Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V. D., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, turinti neįgalumą, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK), 253 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

M. V. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdama leidimo, įgijo ir laikė pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą bei Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 5-IN-1 „Dėl ginklų daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai“ šaunamiesiems ginklams priskiriamą C kategorijos, pramoninės gamybos 1942 metų pavyzdžio lygiavamzdį 26 mm kalibro O??-42 (C??-43, C??-1) modelio signalinį pistoletą, skirtą šaudyti centrinio įskėlimo šviečiamaisiais šoviniais.

Be to, ji 2022-09-08, apie 21.20 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) Kaune, panaudodama šį šaunamąjį ginklą, C kategorijai priskiriamą 1942 metų pavyzdžio lygiavamzdį 26 mm kalibro O??-42 (C??-43, C??-1) modelio signalinį pistoletą, nukreipė jį į parduotuvės darbuotoją B. P. ir grasindama panaudoti, pareikalavo atiduoti parduotuvės kasos aparate esančius pinigus, t. y. tuo metu buvusius 560,99 eurus bei bandė iš B. P. rankų atimti duomenų kaupiklį Cipherlab RS35, 567,49 eurų vertės. Taip pat ji, iš parduotuvės klientės A. L. bandė atimti telefoną „Samsung Galaxy 53A“ 250 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusios B. P. ir A. L. nepakluso jos reikalavimams ir M. V. D. buvo sulaikyta atvykusio apsaugos darbuotojo.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji M. V. D. kalta prisipažino ir parodė, kad vasarą vedžiodama šunį prie Lampėdžių karjero, krūmuose, pamatė daiktą panašų į pistoletą. Ginklo ji neėmė ir paliko krūmuose. 2022-09-08 ji vartojo alkoholį, nes buvo stresinės būsenos dėl brolio operacijos, o vakare sugalvojo nueiti į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Turėjo tikslą apiplėšti parduotuvę, nes brolio operacijai reikėjo pinigų. Tada ji nuėjo prie Lampėdžių karjero, pasiėmė ten buvusį pistoletą, ir atėjo į parduotuvę. Parduotuvėje buvo pardavėja ir viena pirkėja. Iš karto tiesiai nuėjo prie pardavėjos ir atkišusi į ją ginklą pareikalavo, kad ji atidarytų kasą. Pardavėja paėmė telefoną bandė skambinti policijai. Tada ji pabandė atimti telefoną, tačiau pardavėja atsitraukė. Parduotuvėje buvusi pirkėja kažką sakė, tačiau ką nepamena. Nepamena, kad iš pirkėjos būtų bandžiusi atimti telefoną. Kol stumdėsi su pardavėja, pirkėja iškvietė policiją. Kur tuo metu buvo atsineštas ginklas, nepamena. Pamena, kad atvažiavo apsaugos darbuotojai ir ją sulaikė. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, pardavėjos ir tos merginos atsiprašė dėl savo nepateisinamo elgesio. Labai gailisi, kad išgąsdino tas moteris, tikslo sužaloti neturėjo, tiesiog jai reikėjo pinigų brolio operacijai.

UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai, kad duomenų kaupiklio Cipherlab RS35 vertė yra 567,49 eurai (1 t, b. l. 89-91).

Alkotesterio duomenimis M. V. D. 2022-09-08 21.51 val. nustatytas 3,47 promilių girtumas (1 t., b. l. 35-37).

II.2. Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

1. Tirti pateiktas pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas.

2. Tai 1942 metų pavyzdžio lygiavamzdis 26 mm kalibro O??-42 (C??-43, C??-1) modelio signalinis pistoletas.

6. Pistoletas šaudyti tinkamas (1 t., b. l. 43-48).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta plėšimo sudėtis. Plėšimo objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Nusikalstama veika pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kvalifikuojama tuomet, kai svetimas turtas pagrobiamas panaudojant šaunamąjį ginklą ar sprogmenį. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį ir tuo atveju, jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu.

Išklausius teisme nukentėjusios B. P., ištyrus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusios A. L., liudytojų T. P. ir O. K. parodymus, įvertinus byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, apžiūros protokolus bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamoji M. V. D. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), panaudodama šaunamąjį ginklą, C kategorijai priskiriamą 1942 metų pavyzdžio lygiavamzdį 26 mm kalibro O??-42 (C??-43, C??-1) modelio signalinį pistoletą, nukreipė jį į parduotuvės darbuotoją B. P. ir, grasindama panaudoti, pareikalavo atiduoti parduotuvės kasos aparate esančius pinigus bei bandė iš B. P. rankų atimti duomenų kaupiklį. Taip pat ji, iš nukentėjusios pirkėjos A. L. bandė atimti telefoną „Samsung Galaxy 53A“ 250 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusios B. P. ir A. L. nepakluso jos reikalavimams ir M. V. D. buvo sulaikyta atvykusio apsaugos darbuotojo.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios M. V. D. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pirmiau nurodyti objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (įvykio metu galiojusi 2019-01-01 – 2019-04-30 įstatymo Nr. IX-705 redakcija) 8 straipsnį, visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre. Vadovaujantis minėto įstatymo 13 straipsniu, savigynai B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą.

2022-09-22 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tai 1942 metų pavyzdžio lygiavamzdis 26 mm kalibro O??-42 (C??-43, C??-1) modelio signalinis pistoletas. Jis skirtas šaudyti centrinio įskėlimo šviečiamaisiais šoviniais. Pistoletas yra Rusijos pramoninės gamybos, jo rankenos kriaunos pakeistos savadarbėmis. Pistoletas užtaisomas įstatant šovinį į lizdą, užfiksuojant vamzdį, atlaužiant gaiduką ir nuspaudžiant nuleistuką. Pistoletas šaudyti tinkamas (1 t. b. l. 43-48).

Apklausta teisme kaltinamoji M. V. D. pripažino, kad, neturėdama leidimo, įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą – pistoletą, suprato, kad minėtą daiktą laikė neturėdama tam leidimo, kol jį paėmė policijos pareigūnai.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios M. V. D. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

Kaltinamoji M. V. D. padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), tiesioginės tyčios būdu, nusikalstamas veikas įvykdė viena, nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 3 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo 2 iki 10 metų bausmė.

Laisvės atėmimo bausmė yra griežčiausia baudžiamosios atsakomybės taikymo forma. Ši bausmės rūšis skiriama išimtiniais atvejais, kai padaryto nusikaltimo ir jį padariusio asmens pavojingumas yra toks didelis, kad vienintelė adekvati ir efektyvi bausmė yra nusikaltimą padariusio asmens izoliavimas nuo visuomenės. Bausmė yra teisinga, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Kasacinė byla Nr. 2K-420/2006).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasieks visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo, pasieks iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris, nagrinėjamu atveju yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas.

BK 41 straipsnis be kitų bausmės tikslų (bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo) išskiria ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą.

Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius ar labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su bausmės individualizavimu, kuris glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo sankcijoje. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę yra galimybė taikant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Šiuo atveju kaltinamoji neatitinka BK 62 straipsnyje numatytų formalių sąlygų, todėl svarstytina galimybė švelnesnę negu sankcijoje numatytą bausmę skirti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad M. V. D. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje pavojingumas, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo vietą, būdą, ginklą, patį nukentėjusiųjų elgesį, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad veika, numatyta BK 180 straipsnio 3 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Kaltinamoji M. V. D. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba individualiai, turinti neįgalumą (2 t., b. l. 106)charakterizuojama teigiamai, turi pastovią gyvenamąją vietą, pripažino kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, labai gailisi ir kritiškai vertina savo veiksmus ir tai yra jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi.

Kaltinamosios asmenybė, jos elgesys po nusikaltimų padarymo leidžia spręsti, jog kaltinamoji kritiškai įvertino savo veiksmus, siekia taisytis ir integruotis į visuomenę, tai parodo mažesnį kaltinamosios asmenybės pavojingumą. Šios aplinkybės iš esmės leidžia spręsti ne tik apie padarytos veikos atsitiktinį pobūdį, bet ir tai, kad kaltinamoji dėl savo neteisėtų veiksmų padarė teisingas išvadas. Atkreiptinas dėmesys ir į kaltinamosios bei jos šeimos interesus, šios aplinkybės taip pat yra vienas iš veiksnių, padedančių nustatyti teisingą bausmę ar kitas baudžiamosios atsakomybės priemones. Kaltinamoji prižiūri savo seną ir ligotą motiną, rūpinasi ja. Kaltinamosios rūpinimasis mama, darbas bei kartu ir individualios veiklos vykdymas patvirtina pozityvų jos asmenybės vertinimą ir kartu teigiamą elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismo vertinimu, BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės, net ir trumpalaikės, tačiau realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ne tik izoliuotų pačią kaltinamąją nuo visuomenės, pašalintų ją iš darbo rinkos, tačiau turėtų ženklią įtaką ir šeiminiam ir socialiniam gyvenimui, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti kaltinamajai už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymą ne sankcijoje numatytą laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę. Teismas sprendžia suteikti kaltinamajai galimybę likti laisvėje, pakeisti savo gyvenimo būdą ir išmokti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ateityje.

Remdamasis anksčiau išdėstytais duomenimis, teismas priėjo prie išvados, kad už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, yra pagrindas taikyti M. V. D. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmės rūšį – areštą. Už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymą jai taip pat skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas.

Kadangi kaltinamoji prisipažino kalta ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka jos atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusios ir yra pasiryžusi daugiau nenusikalsti, todėl teismas, įvertinęs jos asmenybę, tai, jog ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra darbingo amžiaus, nors turi neįgalumą, tačiau dirba, prižiūri ligotą motiną, mano, kad realus arešto bausmės vykdymas neigiamai pakenktų darbingo amžiaus kaltinamosios socialiniams ryšiams, dėl to bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas, teismo vertinimu, užtikrins teisingo nubaudimo principą, todėl taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios arešto bausmės vykdymo atidėjimą.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, M. V. D. skirtini BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyti įpareigojimai: dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, o atsižvelgiant į tai, jog nustatyta, kad jos nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo tai, jog buvo apsvaigusi nuo alkoholio, skirtina pareiga visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atveju į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamosios išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2022-09-08 21.40 val. iki 2022-09-09 13.31 val.

V. Kiti klausimai

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajai M. V. D. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu taikyta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – C kategorijos, pramoninės gamybos 1942 metų pavyzdžio lygiavamzdis 26 mm kalibro O??-42 (C??-43, C??-1) modelio signalinis pistoletas, saugomas Kauno AVPK VTV Licencijavimo skyriuje (1 t., b. l. 49-51), perduotinas Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM, disponavimui savo nuožiūra, o popieriaus lankstinukai, saugomi Kauno AVPK Kauno miesto Santakos PK (1 t., b. l. 77), sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 432 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. V. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 90 (devyniasdešimties) parų areštu,

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 20 (dvidešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas apimanti ir paskirti M. V. D. bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. V. D. galutinę bausmę –60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atveju į paskirtą bausmę įskaityti laiką, kaltinamosios išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2022-09-08 21.40 val. iki 2022-09-09 13.31 val.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti.

Daiktinius įrodymus – C kategorijos, pramoninės gamybos 1942 metų pavyzdžio lygiavamzdį 26 mm kalibro O??-42 (C??-43, C??-1) modelio signalinį pistoletą, skirtą šaudyti centrinio įskėlimo šviečiamaisiais šoviniais, konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM, disponavimui savo nuožiūra, o popieriaus lankstinukus, saugomus Kauno AVPK Kauno miesto Santakos PK, sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka.