- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- II-278-1133/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00214-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Institucija
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dmitrijus Korsakovas, Inesa Arbočienė
dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Laurynui Norkūnui,
mažamečio užsieniečio R. R. A. (toliau – užsienietis) atstovams pagal įstatymą R. A. M. ir S. M. M., įgaliotam atstovui advokatei Inesai Arbočienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjusi mažamečio R. R. A., gim. 2017 m. rugpjūčio 5 d., įstatyminių atstovų ir įgaliotojo atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S824 dalies pnaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendime Nr. 22S842, remiantis R. R. A. (ILTU (duomenys neskelbtini)) įstatyminiams atstovams motinai Sarai M. M. M. (ILTU: (duomenys neskelbtini)) ir tėvui R. A. M. (ILTU: (duomenys neskelbtini) priimtais sprendimais, nusprendė: 1) įleisti R. R. A. į Lietuvos Respubliką; 2) apgyvendinti asmenį Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau- UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Šalies argumentai
2. Irako Respublikos piliečio, mažamečio R. R. A. atstovas advokatas Dmitrijus Korsakovas (toliau – ir įgaliotasis atstovas) skunde prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S824 dalį dėl pareiškėjo R. R. A. laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centre) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
3. Skunde nurodoma, kad 2022 m. vasario 11 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Nuspręsta apgyvendinti pareiškėją UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas motyvuotas tuo, kad pareiškėjas nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Skunde pažymėta, kad pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys, ir jei minėtiems asmenims laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo atstovo teigimu, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, gali užsieniečiui skirti vieną UTPĮ numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių, o būtent 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
5. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodyta, kad teikia atsiliepimą į R. R. A. (R. R. A. brolio) skundą. Jame nesutinka su įgaliotojo atstovo skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.
6. Atsiliepime nurodoma, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo UTPĮ X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios UTPĮ taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjo atžvilgiu yra taikomas UTPĮ X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.
7. Atsiliepime nurodoma, kad mažametis užsienietis MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 25 d. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2022 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, minėtas sprendimas buvo apskųstas, galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas. Todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas su tėvais į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio šeima pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Tiek pareiškėjas, tiek jo tėvai su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę ir jų nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Pareiškėjo tėvai prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais. Remiantis Migracijos departamento 2022 m. vasario 11 d. priimtais sprendimais Nr. 22S819 ir Nr. 22S821, kuriais pareiškėjo tėvai įleidžiami į Lietuvos Respubliką be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, mažamečiui užsieniečiui buvo priimtas analogiškas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjo šeima gali pasislėpti, Migracijos departamentas mano, jog pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją kartu su šeima laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo tėvų veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nepatikimas pasakojimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjo ir jo tėvų tapatybės nustatymą ir grąžinimą į kilmės valstybę), todėl yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.
8. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad mažametis užsienietis yra gimęs (duomenys neskelbtini), o tokio amžiaus vaikai neturėtų būti atskirti nuo tėvų, šeima turi gyventi kartu. Atsiliepime taip pat pažymima, kad mažamečio ir jo tėvų tapatybės nėra nustatytos, t. y. pareiškėjo tėvai nurodė tiek savo, tiek savo vaiko anketinius duomenis ir gimimo datas, tačiau jų visų asmens tapatybės nėra patvirtintos jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, priešingai nei nurodoma skunde, pareiškėjas kartu su tėvais į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Iš savo kilmės valstybės pareiškėjas su tėvais teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, kad pareiškėjas kartu su tėvais gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas tiek dėl pareiškėjo, tiek dėl jo šeimos teisinės padėties (b. l. 33-34).
9. Pareiškėjo atstovas pagal įstatymą R. A. M. teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad turi 3 vaikus, kurių vienas liko Irake. Kai išvyko iš šalies, vaikas su savimi turėjo pasą, o atvykus į Lietuvą, jau nieko neturėjo. Migracijos departamentui pateikė turėtų dokumentų kopijas. Nurodė, kad nei Lietuvos Respublikoje, nei Europos Sąjungoje, neturi artimųjų, giminaičių, kurie turėtų leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Mažas vaikas nori išeiti į lauką, kažką pamatyti, o jis neturi ką jam atsakyti. Taip pat nurodė, kad kažkas bėga, o kiti nuo to kenčia, o jie tampa sulaikomi arba įkalinti. Toje vietoje kur šiuo metu apgyvendinti, visada yra problemų, konfliktų, jo vaikui jau buvo sulaužta nosis, o kitą kartą praskelta kakta virš antakio.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjo atstovė pagal įstatymą S. M. M. teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad yra pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, galutinis sprendimas dar nepriimtas. Į Lietuvą atvyko su vyru ir 2 vaikais, o Irake liko dar trys jos vaikai. Lietuvoje jau 8 mėnesiai, tačiau ta vieta, kuri jie gyvena nėra tinkama, jie nenusipelnė, kad su jais taip būtų elgiamasi. Žmonės suradę mažiausią galimybę bėga, nes juos uždaro, įkalina. Vienas jų vaikas yra pabėgėlių priėmimo centro vaiko kambaryje, o kitas (R.) lanko darželį.
11. Įgaliotoji atstovė advokatė Inesa Arbočienė teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad šeimai gyvenant apgyvendinimo vietoje, nepriklausomai nuo to kaip vadinasi minėta apgyvendinimo vieta, jei asmens laisvė yra apribota, tai prilyginama sulaikymui, o judėjimo laisvė garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Pažymėjo, kad neturėtų būti toleruojama tokia situacija, kad dėl kiekvieno šeimos nario būtų priimami atskiri sprendimai. Šiuo atveju, tai šeima su nepilnamečiais vaikais, o dėl šeimos apgyvendinimo sąlygų atžvilgiu pasisakyta apraše, kuri nurodyta, kad šeimos nariai turi būti kartu, sprendimas bendras ir dėl vaikų sprendimai atskirai nepriimami, nes tai esminis procesinis pažeidimas, ir šiuo klausimu pasisakyta 2022 m. vasario 4 d. sprendime byloje Nr. EY3-1805-821/2022. Taip pat pažymėjo, kad naujausia teismų praktika vienareikšmiškai patvirtina, kad Migracijos departamentas neteisingai vertina bendradarbiavimą. Skundžiamo sprendimo pagrindu nurodomas nebendradarbiavimas, nors jokiomis faktinėmis aplinkybėmis jis nėra pagrįstas. Taip pat nurodė, kad teismų suformuota praktika keičiama, ir nesant išskirtinių esminių aplinkybių, žmonėms negali taip ilgai būti ribojama laisvė, juolab nepilnamečių pažeidžiamų asmenų. Prašė skundą tenkinti.
12. Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą, nurodydamas, kad viskas detaliai argumentuota nutarime. Paaiškino, kad mažametis su tėvais apgyvendinti ne kalėjime, net ne tam tikroje specialioje padarytoje teritorijoje, o namuose Vilniuje, Su Migracijos departamento sprendimu jie supažindinti. Visa šeima atvyko be tapatybės dokumentų, iš esmės pareiškėjų asmenybės nustatytos tik jų parodymais, nes jie nepateikė asmens dokumentų jų tapatybė nenustatyta. Pažymėjo, kad pareiškėjas lanko darželį, todėl nėra taip, kad jis visą laiką uždarytas vienoje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies
13. Skundo dalykas – Migracijos departamento 2022 m. vasario 11 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta įleisti užsienietį į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje (Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius, pagrįstumas bei teisėtumas ir prašymas taikyti UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai suvaržo vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje.
14. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 517 Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, sprendžiant nagrinėjamą klausimą taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus nuostatos. Kitos šio UTPĮ nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.
15. UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
16. UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
17. UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
18. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: <...> 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. Nr. A-1887-822/2022, A-1886-629/2022 ir kt.).
19. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. 22S824, kuriame nusprendė įleisti mažametį užsienietį (Irako Respublikos pilietį) į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 punktu, konstatavus, kad užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo metu, į Lietuvą atvyko su tėvu ir motina (b. l. 16-20).
20. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad mažametis užsienietis, su savo atstovais pagal įstatymą (tėvais) į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 28 d. (b. l. 38) Užsienietis MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 25 d. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (b. l. 45-52), šis sprendimas apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, byla neišnagrinėta ir sprendimas neįsiteisėjęs. Taigi, šiuo metu užsienietis yra laikomas prieglobsčio prašytoju.
21. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, inter alia charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan.
22. UTPĮ 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021).
23. Atkreipiamas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore (nutartis administracinėje byloje A-1802-629/2022).
24. R. R. A. nuo 2022 m. vasario 11 d. taikoma priemonė iš esmės atitinka apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje (Pabėgėlių priėmimo centre), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pastebėtina, kad nors R. R. A. formaliai sulaikytas nėra, t. y. joks sprendimas UTPĮ 114 straipsnio prasme jo atžvilgiu nepriimtas, tačiau faktiškai jo judėjimo laisvė apribota taikant kitas įstatymo nuostatas daugiau nei 8 mėnesius. Tai patvirtina ir Departamento atsiliepimo teiginiai apie tai, kad judėjimo ribojimas būtinas, kadangi užsieniečio šeima gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, kas rodo, jog tokiu būdu Departamentas siekia tikslų, analogiškų sulaikymui. Pažymėtina ir tai, kad prieglobsčio svarstymo procedūra nėra baigta ne dėl užsieniečio kaltės, jo judėjimo laisvė apribota gana ilgą laiką, tad (duomenys neskelbtini) metų vaikui toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) neužtikrina tinkamos pusiausvyros tarp geriausių užsieniečių nepilnamečio vaiko interesų gynimo ir nelegalios migracijos rizikos Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje užkardymo, yra neproporcingas siekiamiems tikslams, todėl jis paskirtas nepagrįstai. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad mažametis užsienietis ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), dėl kurio prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas galutinis sprendimas, keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo teismo praktiką, tol kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo, nėra pagrindo ir teigti, kad šeima nebendradarbiauja.
1. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad tolesnis mažamečio užsieniečių judėjimo laisvės ribojimas yra neproporcingas vaiko interesų atžvilgiu. Teismas atkreipia dėmesį, kad tarp užsieniečių esant nepilnamečių vaikų, turėtų būti svarstoma galimybė taikyti bent daliai šeimos narių švelnesnę priemonę. Užsieniečiams taikomų alternatyvių sulaikymui priemonių diferenciacija yra pakankama ir tokiu būdu yra užtikrinamas tinkamas balansas tarp vaiko ir šeimos interesų būti kartu bei tarp valstybės intereso garantuoti Šengeno erdvės integralumą, valstybės sienų apsaugą bei užkirsti kelią galimai nelegaliai migracijai. Esant tokioms aplinkybėms Departamento sprendimas teisėtas tik iš dalies, todėl turi būti pakeistas.
2. Pareiškėjo atstovo prašymo taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti R. R. A. C. netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Teismas pažymi, kad ris prašymas šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas. Nesant pagrindo prieglobsčio prašytojo apgyvendinti UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą turi išspręsti Departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Irako Respublikos piliečio R. R. A. atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S824 dalį dėl R. R. A., gimusio (duomenys neskelbtini), teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.