- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-543/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kvistija“
- Atsakovas
- V. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kvistija“ ieškinį atsakovams V. Š. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vitlukas“ dėl sutarties nutraukimo ir įsiskolinimo priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. Š. .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kvistija“, atsakovas V. Š. ir atsakovas UAB „Vitlukas“ 2009 m. vasario 18 d. sudarė skolos perkėlimo sutartį (toliau – Skolos perkėlimo sutartis), kuria atsakovo UAB „Vitlukas“ 104 393,99 Lt dydžio skola ieškovui buvo perkelta atsakovui V. Š. . Atsakovas V. Š. skolą ieškovui turėjo sumokėti iki 2010 m. spalio 1 d., mokėdamas kas mėnesį ne mažiau kaip 3 000 Lt. Skolos perkėlimo sutartyje taip pat buvo numatytos 10 procentų dydžio palūkanos už neapmokėtos skolos dalį bei 0,1 procento dydžio delspinigiai nuo pradelstų eilinių skolos dengimo įmokų. 2009 m. vasario 18 d. atsakovas V. Š. sumokėjo 3 000 Lt, tačiau daugiau nebemokėjo. 2009 m. gegužės 14 d. atsakovui UAB „Vitlukas“ buvo iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
Ieškovas, remdamasi atsakovo V. Š. sutartinių įsipareigojimų nevykdymu bei pastarojo pareiškimu, jog jis įsipareigojimų neketina vykdyti ir ateityje, prašė nutraukti Skolos perkėlimo sutartį bei priteisti iš šio atsakovo 101 393,99 Lt dydžio skolą bei 101,40 Lt dydžio delspinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė Skolos perkėlimo sutartį bei priteisė ieškovui iš atsakovo V. Š. 101 393,99 Lt dydžio skolą bei 10,14 Lt dydžio delspinigius. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė atsakovo V. Š. ieškinį dėl Skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes pripažino sandorį tinkamu ir pagrįstu, todėl pakartotinai šis klausimas nespręstinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 2 p.). Teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja nutraukti sutartį, nes atsakovas jos nevykdo ir yra pareiškęs, jog neturi galimybių ją vykdyti. Toks įsipareigojimų nevykdymas esmingai pažeidžia ieškovo teises. Teismo vertinimu, atsakovas negali vykdyti Skolos perkėlimo sutarties dėl savo prastos turtinės padėties. Tai yra objektyvi priežastis ir ji neparodo atsakovo tyčios ar kitokio piktavališko vengimo vykdyti įsipareigojimus, tačiau, nevykdant sandorio, ieškovo reikalavimas jį nutraukti laikytinas pagrįstu ir teisėtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 str. 4 d.). Teismo pažymėjo, kad sutarties nutraukimas neatleidžia kitos šalies nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.), todėl, nutraukus Skolos perkėlimo sutartį, iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas – 101 393,99 Lt. Teismas sprendė, kad prašomų priteisti delspinigių norma (0,1 proc.) šiuo atveju yra neprotingai didelė, todėl ją sumažino (iki 0,01 proc.), atitinkamai sumažindamas ir prašomus priteisti delspinigius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas V. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė į apelianto nurodytas Skolos perkėlimo sutarties sudarymo aplinkybes bei į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. 2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pradžioje apeliantas buvo atsidūręs labai sudėtingoje situacijoje, nes jam priklausęs UAB „Vitlukas“ buvo priverstas visiškai sustabdyti savo veiklą, o kreditoriai ėmė spausti dėl jų reikalavimų patenkinimo. Dėl kreditorių spaudimo apeliantas buvo pasimetęs ir to įtakoje pasirašė Skolos perkėlimo sutartį. Sutartis buvo pasirašyta apeliantui tikintis, kad UAB „Vitlukas“ atsigaus, tačiau įmonė žlugo. Apelianto nuomone, ieškovas pasinaudojo susidariusia situacija ir įtakojo sutarties pasirašymą.
2. Teismas neįvertino, kad formaliai Skolos perkėlimo sutartis apelianto pasirašyta pačio su savimi. Nors tuo metu apeliantas buvo santuokoje, tokio pobūdžio sutarčių pasirašymui sutuoktinės sutikimas nebuvo gautas.
3. Teismas negalėjo tenkinti ieškinio, nes ieškinys buvo paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 296 str. 1 d. 3 p.). Ieškinys pasirašytas ne įmonės vadovo, o vadovo pavaduotojo, kurio įgaliojimus patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Kvistija“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad, Panevėžio apygardos teismui 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetus apelianto reikalavimą dėl Skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nagrinėjamoje byloje buvo svarbios ne sandorio sudarymo, o jo vykdymo aplinkybės. Ieškovo teigimu, įgalinimai paduoti ieškinį buvo įforminti tinkamai.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija apeliacinę bylą nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Apeliantas pirmuoju skundo argumentu iš esmės ginčija Skolos perkėlimo sutarties galiojimą. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apelianto nurodomos aplinkybės ir motyvai dėl sutarties negaliojimo buvo įvertinti įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje (b. l. 59-63), kuria reikalavimas pripažinti Skolos perkėlimo sutartį negaliojančia buvo atmestas. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar įsakymui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali, be kita ko, kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (iš esmės analogiška norma buvo įtvirtinta ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusioje CPK 279 str. 4 d. redakcijoje). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nebevertino apelianto argumentų, susijusių su Skolos perkėlimo sutarties galiojimu.
Apeliantas antruoju skundo argumentu, be kita ko, įrodinėja, kad iš esmės sutartį pasirašė pats su savimi. Toks argumentas laikytinas nepagrįstu, nes bendrovė ir jos vienintelis akcininkas bei vadovas teisine prasme yra skirtingi asmenys ir negali būti tapatinami (CK 2.33 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teisme apeliantas nekėlė klausimo, kad Skolos perkėlimo sutarčiai sudaryti buvo būtina gauti buvusios sutuoktinės sutikimą (b. l. 25-27, 78-80), todėl šiuo argumentu negali grįsti savo skundo (CPK 306 str. 2 d.). Kita vertus, nesiejant šio argumento su nagrinėjamu ginču, galima pažymėti, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti ginčijami būtent pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį (CK 3.96 str.).
Priešingai nei teigia apeliantas, ieškinys buvo paduotas įgalioto asmens (b. l. 8). Pažymėtina, kad ieškovo atstovų įgalinimai buvo patvirtinami visu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 44, 74). Dėl šios priežasties atmestinas ir trečiasis apeliacinio skundo argumentas.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimą palieka nepakeistą, o skundą atmeta.
Kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie apelianto turtinę padėtį (b. l. 88-91), taip pat skundžiamo sprendimo išvadą, kad būtent prasta apelianto turtinė padėtis, o ne jo tyčiniai veiksmai lėmė Skolos perkėlimo sutarties nevykdymą, atkreipia apelianto dėmesį, kad pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atitinkamas prašymas teismui gali būti pateiktas ir po sprendimo priėmimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.