Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-25 · Byla Nr. ATP-286-290/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-25
Bylos Nr.
ATP-286-290/2016
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-02571-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Nukentėjusysis
B. L.
Advokatai
Algirdas Sakalauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-286-290/2016
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-02571-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nukentėjusiosios B. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties S. V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucijos) 2015-12-02 nutarimu S. V. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2015-09-26 (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., vairavo traktorių su žemės ūkio padargais, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko lenkdamas keliu važiuojančią dviratininkę (nukentėjusiąją B. L.), ją kliudė akėčiomis, taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nukentėjusioji pateikė apylinkės teismui skundą, kuriame prašė pakeisti priimtą nutarimą patraukiant S.V. S. administracinėn atsakomybėn ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nurodydama, kad S.V. S. iš įvykio vietos pasišalino. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016-02-01 nutartimi nukentėjusiosios B. L. skundo netenkino ir paliko galioti Institucijos 2015-12-02 nutarimą nepakeistą.

Nukentėjusiosios atstovas advokatas Algirdas Sakalauskas skundžia šią Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-01 nutartį, prašo ją panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad nustatyta ir neginčyta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 1 d. patrauktas asmuo kaltas dėl eismo įvykio. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju yra visi numatyti pagrindai S. V. S. atsakomybei pagal ATPK 130 str. 1 d. kilti: 1) įvyko eismo įvykis; 2) S. V. S. su tuo susijęs; 3) S. V. S. nei savo paaiškinime, nei apklausiamas teismo posėdyje kaltės dėl šio įvykio neneigė; 4) tiek pagal pažeidėjo parodymus, tiek pagal kitus byloje esančius įrodymus, nustatytos faktinės aplinkybės, jog po eismo įvykio, kurį sukėlė, pažeidėjas nenustojęs nuvažiavo dirbti į laukus, t.y. pasišalino iš įvykio vietos.

Apeliaciniame skunde kritiškai vertinamas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kuriuo buvo atmesti liudytojos V. M. parodymai, skunde nurodant, kad ji yra vienintelė įvykio liudytoja, jos parodymai tiek šioje, tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir nagrinėjant bylą teisme nesiskyrė ir nebuvo paneigti. Apelianto manymu, atmesti liudytojos parodymų teismas neturėjo jokio pagrindo, juolab, kad esminis dalykas šioje byloje buvo ne tai, ar buvo apgadintas dviratis, ar ne, o būtent – pasišalinimas iš įvykio vietos. Skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusiosios B. L. argumentai nutartyje nėra paneigiami. Nepaisant šių aplinkybių ir net nevertinant liudytojos bei pareiškėjos argumentų, skundo autoriaus manymu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tai, kad S. V. S. veiksmuose yra visi LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinės teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti, nutarimą ir nutartį palikti nepakeistus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. V. S. atsiliepimu nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, prašo skundą atmesti, palikti galioti apylinkės teismo nutartį bei iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą liudytojai V. M. už melagingų parodymų davimą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios B. L. atstovo advokato Algirdo Sakalausko skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Pažymėtina, kad Institucijos atliktas padaryto administracinio teisės pažeidimo vertinimas ir kvalifikavimas buvo apskųstas pirmosios instancijos teismui siekiant pabloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, t.y. prašant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką papildomai kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d. Apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde taip pat yra prašoma pažeidėjo S. V. S. veiką papildomai kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d. teigiant, kad pirmos instancijos teismas, netenkindamas skundo, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, taip pat nepagrįstai nevertino liudytojos parodymų. Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Kaip jau minėta, byloje ginčo dėl S. V. S. kaltės padarius pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 1 d. ir dėl skirtos baudos dydžio – nėra. Vienintelis teikiamas nukentėjusiosios prašymas – nubausti pažeidėją ne tik už eismo įvykio metu nežymiai sutrikdytą jos sveikatą (ATPK 127 str. 1 d.), bet ir už pasišalinimą iš įvykio vietos (ATPK 130 str. 1 d.), kas pažeidėjui užtrauktų baudą nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios pateiktą skundą dėl Institucijos nutarimo labai aiškiai ir išsamiai atsakė į esminį nukentėjusiosios prašymą ir skundo argumentą dėl ATPK 130 str. 1 d. inkriminavimo S. V. S.. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria nutarties motyvams ir padarytai išvadai, kad S. V. S. veiksmuose nenustatyta būtinasis veikos požymis – tiesioginė tyčia. Kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad S. V. S. yra pensinio amžiaus, kad nuo pat pradžių jis neneigė galimybės, kad gal būt užkliudė B. L., bet tikrai to nepajutęs nuvažiavo toliau, t.y. nesistengė kuo greičiau pasišalinti ir slėptis, o nuvažiavo ta linkme ir ten, kur ir važiavo, į tai, kad nustatyta, kad pažeidėjas buvo blaivus, kad įvykio schemoje ir fotolentelėse (b.l. 9-13) nesimato, kad pažeidėjas tyčia staiga būtų pasukęs vairuojamą traktorių su padargais ir grįžęs prie kelkraščio, į tai, kad Prokuratūros 2015-11-13 nutarime yra konstatuota, kad traktoriui judant prie jo pakabintos akėčios gali atlikti siūbuojamus šoninius judesius ir taip gali sudaryti įspūdį apie sąmoningą dviratininkės kliudymą akėčiomis, konstatuotina, kad visa tai nesudaro pagrindo kategoriškai teigti apie pažeidėjo veiksmuose buvusią tyčią.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad liudytojos parodymuose yra neatitikimų. Vertinant jos 2015-10-07 duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje nustatyta, kad ji nurodė, kad traktorius staigiai metėsi arčiau dešinio šono, ką, kaip minėta, paneigia nubraižyta įvykių schema bei traktoriaus važiavimo krypties ratų įspaudai kelyje. Liudytoja parodė, kad ji pradėjo rėkti ir S. V. S. atsisuko. Kad jis buvo atsisukęs, neneigė ir pats pažeidėjas, tik nurodė, kad B. L. rodė pirštu prie smilkinio, o nugriuvusios jos nematė. Pati liudytoja nurodė, kad paklausus kodėl S. V. S. nuvažiavo, šis jai atsakė, kad nieko nejautė ir nieko nematė (b.l. 23) . Teisme liudytoja parodė, kad dviratis buvo susikraipęs, važiuoti negalima, nors šių aplinkybių nepatvirtino dviračio apžiūros protokolas (b.l. 29). Net vertinant liudytojos V. M. parodymus kaip patikimus ir teisingus, jie neįrodo pažeidėjo kaltės ir tyčios dėl pasitraukimo iš eismo įvykio. Pačios liudytojos parodymuose užfiksuota, kad pažeidėjas atsisuko tada, kai moterys pradėjo šaukti, bet ne todėl, kad būtų pajutęs smūgį ar supratęs, kad užkabino B. L.. S. V. S. pareigūnų pristatytas atgal į įvykio vietą pats liudytojai į jos klausimą atsakė, kad nuvažiavo, nes nieko nejuto ir nieko nematė.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusioji buvo parašiusi pareiškimą, kuriuo siekė pradėti ikiteisminį tyrimą, t.y. baudžiamąjį persekiojimą S. V. S. atžvilgiu dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, pagal BK 281 str. 1 d.. 2015-11-13 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d. požymių. 2015-12-02 Institucija, ištyrusi visą pateiktą medžiagą ir išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidimą kvalifikavo ir pažeidėją nubaudė pagal ATPK 127 str. 1 d. Bylos medžiagoje nurodoma apie tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiosios vykstančius asmeninius konfliktus dėl to, kad iš pažeidėjo S. V. S. kiemo į nukentėjusiosios B. L. kieme esantį šulinį patenka gyvulių srutos. B. L. skundas teismo manymu yra nepagrįstas, kadangi prašymai žymiai pasunkinti pažeidėjo padėtį (atsižvelgiant į ATPK 130 str. 1 d. sankciją) suponuoja išvadą, kad kaimynų tarpusavio konfliktai yra perkeliami į teismus. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad Institucija, kuri turėtų būti suinteresuota pažeidimų nustatymu ir pažeidėjų užkardymu nuo tolimesnių galimų pažeidimų, pateikusi atsiliepimą tiek pirmos instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, nesutiko su tuo, kad S. V. S. veikoje buvo ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. požymių. B. L. galimai piktnaudžiauja savo, kaip nukentėjusiosios teisėmis siekdama visais įmanomais būdais pabloginti kaimyno, su kuriuo konfliktuoja, padėtį.

Nenustačius konkrečių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad S. V. S. pasitraukdamas iš įvykio vietos veikė tiesiogine tyčia bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, konstatuojama, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad visos abejonės yra vertintinos administracinės teisės pažeidimą padariusio asmens naudai ir S. V. S. veikos papildomai nekvalifikavo pagal ATPK 130 str. 1d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartyje tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, nutartis yra išsamiai motyvuota, teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nukentėjusiosios atstovo skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą ir nukentėjusiosios B. L. atstovo advokato Algirdo Sakalausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis