaip įvyko eismo įvykis nematė ir nežino.
Liudytojas J. P. parodė, kad būdamas savo namuose išgirdo smūgio garsą. Kartu su M. B. išbėgęs pamatė, kad į medį atsitrenkęs automobilis. Pribėgęs prie automobilio pamatė, kad prie automobilio vairo sėdi vyras, kurį kartu su M. B. ištraukė iš automobilio. Traukiamas iš automobilio pastarasis prašė nekvieti policijos. Traukiant iš automobilio vairuotoją pamatė, kad priekinėje automobilio keleivio sėdynėje sėdi moteris, kuri buvo be gyvybės ženklų. Kartu su M. B. paminėtą moterį taip pat ištraukė iš automobilio. Saugos diržu pastaroji nebuvo prisisegusi.
Liudytojas M. B. parodė, kad prie į medį atsitrenkusio automobilio pribėgo kartu su J. P.. Iš automobilio ištraukė vairuotoją ir šalia sėdėjusią moterį. Saugos diržu pastaroji nebuvo prisisegusi.
Liudytojas E. A. parodė, kad tą dieną, kai įvyko eismo įvykis, jis padėjo kaltinamajam sodinti bulves. Sodinant bulves kartu su A. A. gėrė alaus. Baigus sodinti bulves išėjo namo, todėl nematė ir nežino kaip kaltinamasis su žmona išvažiavo.
Liudytojas K. M. parodė, kad kaltinamasis su žmona sugyveno gerai. Namų ūkiu daugiausia rūpinosi kaltinamasis, jo žmona daugiau mėgo pasilinksminti, jo manymu pastaroji buvo truputi lengvabūdiška.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Pasvalio raj. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Eismo įvykio vietoje kelias asfaltuotas, kelio ruožas tiesus. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad automobilis „AUDI A6 AVANT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio sankasos į kairę kelio pusę pagal automobilio važiavimo kryptį ir automobilio priekine dalimi atsitrenkė į medį. Prieš nuvažiuodamas nuo kelio, automobilis tiesia trajektorija kairiuoju kelkraščiu važiavo 41,9 m. Eismo įvykio vietos apžiūros metu automobilio stabdymo pėdsakų neužfiksuota. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad prie automobilio kairės pusės vairuotojo durelių, guli lavonas ( b. t. 1, b. l. 9-21 ).
Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad sugadintas automobilio „AUDI A6 AVANT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekis ir automobilio dešinė pusė ( b. t. 1, b. l. 22 ).
VĮ „Regitra“ duomenų bazėje automobilis „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas D. A. vardu ( b. t. 1, b. l. 24 ).
2012-05-15 toksikologijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. A. kraujyje rasta 1,46 promilės etilo alkoholio ( b. t. 1, b. l. 36 ).
Biržų meteorologijos stoties pažymoje nurodyta, kad 2012-05-11, nuo 21 val. 20 min. iki 21 val. 30 min. lijo. Vėliau iki 24 val. atmosferinių reiškinių neužfiksuota ( b. t. 1, b. l. 38 ).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-01-21 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apskaičiuoti kokiu greičiu eismo įvykio metu judėjo automobilis „AUDI A6 AVANT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalima. Buvusioje situacijoje A. A. važiuodamas kelio dešine puse kuo arčiau dešiniojo krašto, tinkamai valdydamas transporto priemonę ir nenuvažiuodamas nuo kelio į kairę, nebūtų atsitrenkęs į pakelės medį ir būtų išvengęs eismo įvykio. Pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti techniniu požiūriu buvo tai, kad automobilio „AUDI A6 AVANT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. A. nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau jos dešinio krašto, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir dėl to nuvažiavęs nuo kelio automobilio priekine dalimi atsitrenkė į pakelės medį ( b. t. 1, b. l. 42-44 ).
2012-05-14 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 249/12 (05) nurodyta, kad J. A. mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais dešiniame skruoste, smakre ir kairiajame kelyje, muštine žaizda kairiajame kelyje, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, pakaušio ir užpakalinių kaukolės pamato duobių kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais galvos smegenų momeninių ir pakaušinių skilčių dangalais ir galvos smegenų pakaušinių skilčių sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu. J. A. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta ( b. t. 1, b. l. 54-55 ).
Byloje kaltinamojo A. A. prisipažinimu, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, medicinos specialisto ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadomis bei kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. A. 2012 m. gegužės mėn. 11 d., apie 24 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( alkoholinis girtumas 1, 46 promilės ), Pasvalio raj. (duomenys neskelbtini) kaime, kelio (duomenys neskelbtini) 9, 081 kilometre, vairuodamas D. A. vardu įregistruotą automobilį „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir viršijo KET nustatytą 50 km/h greitį, nevažiavo važiuojamosios kelio dalies dešine puse kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto bei veždamas neužsegtais saugos diržais automobilio keleivę J. A. tiesiame kelio ruože nesuvaldė automobilio, automobiliu nuvažiavo nuo kelio į kairę kelio pusę ir automobilio priekiu atsitrenkė į pakelės medį, ko pasėkoje automobilio keleivei J. A. buvo padarytas stiprus kūno sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais dešiniame skruoste, smakre ir kairiajame kelyje, muštine žaizda kairiajame kelyje, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, pakaušio ir užpakalinių kaukolės pamato duobių kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais galvos smegenų momeninių ir pakaušinių skilčių dangalais ir galvos smegenų pakaušinių skilčių sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, dėl ko J. A. mirė.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. A. vairuodamas automobilį pažeidė KET reikalavimus, t. y. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir viršijo KET gyvenvietėje nustatytą leistiną 50 km/h greitį, nevažiavo važiuojamosios kelio dalies dešine puse kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo automobiliu nuo kelio į kairę kelio pusę ir atsitrenkė į pakelės medį. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nėra tiksliai nustatyta, kokiu greičiu A. A. važiavo prieš įvykstant eismo įvykiui, tačiau jis pats pripažįsta, kad automobiliu važiavo apie 70 km/h, t. y. viršijo gyvenvietėje nustatytą leistiną važiavimo greitį, todėl byloje laikytina įrodyta ir tai, kad jis pažeidė KET 135 p. reikalavimus. Be to byloje liudytojų J. P. ir M. B. parodymais yra nustatyta, kad J. A. automobiliu važiavo neprisisegusi saugos diržais. A. A. veždamas saugos diržais neužsisegusią keleivę nesiėmė visų KET reikalaujamų būtinų priemonių keleivių saugumui užtikrinti, todėl laikytina, kad jis pažeidė ir KET 19 p. reikalavimus.
Kaltinamasis A. A. paaiškino, kad automobilio jis nesuvaldė dėl to, kad su juo kartu važiavusi J. A. reikalaudama jo grįžti į šokius, sugriebė ranka už automobilio vairo. Įrodymų, tiesiogiai paneigiančių paminėtas kaltinamojo nurodomas aplinkybes, byloje nėra nustatyta. KET 61 p. draudžia automobilio keleiviams blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę. Tačiau eismo įvykio vietos apžiūros protokolu byloje neginčijamai yra nustatyta, kad prie nuvažiuodamas automobiliu nuo kelio, A. A. automobiliu tiesia trajektorija kelio kairiuoju kelkraščiu važiavo 41, 9 m. atstumu. Paminėtos aplinkybės įrodo, kad tiesiogiai prieš A. A. automobiliu nuvažiuojant nuo kelio, automobilio vairas kitų asmenų staiga sukamas nebuvo ir pan., tačiau nepaneigia kaltinamojo nurodomo fakto, kad J. A. reikalavo jo grįžti į šokius, dėl ko važiuojant automobiliu kilo ginčas, t. y. blaškė automobilį vairuojančio A. A. dėmesį. Tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu yra įrodyta, kad A. A. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir viršijo KET gyvenvietėje nustatytą leistiną 50 km/h greitį, automobiliu nevažiavo važiuojamosios kelio dalies dešine puse kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo automobiliu nuo kelio į kairę kelio pusę ir atsitrenkė į pakelės medį. Tuo savo veiksmais A. A. pažeidė kelių eismo taisyklių 14 p, 19 p., 28 p., 125 p., 133 p., 135 p. reikalavimus. Paminėtų kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas tiesiogiai ir betarpiškai yra susijęs su eismo įvykio kilimu ir eismo įvykio pasekmėmis, t. y. J. A. mirtimi, todėl kaltinamojo A. A. įvykdyta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. sudėtį.
A. A. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. dėl to, kad jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Kaltinamajame akte nurodytas A. A. įvykdytas KET 9 p. pažeidimas yra bendro pobūdžio kelių eismo taisyklių reikalavimas, numatantis bendrą reikalavimą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir pan., ir jokių specialių reikalavimų eismo dalyviams nenumato. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. A. pažeidė kitus konkrečius KET reikalavimus, turėjusius tiesioginę įtaką eismo įvykiui kilti ir betarpiškai tiesiogiai susijusiems su eismo įvykio pasekmėmis, todėl KET 9 p. reikalavimų pažeidimas A. A. iš kaltinimo išjungtinas.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei į kitus BK 54 str. numatytus bausmių skyrimo pagrindus.
Be to skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgtina ir į eismo įvykio metu žuvusios J. A. neatsargumą, t. y. jos važiavimą automobiliu su automobilį vairuojančiu asmeniu, apsvaigusiu nuo alkoholio, važiavimą automobiliu neprisisegus saugos diržu, automobilį vairuojančio asmens dėmesio blaškymą ir pan.
Kaltinamasis A. A. charakterizuojamas teigiamai.
A. A. prisipažįsta kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir
nuoširdžiai gailisi, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Byloje yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl kaltinamajam skirtina mažesnio dydžio bausmė, nei įstatyme nustatytos bausmės dydžio vidurkis.
Kaltinamojo A. A. įvykdytas nusikaltimas yra neatsargus nusikaltimas, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo.
Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į įstatyme numatytus bausmių skyrimo pagrindus ir BK 41 str. numatytus bausmės tikslus ir paskirtį, o taip pat ir į tai, kad A. A. vienas augina ir išlaiko mažametę dukrą, jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis gali būti padaręs naujas baudžiamojo įstatymo numatytas veikas byloje nėra nustatyta, turi pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai A. A. atžvilgiu gali būti pasiekti ir netaikant jam realaus paskirtos bausmės vykdymo, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti A. A. atžvilgiu BK 75 str. ir nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą jam atidėti.
Nukentėjusioji K. S. pareikštu ieškiniu prašo priteisti jos naudai 14329, 61 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 100000 Lt padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. A. įvykdytos veikos nukentėjusioji K. S. patyrė 14329, 61 Lt turtinę žalą, kurią sudaro nukentėjusiosios kelionės išlaidos, J. A. laidojimo išlaidos ir kitos pagrįstos išlaidos. Nukentėjusiajai padaryta turtinė žala pilnai jai nėra atlyginta. Byloje surinktais ir ištirtais rodymais yra nustatyta, kad nukentėjusiajai yra atlyginta tik 3000 Lt žalos suma, todėl nukentėjusiajai priteistinas 11329, 61 Lt turtinės žalos atlyginimas.
Įstatymas ( CK 6.250 str. ) numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir pan. Paminėta žala yra atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais ir visais atvejais, kai ji yra padaroma dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
Dėl kaltinamojo A. A. įvykdytos nusikalstamos veikos žuvo nukentėjusiosios K. S. dukra J. A.. Nukentėjusioji dėl to patyrė dvasinį išgyvenimą ir pan., todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes laikytina, kad dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimo priteisimą.
Tačiau priteisiant neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgtina ir į kaltinamojo kaltę, t. y. tai, kad nusikaltimas yra padarytas dėl neatsargumo, o ne dėl tyčinių nusikalstamų veiksmų, į kaltinamojo turtinę padėtį ir pan. Atsižvelgtina ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir pan., ir nėra skirtas turtinės naudos gavimui. Be to priteisiant neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgtina ir į tai, kad ir pati žuvusioji J. A. nesilaikė visų KET reikalavimų, t. y. buvo neprisisegusi saugos diržu ir pan. Todėl atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, automobilis „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apdraustas civilinio atsakovo, t. y. AB „Lietuvos draudimas“, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Lietuvos Respublikos „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ įstatymo 13 str. numato, kad dėl padarytos žalos nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui ar draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę. Eismo įvykio metu kaltinamojo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs civilinis atsakovas, t. y. AB „Lietuvos draudimas“, kuris gera valia žalos nukentėjusiajai nė iš dalies nėra atlyginęs, todėl padarytos žalos atlyginimas nukentėjusiajai priteistinas iš civilinio atsakovo. Tačiau Lietuvos Respublikos „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ įstatymo 11 str. numatyta, kad draudiko atsakomybė dėl žalos atlyginimo yra ribota. Nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo suma viršija draudiko atsakomybės dydį, todėl likusi neturtinės žalos atlyginimo suma nukentėjusiajai priteistina iš kaltinamojo.
Po šio nuosprendžio įsiteisėjimo daiktiniai įrodymai – automobilio savininkei D. A. perduotas saugoti automobilis „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas automobilio savininkei D. A..
Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-303 str., teismas
Rezoliucinė dalis
Nusprendė:
A.A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir ir nuteisti jį laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą A. A. atidėti 3 metams.
Įpareigoti A. A. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, pirmus du metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti savo namuose laikotarpiu nuo 23 val. iki 06 val., jei nebuvimas namuose nėra susijęs su darbu ar mokslu ir metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 p. ir BK 68 str. paskirti A. A. 2 ( dvejiems ) metams baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones.
Iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo A. A. palikti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą ir panaikinti jam šias kardomąsias priemones nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios K. S. naudai 11329, 61 Lt ( vienuolika tūkstančių tris šimtus dvidešimt devynis litus ir 61 cnt. ) turtinės žalos atlyginimui ir 8000, 00 Lt ( aštuonis tūkstančius litų ) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš A. A. nukentėjusiosios K. S. naudai 32000, 00 Lt ( trisdešimt du tūkstančius litų ) neturtinės žalos atlyginimo ir 1500, 00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Daiktinį įrodymą D. A. perduotą saugoti automobilį „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po šio nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti automobilio savininkei D. A..
Nuosprendis per 20 d., civilinio atsakovo tik civilinio ieškinio dalyje, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per apylinkės teismą.