Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-08-03 · Baudžiamoji byla Nr. T-1786-1189/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-03
Bylos Nr.
T-1786-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36648-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
Byla Nr. T-1786-1189/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36648-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 3 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam M. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 3 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, neatlikus 3 metų 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. birželio 29 d.) laisvės atėmimo bausmės, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Tokį sprendimą Komisija grindė tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su žemėjimo tendencijomis, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Komisijos nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir todėl nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, Komisijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

M. M. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 29 d., pabaiga – 2026 m. liepos 10 d.

Anksčiau teistas.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras V. N. pateiktu atsiliepimu prašė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Prokuroras tokį prašymą grindė atkreipdamas teismo dėmesį į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu tris kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, ko rezultate buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlikusi vidutinė, nustatytus kriminogeninius veiksnius nuteistasis dar gali koreguoti savo elgesiu, nuteistasis nepakeitęs savo mąstymo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal subendrintą nuosprendį, taip pat į tai, kad nuteistąjį teigiamai apibūdinančio aplinkybės dar nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai turi būti vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis M. M. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalyje ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Tačiau iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nepakanka vien to pagrindo, kad nuteistasis jau yra atlikęs įstatymu deleguotą laisvės atėmimo bausmės dalį, reikalinga nustatyti materialaus pagrindo egzistavimą.

Pažymėtina, kad Komisija savo nutarime akcentavo nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes – aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko ryšius su artimaisiais, dirba, laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tačiau teismo vertinimu, nors šie duomenys ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet negali būti išskirtinai sureikšminami, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tuo tarpu vertinant nuteistojo M. M. elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu negalima teigti, jog jo elgesys pasižymėjo išskirtiniu pozityvumu ir vien teigiama nusikalstamo elgesio korekcija. Byloje esanti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. birželio 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuteistasis M. M. atlikdamas laivės atėmimo bausmę vieną kartą buvo skatintas, tačiau net tris kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, dėl ko vieną kartą jam buvo skirta drausminė nuobauda, kitus kartus buvo apsiribota tik jo elgesio svarstymu. Paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, už kurį be kita ko jam buvo skirta drausminė nuobauda, buvo padarytas 2022 m. lapkričio 16 d., atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau nuo 2021 m. lapkričio 29 d., padarytas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, praėjus ilgam laikui nuo bausmės pradžios, gerai susipažinus su vidaus tvarkos taisyklėmis, vertintinas itin neigiamai. Visi padaryti vidaus tvarkos pažeidimai atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus net gi būnant struktūruotoje aplinkoje, didelės priežiūros sąlygomis, šiuo metu vien teigiama nuteistojo elgesio korekcija dar vyksta itin trumpą laiką ir negali būti vertinama kaip neabejotinas pagrindas spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nors šiuo metu pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė, kuri nuo pirminio vertinimo 2022 m. sausio 13 d. nepakito (buvo vertinama kaip vidutinė), tokiu būdu nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis stebimas dar itin trumpą laiko tarpą. Pažymėtina ir tai, kad nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, bet nuteistojo M. M. elgesyje vis dar stebimi septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš aptartų dinaminių kriminogeninių veiksnių yra fiksuojamas smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, o iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką, dėl kurios įvykdymo asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu yra dalyvavęs smurto prevencijos užsiėmimuose, sudalyvavęs daugiau kaip 60 skirtingų pozityvaus užimtumo veiklų, baigęs priklausomybių prevencijos grupę ir AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje dar fiksuojama, kad nuteistasis ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, ne visada sugeba apriboti savo veiksmus. Tai, kad nuteistasis nesugeba atpažinti ir spręsti savo probleminių sričių, teismo nuomone, negali būti vertinama kaip aplinkybe patvirtinančia, kad bausmės tikslai, juos įgyvendinant įkalinimo įstaigoje, jau yra pasiekti. Be to ir aplinkybė, kad paleistas lygtinai nuteistasis M. M. turės gyvenamąją bei darbo vietas nėra laikoma išskirtinai teigiama ar apsaugančia nuo pakartotinės nusikalstamo elgesio raiškos, kadangi kaip bylos duomenys patvirtina, gyvenamąją ir darbo vietas nuteistasis turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, bet tai jo nuo priešingo teisei elgesio neapsaugojo.

Aptartų duomenų visumoje spręstina, jog nors nuteistojo elgesys šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau kol kas šių teigiamų pokyčių vienareikšmiai vertinti dar negalima, kadangi egzistuoja ir itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, aptartos aukščiau. Kartu šioje vietoje pažymėtina, kad teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama bausmė nėra savitikslis dalykas, juo labiau, kad BK 41 straipsnyje įtvirtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir tokia įstatyminė nuostata suponuoja išvadą, kad asmuo, teismo pripažintas kaltu, privalo patirti tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, kurie būtų aktualūs įgyvendinant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus. Tuo tarpu keletas iš bausmės tikslų yra asmens nubaudimas ir valstybės siekis paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Itin trumpas laisvės atėmimo bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje, taikant lygtinio paleidimo institutą, visuomenėje gali sudaryti prielaidas spręsti, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys yra nebaudžiami, šiuo atveju M. M. neatliktos bausmės dalis (3 metai 11 dienų) dar yra labai didelė ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas akcentuoja, kad pataisos procesas yra reikalaujantis nuoseklios, ilgalaikės, įtikinančios nuteistojo asmens elgesio korekcijos, kuri būtų akivaizdi, kad asmuo yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai į visuomenę, paremtai įstatymų laikymusi, o tokios išvados, M. M. atžvilgiu, daryti dar nėra pagrindo.

Atsižvelgus į aukščiau aptartą, konstatuotina, jog dabartiniame laisvės atėmimo bausmės etape, dar nėra pagrindo spręsti, kad M. M. jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir lygtinio paleidimo instituto taikymas būtų pagrįstas. Todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė