- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-629-278/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- S. M., A. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4876-488/2021 pagal pareiškėjų S. M. ir A. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai S. M. ir A. M. prašė teismo nutraukti jų santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-09-29 nutartimi konstatavo, kad pateikti procesiniai dokumentai turi trūkumų ir įpareigojo pareiškėjus S. M. ir A. M. iki 2021-11-05 įskaitytinai pašalinti nustatytus trūkumus - įtraukti į bylos nagrinėjimą A. kompetentingą instituciją dėl išvados pateikimo ir pateikti kompetentingos institucijos išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir nepilnamečiam vaikui materialinio išlaikymo priteisimo.
3. Teismas nurodė, kad byloje gautos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) išvados dėl nepilnamečio vaiko interesų, kuriose nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, jog nepilnametis vaikas su pareiškėja gyvena A., Skyrius neturi galimybių įvertinti šeimos aplinkos sąlygų, išsiaiškinti nepilnamečio vaiko poreikių.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjai S. M. ir A. M. prašo panaikinti 2021-09-29 nutartį.
5. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, nepagrįstai taikė ginčo proceso teisės normas. Santuokos nutraukimo tarpusavio sutarimu proceso tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 538-541 straipsnių nuostatos, kurios nenumato būtinojo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimo. Tvirtina, kad tarp šalių (sutuoktinių) nesant ginčo, bet kokia valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvada yra niekinė, nes nebūtų vykdoma.
6. Teigia, kad nutartis nepagrįsta procesine prasme: 1) pareiškėja gyvena ne A., o J. K., todėl sprendimas įtraukti į bylos nagrinėjimą A. instituciją, remiantis vien išvykimo metu deklaruotais duomenimis, kurių vėliau asmuo neturi pareigos keisti ar tikslinti, persikeldamas gyventi kitur, nėra teisingas, nes ši tarnyba, kaip ir Lietuvos, jokių duomenų apie vaiko gyvenimo sąlygas neturės; 2) sutinkamai su CPK 232 straipsnio 7 punkto nuostatomis, įtraukti į bylą valstybės ar savivaldybių institucijas išvadai duoti yra ne pareiškėjų, o teismo pareiga. Nurodo, kad būdami privačiais fiziniais asmenimis, neturi galių įtraukti į bylą valstybės instituciją ir įpareigoti valstybinę instituciją pateikti išvadą į bylą. Nesupranta, kaip galėtų nurodinėti valstybinei užsienio institucijai, kad ši privalanti įstoti į bylą Lietuvos teisme ir pateikti šiam teismui išvadą. Be to, nurodo, kad J. K., kurioje gyvena pareiškėja S. M., nėra Europos Sąjungos narė, todėl jai įstoti į bylą Lietuvoje nėra jokio teisinio pagrindo.
8. Mano, kad teismas savo pareigas nepagrįstai perkėlė bylos šalims, kurios jų negali įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas trūkumams pašalinti pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau ir CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sąlygos yra įtvirtintos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis CPK 539 straipsnio 2 dalimi, teismui kartu su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
12. Teismas, spręsdamas prašymo nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar teismui pateiktas prašymas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis) bei specialiuosius tokiam prašymui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 539 straipsnyje.
13. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismas, atsižvelgdamas į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, turi teisę įpareigoti pareiškėjus pateikti duomenis apie nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas, aplinką ir pan..
14. Civilinio kodekso 3.80 straipsnis nustato, kad jeigu sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo dalyvauti nagrinėjant tokią bylą ir pateikti išvadą ar sprendžiant gyvenimo skyrium klausimus, nebus pažeistos vaikų teisės. Minėtas straipsnis jokių išimčių nenumato.
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021-06-07 nutartimi priėmus S. M. ir A. M. pareiškimą, teismas išsiuntė institucijai, teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui – prašymo kopiją ir įpareigoti ją iki 2021-06-21 pateikti teismui išvadą dėl pareiškėjų prašymo atitikimo nepilnamečio vaiko interesams. Nustatyta, kad pareiškėjams pateikus patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, minėtai Tarnybai 2021-09-03 nutartimi nustatytas naujas terminas iki 2021-09-22 pateikti išvadą. Iš 2021-06-17 Tarnybos rašto matyti, kad pateikti išvados institucija negali, nes nepilnametė pareiškėjų dukra nuo 2017-08-31 jokios ugdymo įstaigos nelanko, nuo 2019-10-16 jos gyvenamoji vieta deklaruota A. Tai, kad išvada dėl pareiškėjų prašymo atitikimo nepilnamečio vaiko interesams nebus pateikta, patvirtinama ir 2021-09-23 Tarnybos rašte. Konstatuotina, kad vadovaujantis aukščiau minėtomis Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso nuostatomis pirmosios instancijos teismas pagrįstai, sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku, įtraukė į bylą išvadą teikiančią instituciją.
16. Iš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties matyti, kad pareiškėjos S. M. gyvenamoji vieta yra J. K. ir nepilnametė dukra gyvena su motina ir pareiškėjų sutarimu nepilnametės A. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina. Be to, pareiškėjai minėta sutartimi aptarė bendravimo su vaiku ir jo išlaikymo klausimus. Kadangi byloje sprendžiami klausimai susiję su nepilnamečiu vaiku, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad siekiant įvertinti vaiko gyvenimo sąlygas, jo poreikius, teismui turi būti pateikta kompetentingos valstybės institucijos išvada. Įvertinus, kad pareiškėjos S. M. gyvenamoji vieta yra užsienio šalyje, todėl teismas, atsižvelgdamas į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principus turėjo teisę įpareigoti pareiškėjus įtraukti į bylą šalies, kurioje gyvena nepilnametė, jos motina kompetentingą instituciją ir pateikti šios institucijos išvadą byloje svarstomais klausimais, susijusiais su nepilnamečiu vaiku. Ta aplinkybę, kad teismas nurodė pareiškėjams kreiptis į A. kompetentingą instituciją, o pareiškėja gyvena J. K., nedaro pagrindo pripažinti, kad nutartis yra neteisinga.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
16. Dėl aukščiau paminėtų motyvų naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo. Įvertinus, kad pareiškėjams nustatytas terminas pateikti kompetentingos institucijos išvadą yra pasibaigęs, pareiškėjams nustatytinas naujas terminas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą
Nustatyti pareiškėjams S. M. ir A. M. 30 (trisdešimt) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos pirmosios instancijos teismui pateikti pareiškėjos S. M. ir nepilnametės dukters A. M. gyvenamosios šalies kompetentingos institucijos išvadą dėl pareiškėjų prašymo atitikimo nepilnamečio vaiko interesams.