- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- 1-28-721/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16678-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- R. K.
dalyvaujant prokurorei Almai Mikalauskienei, kaltinamajam R. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2005 m. birželio 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 2005 m. rugsėjo 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2005-06-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6 metai laisvės atėmimo;
3) 2005 m. spalio 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų. 2006-03-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 9 dalimis subendrinus 2005-06-09, 2005-09-28 ir 2005-10-28 nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė bausmė - 6 metai laisvės atėmimo.
4) 2012 m. sausio 17 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - galutinė bausmė - 8 mėnesiai laisvės apribojimo.
5) 2018 m. sausio 25 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė 13.33 MGL (502 Eur) bauda.
6) 2019 m. rugpjūčio 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė - 30 MGL (1500 Eur) bauda, sumokėti iki 2020-03-12.
7) 2019 m. spalio 17 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė - bauda 1500 Eur.
8) 2019 m. spalio 17 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams.
9) 2019 m. lapkričio 25 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė - bauda 1500 Eur ir laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams.
10) 2019 m. gruodžio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė - 70 MGL (3500 Eur) bauda ir laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams.
11) 2020 m. birželio 29 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimo bausme 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą 4 mėnesiams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso bei nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje, paskiriant įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 70 MGL (3500 eurų) bauda,
12) 2023 m. birželio 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams su intensyvia priežiūra 4 mėnesiams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; be to, paskirti įpareigojimai nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje ir per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 70 MGL (3 500 eurų) bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2023 m. balandžio 29 d., laike nuo 20.00 val. iki 21.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, namo adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, dėl asmeninių priežasčių kilusio žodinio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip 10 kartų kumščiais smogė V. M. į įvairias kūno vietas, ko pasekoje, pastarajam nukritus ant grindų, kojomis spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. M. padarydamas sužalojimus: kairės pusės IV-XI šonkaulių lūžius, sukėlusius skysčių ir oro susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, krūtininio XI slankstelio kairės šoninės ataugos lūžį, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. K. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir paaiškino, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Paaiškino, jog pagal pareikštą kaltinimą gerai nepamena kaip viskas vyko, nes kai vartoja alkoholį, nieko neprisimena. 2023 m. balandžio 29 d. jis buvo Vokietijoje, Derenburgo mieste. Su V. M. buvo bendradarbiai. Tada, balandžio mėnesio pabaigoje buvo išeiginės, kažkokios šventės buvo. Jie su bendradarbiais prieš tai dieną išgėrinėjo bare, balandžio 28 d. vakare jis V. parvedė namo, nes jis buvo labai girtas, neadekvatus. Iki to įvykio jie vartojo alkoholį tris dienas, nes keturios dienos buvo laisvos. Kai vedė V. iš baro namo, jis buvo nukritęs daug kartų. Nelabai atsimena kaip parėjo į namą pas V., išmiegojo, o atsikėlę, vėl išgėrinėjo. Tada vakare dingo jo pinigai ir jis pagalvojo, kad V. paėmė ir dėl to kilo konfliktas. Jis norėjo dar nusipirkti degtinės, bet atidaręs piniginę, pamatė, kad dingo pinigai. Dėl to jis pradėjo kaltinti V., nes kartu gyveno. Kas tada tarp jų įvyko, gali tik spėti, nes neprisimena, bet pripažįsta, kad galėjo taip būti, kaip surašyta kaltinamajame akte. Žodinis konfliktas peraugo į muštynes, bet jis to neatsimena. Jie gėrė kambaryje, ar stovinčiam ar sėdinčiam V. smūgius jis sudavė, negali tiksliai pasakyti, nepamena. Pripažįsta, kad sudavė smūgius V.. Galėjo suduoti jam smūgius, kojomis spyrė gal mažiau kartų negu kaltinime nurodyta, bet galėjo būti ir taip, kaip nurodyta kaltinime. Jo manymu, nemažai sužalojimų V. M. galėjo pasidaryti kai iš baro ėjo griuvinėdamas. Parėjęs iš baro V. jautėsi gerai, buvo girtas, bet iš ryto atsikėlęs, sakė, kad blogai jaučiasi, iš ryto negalėjo pajudėti, sakė, kad jam viskas skauda, bet paskui toliau gėrė ir vėl gerai paliko. Po to jis turėjo važiuoti į Lietuvą. Autobusiuką užsisakė po įvykio gal 1 gal 2 dienas. Alkoholis veikia nuskausminamai, gal jis nejuto, kad yra susižeidęs, dėl to ramiai toliau gėrė. Tą dieną kai turėjo išvažiuoti jis blogai jautėsi, kada laukė autobuso gėrė dar, bet mažiau. Jis V. palydėjo į autobusiuką. V. pasakė, kad jam labai blogai jau kai ėjo į autobusą, buvo prigėręs, ėjo sunkiai, jo tašes jis panešė. Po vakaro, kai įvyko konfliktas, V. jautėsi blogai. Jis pripažįsta, jog sudavė V. visus tuos smūgius, nes iš tiesu dėl girtumo daug ko neprisimena. Su V. M. po visko buvo susitikę Lietuvoje, jis V. darbą surado, jie yra draugai. Apie įvyki kalbėjo, V. pats nieko neatsimena, jie vienas kito atsiprašė. Su teritorine ligonių kasa susitarė dėl žalos atlyginimo moka dalimis po 45 eurus per mėnesį. Su nukentėjusiuoju dėl žalos kalbėjo, jie susitarė, V. M. nebereiškia civilinio ieškinio, jo atsisakė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi, nepadarytų taip antra kartą, kas tie pinigai, paskui problemų daugiau negu reikia.
Kaltinamajam R. K. teisiamajame posėdyje visiškai pripažinus kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. K. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. balandžio mėnesio pradžioje per pažįstamus susirado įmonę, kuri įdarbina žmones Vokietijoje vesti šviesolaidinį internetą. Įmonės pavadinimas ,,M.“. Kiek žino, įmonė registruota Lietuvoje. Jis su O., J. ar J., tikslaus vardo nežino ir R. susitiko Vokietijoje. Su minėtais asmenimis susitiko bute, kuris buvo skirtas jų gyvenimui. Iki tol nei vieno iš išvardintų asmenų nepažinojo. Pamena, kad praėjus maždaug trims savaitėms nuo jo atvažiavimo, į jų gyveną butą atvyko R., kurį vadino ,,Latviu“, jis buvo nuo Mažeikių pusės. Butas, kuriame gyveno, buvo 3 kambarių. Kitame kambaryje už sienos gyveno R.. Kai R. atvyko, O. su J. ar J. nebuvo, jie buvo išvykę į Lietuvą. Su minėtais asmenimis jis dirbo tame pačiame darbe, kartu išvykdavo ir parvykdavo į namus. Iki įvykio R. jų bute pabuvo kelias dienas. Įvykio dieną, tai yra 2023 m. balandžio 29 d. apie 16.00 val. jis nuėjo į parduotuvę ir banką, nes tą dieną gavo pinigų. Grįžęs į namus susitvarkė ir apie 18.00 val. su R. ir R. bute, esančiame Vokietijos Federacinėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini), virtuvėje pradėjo vartoti alkoholį. Alkoholį iš pradžių vartojo keliese. Prie jų buvo prisijungę iš matymo žinomi, tačiau jam nepažįstami asmenys. R. su jais virtuvėje buvo labai trumpai, gėrė nedaug, nes buvo pavargęs ir nuėjo miegoti į savo kambarį. Virtuvėje liko jis su R. ir dar dviem iš matymo žinomais asmenimis. Pamena, kad jau būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio, galėjo būti apie 20-21 val., R. pradėjo prie jo kabinėtis, pradėjo sakyti, kad jam dingo pinigai, tikslios sumos neįvardino, tačiau teigė, kad jis pavogė iš jo pinigus. Jis R. pasakė, kad pinigus nusiėmė iš bankomato. Tada R., šaukdamas ant jo, liepė parodyti bankomato kvitus, kurie įrodytų, kad jis nusiėmė pinigus. Kvitų jis neturėjo, nes jų tiesiog nepasiėmė. Tokiu būdu tarp jo ir R. kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu, virtuvėje R. toliau reikalavo parodyti kvitus, kurie įrodytų, kad jis pinigų nepavogė, jis R. pasakė, kad neturi jokio kvito. Po šių žodžių R. kumščiais jam sudavė smūgius į pilvą, nugarą ir kitas kūno vietas ne mažiau nei 10 kartų. Kiek tiksliai sudavė nepasakys, bet smūgių buvo tikrai daug. Po suduotų smūgių jis nukrito virtuvėje ar koridoriuje ant grindų. Pamena, kad gulėdamas ant grindų juto begalinį skausmą krūtinės ir nugaros srityje. Kai gulėjo ant grindų, R., priėjęs arčiau, kojomis spyrė ne mažiau nei 10 kartų į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai spyrė, kuria koja ir kur pataikė, nurodyti negali. Vienu metu lyg buvo praradęs sąmonę. Kada R. nustojo jį spardyti nežino. Gal R. pamatė kad jam skauda, ar tiesiog pats išsigando. R. tiesiog nustojo spardyti ir nuėjo. Ar tuo metu, kai R., sudavęs smūgius kumščiais ir spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, kas nors buvo virtuvėje ir viską matė, jis nežino. Lyg kažkas buvo, tačiau negali pasakyti kas tiksliai matė konfliktą. Po to, kai R. jį sumušė, jis kažkaip atsikėlė ir nuėjo į savo kambarį. Kitą dieną atsikėlė gana normaliai, juto diskonfortą krūtinės ir nugaros srityje, tačiau skausmas dar nebuvo didelis. Dar tą dieną bendravo su R. ir su juo gėrė alų. R. jo neatsiprašė, tiesiog pasakė, kad buvo kaip buvo. Daugiau ta tema nekalbėjo. Kitą naktį, kai nuėjo miegoti, naktį pabudo iš skausmo krūtinės srityje. Pats iš lovos atsikelti nebegalėjo, jam padėjo R.. R. sakė, kas jis konflikto nematė, nes lyg miegojo savo kambaryje. Nebeiškentęs skausmų, po kelių dienų mikroautobusu išvyko į Lietuvą. Lietuvoje nuo Kryžkalnio paėmė sūnus D. ir nuvežė tiesiai į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur gydėsi savaitę laiko. Jam buvo nustatyti šonkaulių lūžiai ir kiti sužalojimai. Po ligoninės grįžo į namus (duomenys neskelbtini). V. M. parodė, kad reikš civilinį ieškinį, nes buvo sužalotas, patyrė išlaidas dėl gydymo ir negalėjo dirbti (1 tomas, b. l. 43-47).
Papildomos apklausos metu V. M. paaiškino, kad bute prieš įvykį gyveno viename kambaryje su R., kurio pravardė ,,Latvis“, kitame kambaryje vienas gyveno R., o dar kitame kambaryje gyveno broliai, kurių vardų šiuo metu nepamena. Kadangi įmonėje buvo žmonių kaita, vieni išvažiuodavo, kiti atvažiuodavo, taigi jų bute taip pat vis keitėsi gyventojai. Gerai pamena tuos su kuriais teko ilgiau pagyventi. Konfliktas tarp jo ir R. įvyko dėl pinigų. R. apkaltino jį pavogus iš jo pinigus. Kiek tiksliai pinigų dingo R., jis nepasakė, arba jis nepamena. Konflikto dieną, t. y. 2023 m. balandžio 29 d., jis nuėjo į parduotuvę ir bankomatą pasiimti pinigų. Pinigų turėjo, nes kaip matosi pateiktame sąskaitos išraše, buvo gavęs pavedimą. Pinigus išsėmė per keletą kartų. Pasiėmęs pinigus, nusipirko maisto, kitų reikiamų prekių ir alkoholio. Alkoholį pirko, nes žinojo, kad vakare susės ir išgers su bute gyvenančiais vyrais. Jei gerai pamena, vienas iš kartu gyvenusių brolių buvo kartu prie bankomato ir matė kaip jis nusiėmė pinigus. Grįžęs į butą, jis iš karto atidavė skolą R., iš kurio buvo pasiskolinęs 25 eurus, tai turėjo matyti R.. Atidavus skolą, jis su R., R. ir lyg vienu iš broliu, nepamena kuriuo, pradėjo vartoti alkoholį. R. su jais virtuvėje ilgai nebuvo, išgėrė ir nuėjo į savo kambarį. Vienas iš brolių vėliau lyg irgi išėjo į savo kambarį. Apie 20-21 val., kai buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, R. pradėjo prie jo kabinėtis, pradėjo klausti iš kur pas jį pinigai, pasakė, kad iš jo dingo pinigai. R. pradėjus kabinėtis, tarp jų virtuvėje kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu R. reikalavo įrodyti iš kur jis turi pinigų, reikalavo parodyti kvitą. Jis neturėjo pinigų išgryninimo kvito, R. toliau kaltino pinigų vagyste ir žodinio konflikto metu puolė jį. R. ne mažiau kaip 10 kartų kumščiu sudavė į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai kartų ir kur sudavė nepasakys, nes smūgių buvo tikrai daug ir visur. Po smūgių jis nukrito virtuvėje, šalia koridoriaus ant grindų. Kai gulėjo ant grindų, R. priėjo prie jo ir koja ne mažiau 10 kartų spyrė į įvairias kūno vietas. Kiek kartų ir kur spyrė nepasakys, nes viskas vyko labai greitai. Ar kas nors matė kaip R. jį sumušė, jis nėra tikras. Tai galėjo matyti vienas iš kartu gyvenusiu brolių, nes nepamena ar jis buvo išėjęs ar ne. Po to, kai R. jį sumušė, jis kažkaip nuėjo į savo kambarį. Dar prieš išeidamas išvalė kraują virtuvėje ir koridoriuje nuo grindų, kraujas bėgo iš nosies. Nosį galėjo užsigauti griūdamas, nes smūgių į nosį R. nesudavė. Rūbai lyg nebuvo ištepti krauju. Pabudęs kitos dienos ryte jis juto skausmą krūtinės srityje, tačiau skausmas nebuvo labai intensyvus. Vizualiai ant kūno niekur nesimatė sumušimo žymių. Ryte dar kalbėjo su R., gėrė alų. Jo ir R. bendravimas buvo lyg niekur nieko. R. dėl sumušimo neatsiprašė ir išvis nekalbėjo apie tai. Tai, kad R. jį sumušė, jis pasakė R.. Kadangi sveikata buvo prasta, jį į Lietuvą iki Kryžkalnio palydėjo R.. Nuo Kryžkalnio paėmė sūnus ir vežė tiesiai į ligoninę. Jis su R. ir kitais brigados darbininkais yra buvęs Vokietijoje alaus bare. Bare lankėsi iš viso gal 3 kartus. Apsilankymai buvo trumpi, nes ten daug neišgerdavo, kadangi alkoholis brangus, o jie buvo atvykę užsidirbti pinigų. Jis, eidamas iš baro, nei karto nebuvo tiek girtas, kad kur nors nukristų ar eidamas į butą nusiridentų nuo laiptų. Visi ekspertų nustatyti sužalojimai buvo padaryti R., pravarde ,,Latvis“, kuris jam sudavė kumščiais ir spyrė kojomis ( 1 tomas, b. l. 57-61).
Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. balandžio 29 d. dirbo įmonėje ,,M.“ vairuotoju. Minėta įmonė jam ir kitiems įmonės darbuotojams buvo išnuomojusi butą Vokietijoje, (duomenys neskelbtini). Butas buvo trijų kambarių. Jame gyveno jis ir dar keturi asmenys. Dviejų asmenų nepažįsta, o kiti du buvo V. ar V., kurio pavardės nežino ir kitas asmuo, kurio vardo ir pavardės tiksliai nežino, jį vadindavo ,,Latvis“. ,,Latvis“ ir V. gyveno kartu. Asmenį kurį vadino ,,Latviu“, kartais dar vadindavo R.. 2023 m. balandžio 29 d. V. konflikto su ,,Latviu“ jis nematė, tik būdamas savo kambaryje, kurio durys buvo uždarytos, girdėjo kaip virtuvėje ,,Latvis“ garsiai šukavo. Taip pat girdėjo ir kitų žmonių balsus, tame tarpe ir V. balsą. Ar kiti du asmenys, kurie buvo bute, matė V. ir ,,Latvio“ konfliktą, jis nežino. Kitos dienos ryte, apie 7.00 val., atsikėlęs nuėjo į kambarį, kuriame gyveno ,,Latvis“ ir V.. Nuėjęs į jų kambarį pamatė, kad V. dar guli lovoje. Jo paklausė kas nutiko, o jis atsakė, kad vakar vakare jį sumušė ,,Latvis“. V. nurodė, kad R. sumušė dėl to, kad jam atrodė, jog V. pavogė jo pinigus. V. sakė, kad ,,Latvis“ jį spardė kojomis. Apžiūrėjęs V. veidą jokių sužalojimų tuo metu nematė, tik kalbantis V. sakė, kad jam labai skauda krūtinę ir kad jam sunku pajudėti. Po šio įvykio V. dar apie tris dienas iki išvažiavimo į Lietuvą jautėsi blogai ir daug laiko gulėdavo lovoje ( 1 tomas, b. l. 134-136).
Papildomai apklaustas liudytojas R. V. paaiškino, kad 2023 m. balandžio mėnesio pabaigoje dirbo Vokietijoje. V. ir R. įsiminė, nes daugiau su jais bendravo. 2023 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepasakys, V. sumušė R.. Tai žino iš V. pasakojimo. Tikslią datą nurodė pirminėje apklausoje. Konflikto vakarą bute vyko išgertuvės. V. ir R. buvo mėgstantys išgerti. Įvykio vakarą V. su R. vartojo alkoholį. Kur tiksliai jie gėrė nepasakys, bet kažkurį momentą girdėjo, kad jie buvo virtuvėje. Jis išgėrė ir greitai nuėjo į savo kambarį. Būdamas kambaryje, užsidarė duris, pažiūrėjo televizorių ir užmigo. Prieš užmigdamas girdėjo kaip R. garsiai kalbėjo, šūkavo. R. šiaip garsiai kalba, o išgėręs kalbėjo dar garsiau. Kol užmigo, tiesiog girdėjo išgertuvių garsus. Konflikto, muštynių ar kokiu nors bildesių, kurie leistų suprasti, kad vyksta kažkoks konfliktas, jis negirdėjo. Atsikėlęs kitos dienos ryte, galėjo būti apie 07.00 val., pastebėjo, kad niekas nesikelia. Tada nuėjo į V. kambarį ir pamatė, kad jis ir R. miega. Tada priėjo pakelti V., kuris akivaizdžiai dar buvo neblaivus. V. pasakė, kad jis niekur neis, nes jį sumušė R. dėl pinigų vagystės. Iš jo suprato, kad R. kaltino V. pinigų vagystę. Ar jis pavogė pinigus iš R., nežino. V. sakė, kad jam skauda krūtinę ir negali atsikelti. Pasiteiravęs kas tiksliai buvo, V. nieko paaiškinti negalėjo. Kaip suprato, V. pats beveik nieko neprisiminė. Ryte apžiūrėjęs virtuvę, koridorių ir visą butą nematė jokių konflikto požymių, t. y. išvartytų baldų, daiktų ar kraujo. Jis pats buvo girdėjęs, kaip kitą dieną po konflikto R. sakė, kad iš jo dingo pinigai ir juos pavogė V., apie tai, kad jis sumušė V., R. nieko nesakė. Kai gyveno bute su V. sutarė gerai. Jis geras ir draugiškas žmogus, nekonfliktiškas. R. buvo aršesnis. Po konflikto V. su R. dvi dienas kartu vartojo alkoholį ir sutarė gerai, nesipyko. Po alkoholio vartojimo V. sveikata buvo prasta ir vadovas nusprendė siųsti jį į Lietuvą. Vadovas jo prašė, kad palydėtų V. į Lietuvą. Jis su V. važiavo iki Kryžkalnio. Po to, V. perdavė sūnui, kuris atvyko jo pasiimti. Sūnui pasakė, kad V. lyg sumušė. Pasakė tai, ką jam pasakojo V.. Kol vyko į Lietuvą, V. apie konfliktą daugiau nieko nepasakojo ( 1 tomas, b. l. 140-143).
Liudytojas E. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis iš Vokietijos išvyko pirmas ir nieko nežino apie R. K. ir V. tarpusavio konfliktą. Po policijos pareigūnų skambučio, klausė ir brolio J. R. ar jis matė minėtą konfliktą. J. R. teigė, kad taip pat konflikto nematė ir nieko nežino ( 1 tomas, b. l. 151-152).
Liudytojas G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad R. K. žino kaip buvusį bendradarbį. Kartu dirbo Vokietijoje apie mėnesį laiko. Kai dirbo galėjo būti 2023 m. balandžio mėnesio pabaiga - gegužės mėnesio pradžia. Dirbdami kartu gyveno viename name. Iki išvažiuojant dirbti į Vokietiją, R. K. nepažinojo. Kol gyveno viename name, su R. K., nelabai bendravo. Tuo metu dar minėtame name gyveno M. Ž., V. ar V., kurio tikslaus vardo ir pavardės nežino ir R., kurio pavardės nežino. Pamena, kad V. grįžus į Lietuvą išgirdo, kad jį sumušė R. K.. Tai pasakė kažkuris iš darbuotojų. Kas tiksliai pasakė nežino, nes tai buvo apkalbų lygmenyje, iš kalbų girdėjo, kad po konflikto V. buvo kažkas negerai su sveikata. Ar kas nors matė jų konfliktą, nežino ( 1 tomas, b. l. 162-164).
Liudytojas M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos nežino, su broliu G. Ž. atvyko į Vokietiją. Vokietijoje dirbo įmonėje ,,K.“. Į minėtą darbovietę su broliu atvažiavo dviese. Kiti lietuviai Vokietijoje buvo iš ankščiau. Įmonėje dirbo nemažai lietuvių. Iš pradžių su broliu G. gyveno kitame būste, tačiau vėliau perėjo į būstą, kuriame gyveno R. su V.. Visi gyveno Derenburg mieste. Jis su broliu persikėlė į kitą butą, kadangi kiti darbuotojai - J. ir O., išvyko į Lietuvą. Viename kambaryje gyveno jis su broliu, kitame kambaryje gyveno R. su V.. Dar kitame kambaryje vienas gyveno vyras, kurio vardo nepamena. Kai jis su broliu persikėlė į minėtą butą Derenburg mieste, visi sutarė gerai. Iki įvykio kartu su minėtais asmenimis gyveno apie savaitę laiko. Iki tol jokių konfliktų tarp kartu gyvenančių asmenų dėl dingusių daiktų ar pinigų nėra buvę. Jis žino, kad gyvenant minėtame bute, 2023 m. balandžio mėnesį, tarp R. ir V. įvyko konfliktas. Prieš įvykstant konfliktui iš pradžių jis su R., V., broliu G. ir kitu kartu gyvenančiu vyru, kurio vardo nepamena, vartojo alkoholį. Jei gerai pamena, R. įvykio metu turėjo kažkiek pinigų. V. taip pat turėjo pinigų. Jis girdėjo, kad V. ėjo prie bankomato pasiimti pinigų, tačiau jis su juo nėjo. Įmonės vadovas atlygį už darbą, pervesdavo bankiniu pavedimu. Pamena, kad tarp R. ir V. kilo žodinis konfliktas. R. iš pradžių lyg klausė ar V. nepaėmė jo pinigų. Kodėl R. būtent V. klausė ar jis nepaėmė jo pinigų dabar tiksliai nepamena. Tačiau ar nepaėmė pinigų, R. klausė tik V.. V. neigė paėmęs R. pinigus. Toliau vykstant išgertuvėms, R. vis aršiau klausinėjo V. ar jis nepaėmė iš jo pinigų. Po to, pastebėjo, kad jis pradėjo kaltinti V. pinigų vagyste. Kai R. kaltino V. vagyste, V. elgėsi ramiai. V. nelabai suprato apie kokius pinigus kalba R.. Išgertuvių metu R. ištisai nekaltino V. pinigų vagystę. Jis kažką pasakydavo, po to, pradėdavo kalbėti kita tema, po to vėl R. prisimindavo pinigus ir pradėdavo kaltinti V.. Pamena, kad apie vidurnaktį jautiesi išgėręs ir pavargęs, dėl to suprato kad jam užtenka gerti ir nuėjo miegoti. Pats pirmas miegoti nuėjo brolis G., o netrukus po brolio nuėjo jis. Vyras, kurio vardo nepamena, būdavo su jais, po to lyg užsnūsdavo ir vėl pabusdavo. Jam nuėjus miegoti, minėtas vyras jau miegojo. Kai visi išvardinti vyrai nuėjo miegoti, salione pasiliko R. su V. dviese. Jie dar turėjo alkoholio. Prieš einant miegoti, R. su V. tai gražiai kalbėdavo, tai vėl kalba pasisukdavo apie pinigus. Kas vyko kai jis nuėjo miegoti nežino, nes užmigęs negirdėjo jokio konflikto. Pabudęs kitos dienos ryte apie 9-10 ryto, nuėjo į salioną. Salione pamatė išgertuvių pėdsakus, t. y. netvarką, išmėtytus butelius, prilaistyto alkoholio. Salione ant sienos šalia koridoriaus matė nežymų, tarsi kraujuotų pirštų prabraukimą. Buvo panašu į tai, tarsi siena būtų paliesta kraujuotu pirštu. Jis pamanė, kad ten kraujas, nes iki įvykio tos dėmės nebuvo ir dėmė buvo raudonos-kraujo spalvos. Daugiau lyg nematė jokių dėmių ar kitų muštynių požymių. Kažkuriuo metu V. ar R. jam pasakė, kad buvo muštynės. Jie nepasakė kuriuo metu jos įvyko. Jis suprato, kad jie mušėsi dviese. Iš to kad R. prieš jam išeinant kaltino V. pinigų vagystę ir iš to, kad R. aršesnis, M. suprato, kad muštynes pradėjo R.. V. ramus žmogus. Nepanašu, kad jis galėjo pirmas pradėti konfliktą. Kai ryte pamatė V., ant jo kūno matomų vietų sužalojimų, kraujo dėmių ar dar kokių sumušimo požymių nepastebėjo. V. sakė, kad jam skauda šonus, tačiau jis toliau su R. vartojo alkoholį. Kadangi V. toliau su R. gėrė, jis nemanė, kad jam kažkas rimto. P. R. apie konfliktą pasakė tik tai, kad susimušė su V., nurodydamas kad abu susikibo. Jei neklysta, po paros ar pusantros nuo konflikto, V. išvyko į namus - Lietuvą, nes jo sveikata po muštynių su R. buvo nelabai gera. Kol gyveno minėtame bute, R. su V. nuolat vartojo alkoholį. Dėl nuolatinių išgertuvių ir dėl to, kad R. su V. užgėrę nenueidavo į darbą, vadovas visus atleido ir tada jis su broliu taip pat išvyko į Lietuvą (1 tomas, b. l. 167-170).
Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis yra MB ,,K.“, vadovas. MB ,,M.“ vadovas buvo M. V.. M. V. vadovaujant MB ,,M.“, jis buvo darbų vadovas. Įmonė darbus atlikdavo Vokietijoje. Nuo 2023-04-30 iš įmonės ,,M.“ darbuotojai turėjo pereiti į įmonę ,,K.“, kurios vadovu tapo jis. Įmonių pasikeitimas įvyko balandžio mėnesio paskutinę dieną, todėl darbuotojai nuo 2023-05-01 buvo pervesti į MB ,,K.“. 2023 m. balandžio 28 d. jis išvyko į namus. Su juo į Lietuvą vyko J. ir O.. Tada Vokietijoje, Derenburg mieste liko kiti įmonės darbuotojai. Tuo metu įmonė turėjo du būstus darbuotojams. Iki išvykimo jis su R. K., M. Ž., G. Ž., J. R. ir E. R. gyveno name. Kitame bute, kuris buvo per kiemą, gyveno R. V., V. M., J. P. ir O. A.. Kai jis 2023-04-28 išvyko į Lietuvą, iš jo namo į butą, vietoj J. ir O., turėjo persikelti R., G. ir M.. Išvykus į Lietuvą, 2023-04-29 ryte, gal apie 06.00 val. gavo pranešimą iš namo savininko, kad name vyksta baliai ir ten gyvenantys asmenys turi išsikraustyti. 2023-04-29 į butą, kuriame gyveno V. M. persikraustė M. ir G. Ž., R. K. ir J. su E.. Kas tiksliai vyko name kai jis išvažiavo, nežino, bet iš savininko suprato, kad jie gėrė, triukšmavo ir pan. Apie tai, kad bute, į kurį persikėlė likę darbuotojai, vyko konfliktas, sužinojo atvažiavęs į Vokietiją. Į Vokietiją jis važiavo dėl to, kad gavo panešimą, jog 2023-05-02 nei vienas iš likusių asmenų neatėjo į darbą. Jam atvažiavus į Vokietiją, R. V. buvo nustojęs vartoti alkoholį, o V. su R. dar vartojo alkoholį. Broliai G. ir M. Ž. alkoholį vartojo mažiau. Ryte nuvykęs į butą, pamatė V. girtą. Jis pasakė, kad jam R. sudavė į veidą. Iš pradžių jis nesuprato kokio rimtumo V. sužalojimas. Pamatęs, kad namuose didžiulė netvarka, jis buvo pasibaisėjęs, nes vyrai per kelias dienas bute padarė didžiulę netvarką. Pamatęs bute netvarką, nusprendė vykti į įmonės teritoriją apžiūrėti kas ten palikta. Maždaug po pietų grįžęs į butą, pamatė, kad V. su R. toliau kartu vartoja alkoholį. Tada V. būdamas šiek tiek blaivesnis nei ryte pasakė, kad jį sumušė R.. Jis manė, kad V. vėl pasakys apie tai, kad jam R. sudavė į veidą. Pokalbio metu V. iš pradžių sakė, kad jį bute mušė visi. Jo pasakojimas buvo nenuoseklus ir neaiškus. Iš pradžių jis pasakojo, kad jį mušė net žmonės, kurie buvo išvykę kartu su juo į Lietuvą. Girdėdamas ką sako V., jam pasakė, kad tų žmonių nebuvo. Tada V. pasakė, kad jį mušė R., G., J. ir M.. V. vardino visus, ką tik pažinojo. Tuo metu V. lyg pasakojo, kad jį visi suspardė. Iš jo pasakojimo suprato, kad jį buvo apkaltinę pinigų vagyste. Prieš išvažiuodamas jis V. buvo palikęs 150 eurų, tačiau kiek žino, jis greitai išleido tuos pinigus. Iš visų buto gyventojų pasakojimo suprato, kad 2023-04-29 M., G., J., E. ir V. buvo alaus bare. Ar su jais buvo R. nepasakys, nes atrodo, kad jo bare nebuvo. Einant iš alaus baro, V. E. ir Juozo prašė nuimti pinigų iš bankomato. Prašė būtent jų, nes jie iš baro ėjo tryse. Kiti jau buvo grįžę į namus. Tada lyg V. buvo gavęs pavedimą iš savivaldybės. Tą patį vakarą V., R., R. ir broliai M. su G. vartojo alkoholį. Iki tos dienos 22 val. bute dar turėjo būti E.. Vartojant alkoholį, kažkuriuo metu R. apkaltino V. pinigų vagyste. Kaip suprato, tai įvyko sėdint prie stalo, tačiau nežino kuriame kambaryje. R., apkaltinęs pinigų vagyste, vieną kartą sudavė ranka per veidą V.. Ar dar ką nors darė jis nežino. Kas tiksliai mušė V., nežino, nes net pats V. to pasakyti negalėjo. Tuo metu, kai V. pasakojo kas nutiko, jis nesakė, kad jam kur nors skaudėtų. Tik vėliau, kai prasiblaivė, jis pradėjo dejuoti, kad skauda šoną. Jei gerai pamena, jis matė, kad V. lūpa buvo perskelta, nes ant lūpos buvo pridžiuvęs kraujas. Kitų akivaizdžių sužalojimų ant jo kūno nematė. Kai V. pradėjo sakyti, kad jam skauda šonus, jis susisiekė su jo giminėmis, norėdamas pasitarti ką daryti. Jis nežinojo ar V. vežti į Vokietijos ligoninę. Pats V. dėl tuometinio girtumo negalėjo priimti adekvataus sprendimo. V. giminės sakė, kad jį reikia vežti į Lietuvą. Tada kontaktuodamas su jais, V. kartu su R. išleido į Lietuvą. Kelionei į namus V. davė 150 eurų. Tiek kainuoja kelionė iš Vokietijos į Lietuvą. R. po grįžimo į Lietuvą pasakė, kad V. visą kelionę gėrė ir už kelionę sumokėjo jo artimieji. Apie tai, kad V. kur nors būtų nukritęs eidamas iš alaus baro, jis nežino. Nepaisant to, kad jam atvykus į Vokietiją butas buvo labai netvarkingas, paverstas į landynę, kraujo dėmių jis ten nematė. Butą tvarkė jis su G. ir M.. Jei kur nors būtų kraujo, jis tai būtų pamatęs. Mažiausiai darbuotojai į rankas gaudavo apie 2000 eurų. V. su R. mėnesio nebuvo išdirbę, V. į Lietuvą išvažiavo ne vien dėl to, kad buvo sumuštas. Jis kartu su R. ir R. bet kokiu atveju buvo atleisti dėl to, kad gėrė ir nėjo į darbą ( 1 tomas, b. l. 173-176).
Iš 2023-05-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, , kad V. M. parodžius 6 asmenų nuotraukas, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus, V. M. atpažino R. K. ir teigė, kad šis asmuo jį sumušė. Jo pravardė yra ,,Latvis“, o vardas lyg R.. Jį pažino iš bendrų veido bruožų, nes kartu dirbo apie dvi savaites (1 tomas, b. l. 69-71).
Iš 2023-07-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. M. pateikė AB ,,SEB“ banko sąskaitos išrašą. Sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-05-10. Pateiktame sąskaitos išraše nurodyta, kad V. M. 2023-04-18 iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos gavo 219,18 eurų pavedimą, mokėjime nurodant ,,Socialinė pašalpa, dok. nr. 6“. 2023-04-29 grynųjų operacija kortele, laike 15:41 ,,HARZSPARKASSE>DERENBURG DE“ išgryninta 10,00 eurų. Tą pačią dieną, t. .y 2023-04-29, laike 15.42 ,,HARZSPARKASSE>DERENBURG DE“ išgryninta 100,00 eurų. Laike 15.44 ,,HARZSPARKASSE>DERENBURG DE“ išgryninta 100,00 eurų. Kitų finansinių operacijų 2023-04-29 nebuvo (1 tomas, b. l. 48-54).
2023-10-13 akistatos protokolu, kuriame nurodyta, kad tarp nukentėjusiojo V. M. ir įtariamojo R. K. parodymų panaikinti prieštaravimai. Įtariamasis R. K. parodė, kad tiksliai nepamena kas įvyko tarp jo ir V. M.. Žino, kad iš pradžių konfliktas kilo dėl pinigų vagystės. Jam pasirodė, kad V. M. pavogė iš jo pinigus. Ar jis sudavė V. M. ir kur tiksliai, negali pasakyti. R. K. neneigia, kad galėjo sumušti V. M. suduodamas smūgius rankomis, o jam nukritus ant grindų - kojomis. Pats to įvykio nepamena. Dėl padarytų sužalojimų V. M. atsiprašė. R. K. teigė, kad V. M. papasakojus kas įvyko, jis prisiminė. Be to, mano kad galėjo sumušti V. M., nes žino savo būdą, kai būna girtas. R. K. parodė, kad su V. M. alaus bare lankėsi ankščiau, nei jį sumušė. Tai buvo apie savaitę laiko, ar 10 dienų prieš įvykį. Alkoholis blokuodavo atmintį (1 tomas, b. l. 76-79).
Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos S. M. 2023-05-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad dėl trauminio pneumotorakso, dauginių šonkaulių lūžių, juosmens slankstelio lūžimo, krūtinės slankstelio lūžio 2023-05-04 21.59 val. kreipėsi V. M.. V. M. teigė, kad 2023-04-29 buvo sumuštas Vokietijoje. Apie 07.48 val. nuvykus į Šiaulių Respublikinės ligoninės Traumatologijos skyrių, V. M. paaiškino, kad 2023-04-29 vakare, pažįstamas R., pravarde ,,Latvis“, daugiau asmens ir kontaktinių duomenų nežino, gyvenantis Mažeikiuose, jį sumušė. V. M. nurodė, kad muštynių metu buvo neblaivus, todėl neprisimena kiek smūgių ir į kokias vietas sudavė minėtas asmuo. Pamena, kad sudavė į krūtinę. Tikslios vietos, kur įvyko konfliktas, V. M. nenurodė, tačiau teigė, kad viskas vyko Vokietijoje už Magdeburgo miesto. V. M. teigė, kad konflikte dalyvavo dar keli asmenys: J., E. ir R., tačiau jų duomenų nežino. V. M. nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad R. apkaltino kad jis pavogė iš jo pinigus. Pasak V. M., jis su minėtais asmenimis dirbo prie šviesolaidinio interneto įrengimo. Juos įdarbinusi įmonė MB „M.“, kuri dirba Lietuvoje. V. M. nurodė, kad Vokietijoje į medikus nesikreipė (1 tomas, b. l. 5-6).
Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos S. S. 2023-05-25 tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad dirbant ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-16678-23 ir siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, telefonu susisiekta su M. Ž.. M. Ž. paaiškino, kad 2023 m., balandžio mėnesį buvo išvykęs dirbti į Vokietiją, Derenburgo miestą. Kartu su juo taip pat dirbo brolis G. Ž., E. R., J. R. bei nukentėjusysis V. M.. M. Ž. pasiteiravus ar jis ką nors žino apie bendradarbio V. M. sumušimą, M. Ž. nurodė, kad 2023-04-29 vakare jiedu su broliu miegojo kitame kambaryje, todėl pačio konflikto nematė, o apie tai, kad tą vakarą V. M. buvo sumuštas sužinojo tik kitą rytą. M. Ž. papildomai nurodė, kad dieną prieš įvykį, t. y. 2023-04-28, jo kolega E. R. išvyko atgal į Lietuvą. Todėl apie V. M. sumušimą, E. R. nieko nežino ir konflikte nedalyvavo. Ar įvykį galėjo matyti kitas bendradarbis J. R. tiksliai pasakyti negalėjo (1 tomas, b. l. 123-124).
Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos S. S. 2023-06-22 tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad dirbant ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-16678-23, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, telefonu bendrauta su M. Ž.. Jis teigė, kad su broliu G. Ž. yra išvykę dirbti į Vokietiją ir į Lietuvą artimiausiu metu planuoja grįžti rugpjūčio mėnesį. M. Ž. taip pat nurodė, kad naujų aplinkybių apie įvykį nei jis, nei jo brolis G. Ž. papasakoti neturi (1 tomas, b. l. 125-126).
Iš 2023-05-15 MB ,,M.“ pranešimo matyti, kad V. M. 2023 m. balandžio mėnesį buvo išvykęs į Vokietiją ir apsistojęs adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu su V. M. gyveno J. R., R. K., R. V. ir E. R.. Taip pat, galimai kartu buvo G. Ž. ir M. Ž. (1 tomas, b. l. 118-121).
Iš 2023-07-13 - 2023-07-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 995/2023 (04) matyti, kad 1., 3. V. M. padaryti kūno sužalojimai: kairės pusės IV-XI šonkaulių lūžiai, sukėlę skysčio ir oro susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, krūtininio XI slankstelio kairės šoninės ataugos lūžis. 2. V. M. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui 4. V. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais. 5. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti keliais smūgiais padaryti kūno sužalojimai V. M., nes gautuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuoti žalojančių įrankių individualūs požymiai. 6. V. M. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės IV-XI šonkaulių lūžių ir krūtininio XI šonkaulio kairės pusės skersinės ataugos lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui 7. V. M. nustatyti kūno sužalojimai nesukėlė gyvybei pavojingos būsenos. 8. V. M. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Kūno sužalojimai padaryti suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai kokiais bukais kietais daiktais (suduodant smūgius kojomis, kumščiais ar kitais bukais kietais daiktais) buvo padaryti daugybiniai šonkaulių lūžiai ir krūtininio XI slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis ( 1 tomas, b. l. 93-94).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių. Būtinieji šio nusikaltimo požymiai yra kaltininko veika, pasireiškianti asmens sužalojimu ar susargdinimu, padariniai (nesunkus sveikatos sutrikdymas) bei priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir padarinių. Šis nusikaltimas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Nukentėjusysis V. M. proceso eigoje esminėse detalėse nuosekliai aiškino, kad šonkaulių lūžius jam padarė būtent R. K.. Kaltinamasis R. K., duodamas parodymus teisme dėl 2023 m. balandžio 29 d. padarytų sužalojimų, paaiškino, kad jam buvo žinoma, jog V. M. buvo sudaužyta krutinę, jis skundėsi skausmais, sakė, kad sunku kvėpuoti. Jis neginčijo, jog pamatęs, kad iš piniginės dingo pinigai, pradėjo V. kaltinti juos pavogus. Žodinis konfliktas dėl neva pavogtų iš jo pinigų peraugo į muštynes ir jis sudavė smūgius V., tik dėl girtumo tiksliai nepamena į kurias kūno vietas smūgiavo, bet pripažįsta, kad galėjo V. padaryti teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Jis visų įvykio aplinkybių dėl girtumo neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad buvo sudavęs smūgius nukentėjusiajam ir į krutinę padarydamas jam kaltinime nurodytus sužalojimus.
Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G995/2023 (04), patvirtina, kad V. M. padaryti kūno sužalojimai: kairės pusės IV-XI šonkaulių lūžiai, sukėlę skysčio ir oro susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, krūtininio XI slankstelio kairės šoninės ataugos lūžis. V. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, Tai pat akcentuota, jog V. M. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginiu trauminiu poveikiu, t. y. suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kairės pusės IV-XI šonkaulių lūžių ir krūtininio XI šonkaulio kairės pusės skersinės ataugos lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui ( 1 tomas, b. l. 93-94). Taip pat baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo, kaltinamojo parodymų pakanka konstatuoti smūgių V. M. sudavimo faktą, kas lėmė jam padarytus sužalojimus, konstatuotus specialisto išvadoje. Nukentėjusiojo, liudytojų, bei paties kaltinamojo parodymai patvirtina įvykį, specialisto išvada – sužalojimų mastą. Kaltinamojo R. K. suduotų smūgių pasekmės – nesunkus V. M. sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų suabejoti, kad nukentėjusysis V. M. aptariamus sužalojimus patyrė kitomis aplinkybėmis, kitu laiku ir kitoje vietoje.
Teismas nustatė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. M. suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas padarė būtent kaltinamasis R. K., t. y. jo veika – smūgiai nukentėjusiajam – tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais. Objektyvios kilusios situacijos aplinkybės rodo, kad smūgius kaltinamasis R. K. nukentėjusiajam V. M. sudavė tarp jų kilus žodiniam konfliktui dėl neva dingusių pinigų, būdamas įpykęs ir agresyviai nusiteikęs, R. K. sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, todėl spręstina, kad jis, atlikdamas tokius veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Darytina išvada, kad įrodymų visumos nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį pakanka.
R. K. veikoje nustatyti visi būtinieji jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai ir jo veika teisingai kvalifikuota kaip BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.
Bausmės skyrimas
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų minėtame straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.
Pagal BK 138 straipsnį tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
R. K. baudžiamąją atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą: jis teisiamas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. R. K. neturi nuolatinio legalaus darbo, pragyvenimo šaltinio, nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, jog baustas administracine tvarka, jo padaryti nusižengimai susiję su smulkiomis svetimo turto vagystėmis, kelių eismo taisyklių pažeidimais, baudų nemoka (2 t., b. l.17-26), įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje, (duomenys neskelbtini) R. K. gydėsi 2023-09-14 nuo alkoholinės abstinencijos ( 2 tomas, b. l. 9), anksčiau teistas 12 kartų už nusikaltimus susijusius su turtinėmis teisėmis ir interesais (BK 178 straipsnio 2 dalis ir 178 straipsnio 4 dalis, 187 straipsnio 1 dalis), už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat net penkis kartus teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 2 dalis, 150 straipsnio 2 dalis ), nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą, nusikalstama veika padaryta esant kaltinamajam pradėtiems ikiteisminiam tyrimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos padarytos 2023 m. balandžio 2 d., (Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 22 d. teismo baudžiamasis įsakymas ( 2 t. b. l. 38-40), ne kartą teistas užsienio valstybėse už vairavimą esant neblaiviam, vagystę, už nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinėmis medžiagomis ( 2 tomas, b. l. 41-43).
Šios R. K. charakterizuojančios aplinkybės bei jo smurtinių veiksmų pobūdis rodo, kad nusikalstamas veikas R. K. daro sistemingai, o anksčiau taikytos bausmės (laisvės apribojimas, bauda, areštas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, laisvės atėmimas) nepadarė pakankamo poveikio kaltinamajam, neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. K. padarė, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtaudamas, suvokė pavojingą savo nusikalstamų veikų pobūdį ir numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse nurodyti padariniai ir jų norėjo. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasižymėjo smurtiniu pobūdžiu, o anksčiau jis ne kartą buvo teistas taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia į byloje esančius įrodymus – nukentėjusiajam suduoti smūgiai rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas parodo asmenybės pavojingumą, įžūlumą ir neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o taip pat pastangų stygių keisti savo gyvenimo būdą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. K. darė nusikalstamą veiką jausdamasis nebaudžiamas, aplinkiniams demonstruodamas, kad jis nebijo nei atsakomybės, nei bausmės. R. K. savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių ir jų nešalina. Teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Nors BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje greta laisvės atėmimo bausmės yra numatyta ir švelnesnių bausmių, tačiau teismo nuomone nagrinėjamu atveju nei vienos jų skirti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, R. K. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai.
Kaltinamajam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnis. Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais.
Kaip jau minėta, ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam R. K. buvo skiriamos įvairios bausmės, taip pat ir nesusijusios su laisvės atėmimu, buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir toliau darė tyčinius nusikaltimus, todėl, teismo vertinimu, ir vėl tikėtis, kad tai kaip nors įtakos kaltinamojo mąstymą ir elgesį, nėra pagrindo. Nustatytos byloje aplinkybės neduoda pagrindo taikyti R. K. bausmės vykdymo atidėjimą.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 593,58 Eur civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimo už V. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas dėl patirtų sužalojimų (1 t., b. l. 98-99).
2023-10-20 Šiaulių teritorinės ligonių kasos Administravimo skyriaus pateiktame rašte nurodoma, kad 2023-10-17 R. K. sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3376, kurioje Skolininkas įsipareigojo žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos ( 1 tomas, b. l. 113-117).
R. K. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (2 tomas, b. l. 108-115), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį - panaikintinos.
2023-10-02 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. K. sąskaitoms bankuose, kredito įstaigose nuo 2023-10-02 iki 2024-04-02 (2 tomas, b. l. 13-16), paliktinas galioti iki R. K. atlygins Šiaulių teritorinė ligonių kasai žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Byloje daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta laisvės apribojimo vieneriems metams ir 70 MGL (3500 Eur) bauda bausme, pakeitus laisvės apribojimą vieneriems metams Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktyje nustatyta tvarka į 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir skirti R. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 70 MGL (3500 Eur) baudą.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. K. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
R. K. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti (asmens tapatybės kortelę grąžinti R. K.).
Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš R. K. 593,58 Eur (penki šimtai devyniasdešimt trys Eur 58 ct) V. M. gydymo išlaidų.
Patvirtinti kaltinamojo R. K. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2023 m. spalio 17 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3376, kurioje R. K. įsipareigojo 593,58 Eur žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos.
Palikti galioti 2023 spalio 2 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. K. sąskaitoms bankuose, kredito įstaigose iki šio nuosprendžio dalies dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio visiško patenkinimo dienos.CD laikmenas (2 vnt.), esančias voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 2-ojo tomo viršelio palikti prie baudžiamosios bylos kaip bylos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.