Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, dirbanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, neteista,

yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

L. J. 2019 m. vasario 13 d. apie 18 val. daugiabutyje (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą suėmė rankomis ir tempė nukentėjusiosios J. B. viršutinius rūbus šiai lipant laiptais į ketvirtą namo aukštą; nukentėjusiajai J. B. pradėjus laiptais bėgti į ketvirtą aukštą, tyčia vieną kartą trenkė ranka jai į nugarą; po to minėto namo ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje tyčia vieną kartą trenkė ranka nukentėjusiajai J. B. į nugarą, suėmė rankomis už rūbų ir ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji J. B. nugriuvo ant laiptų ir susitrenkė dešinę ranką, padarydama nukentėjusiajai J. B. dešinės alkūnės odos nubrozdinimą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamosios (įtariamosios) L. J. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose ir akistatos protokole (b. l. 105-106, 113, 120-122), kuriuose nurodyta, kad norėjo apsipirkti Šiauliuose, todėl 2019 m. vasario 12 d. apie 18 val. atvyko kelias dienas pagyventi pas dėdę A. L. į (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 13 d. nuo maždaug 17 val. su A. L. vartojo alkoholį, klausėsi muzikos. Apie 18 val. pas juos atvyko policijos pareigūnai ir nurodė, kad kaimynė skundžiasi dėl garsios muzikos. Pritildė muziką. Nuėjo į trečią aukštą pas kaimynę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuri visada kviečia policiją. Ji yra maždaug 60 metų amžiaus. Buto durų niekas neatidarė. Grįždama sutiko minėtą kaimynę trečio aukšto laiptų aikštelėje. Kaimynė stovėjo ant laiptų netoli lifto. Tarė: „Kaimynka, nesipykim“. Kaimynė atsakė: „... aš tave sutvarkysiu, negersit jūs“. Ji (L. J.) suėmė rankomis kaimynei už rūbų krūtinės srityje ir tempė, norėdama sulaikyti, kad nebėgtų, nes norėjo pakalbėti. Gali būti, kad tokiais veiksmais sukėlė kaimynei fizinį skausmą. Kaimynė toliau bėgo laiptais į ketvirtą aukštą. Trenkė jai vieną kartą ranka į nugarą ir ėjo paskui ją, norėdama sustabdyti. Jos užlipo į ketvirtą aukštą, kaimynė šaukė: „gelbėkit, muša mane!“. Trenkė kaimynei vieną kartą ranka į nugarą ir pastūmė. Kaimynė nugriuvo ant žemės ir galėjo susižaloti alkūnę. Kiek pamena, J. B. bandė išsilaisvinti ir suėmė ją (L. J.) už rūbų. Lygtais (L. J.) nebuvo nugriuvusi ant žemės. Galbūt pasilenkė prie grindų ir atrodė, kad nugriuvo. Gailisi. Atsiprašė kaimynės, ši jai atleido. Viskas įvyko, nes buvo neblaivi.

Nukentėjusiosios J. B. parodymais, užfiksuotais pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, apklausos protokoluose, akistatos protokole (b. l. 7-8, 14-15, 18-19, 22, 120-122), kuriuose teigiama, kad ne kartą konfliktavo su kaimynais iš (duomenys neskelbtini), dažnai kviečia policiją dėl jų keliamo triukšmo. Kaimynų butas yra 4 aukšte. Jos butas yra po minėtų kaimynų butu, 3 aukšte.

2019 m. vasario 13 d. kaimynas A. L. iš (duomenys neskelbtini), visą dieną garsiai leido muziką, gėrė su pas jį atvykusia L. J.. Kaimynai trypė į grindis – jos lubas. Apie 17 val. dėl triukšmo iškvietė policijos pareigūnus. Šie nuramino kaimyną ir jis sumažino muzikos garsą. Iškvietusi policiją, nuėjo pas savo kaimynę I. į 4 aukštą, (duomenys neskelbtini). Paskui ėjo namo, lipo laiptais iš 4 į 3 aukštą. Stovėjo ant laiptų 3 aukšte ir sutiko L. J.. Ji buvo neblaivi, ėmė kabinėtis, sakė: „noriu su tavim pasikalbėti“. Atsakė, kad neturi apie ką su ja kalbėti. Po šių žodžių L. J. suėmė ją rankomis už rūbų krūtinės srityje ir tempė prie savęs, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Vilkėjo ploną palaidinę. Kaip suprato, L. J. norėjo suimti jai už veido, tačiau nespėjo, nes ji ištrūko. Ėmė bėgti į ketvirtą aukštą, o L. J. bėgo paskui ją. Bėgant laiptais, L. J. trenkė jai ranka į nugarą. Ketvirto aukšto laiptų aikštelėje L. J. vėl suėmė rankomis už rūbų, bet ji ištrūko. L. J. suėmė ją už kelnių ir jas tempė. Ji (J. B.) šaukė: „I., I.“. Tada L. J. trenkė jai vieną kartą ranka į nugarą ir vieną kartą ją pastūmė. Dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir nusibrozdino dešinę alkūnę. Tuomet iš (duomenys neskelbtini) buto išbėgo kaimynės Ilonos dukra, po to išėjo kaimynė I.. Iškvietė policiją. Įvykio metu rankomis suėmė L. J. rūbus tik norėdama ištrūkti.

Liudytojos I. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 67-69), kuriame sakoma, kad jos motina I. B. gyvena (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte. Motina turi sveikatos problemų, todėl dažnai pas ją ateina, kartais lieka nakvoti.

2019 m. vasario 13 d. apie 18 val. pas jos motiną atėjo kaimynė J. B. ir skundėsi, kad jai yra aukštas kraujo spaudimas, kad dėl triukšmo iškvietė kaimynams policiją. Pasiūlė kaimynei užeiti į jų butą. Paskui jos girdėjo, kaip atvyko policijos pareigūnai ir beldėsi į (duomenys neskelbtini) butą, kuriame gyvena A., pavardės nežino. Kaip suprato, A. iš pradžių neatidarė durų, kai atidarė - šaukė necenzūriniais žodžiais. Kaip suprato, minėti žodžiai buvo skirti J. B.. Girdėjo, kad policijos pareigūnai pabendravo su kaimynu ir išvyko. Po to nebegirdėjo triukšmo A. bute. Išvykus pareigūnams, J. B. dar apie 10 minučių pabuvo jų bute, pasakė, kad jai pagerėjo, ir išėjo. Po kelių minučių išgirdo, kad J. B. garsiai šaukia: „I., gelbėk“. Atidarė motinos buto duris ir pamatė, kad ketvirto aukšto koridoriuje ant grindų ant pilvų guli J. B. ir iš matymo pažįstama kaimyno A. iš (duomenys neskelbtini) draugė. Pribėgo prie J. B. ir padėjo jai atsistoti, vedė ją atgal į motinos butą. Tuo metu minėta moteris atsistojo, mojavo rankomis, agresyviai tiesė rankas į J. B.. Liudytojai pasirodė, kad ta moteris norėjo sugriebti J. B. už rūbų. Moteriai nepavyko suimti už J. B. rūbų, nes ji (I. B.) stovėjo tarp jų. Minėta moteris jos taip pat nepalietė, jai nieko nepadarė. Moteris garsiai šaukė necenzūrinius žodžius, kalbėjo labai grubiai. Ji akivaizdžiai buvo neblaivi, jos kalba buvo nerišli, ji klausė, kodėl jai buvo iškviesta policija. Kai su J. B. grįžo į motinos butą, liudytoja matė, kad J. B. nubrozdinta dešinė alkūnė. J. B. buvo labai susijaudinusi, jai buvo labai pakilęs kraujo spaudimas. J. B. pas jas pabuvo apie 10 minučių ir išėjo į savo butą.

Liudytojos I. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 74-75), kuriame nurodyta, kad apie 14 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Pas kaimyną, gyvenantį (duomenys neskelbtini), kartais atvyksta moteris vardu L., tuomet jie girtuokliauja, kelia triukšmą.

2019 m. vasario 13 d. iš (duomenys neskelbtini) buto sklido triukšmas, garsiai grojo muzika. Apie 18 val. pas ją atėjo kaimynė J. B. ir paklausė, ar gali pabūti pas ją bute. Kaimynė pasakė, kad dėl triukšmo iškvietė policiją. Leido kaimynei pabūti savo bute, jos dukra I. B. davė J. B. vaistų nuo aukšto kraujo spaudimo. Paskui išgirdo, kad kažkas garsiai beldžia į 45 buto kaimyno duris. Pradarė savo buto duris ir matė, kad į 45 butą beldžiasi policijos pareigūnai. Po kelių minučių kažkas atidarė 45 buto duris, matė, kad policijos pareigūnai bendravo su L., girdėjo A. balsą. Policijos pareigūnai nurodė jiems nutildyti muziką ir eiti miegoti. Po to pareigūnai išvažiavo. J. B. pabuvo pas ją bute dar apie 10-15 minučių ir išėjo. Po kelių minučių išgirdo triukšmą koridoriuje. J. B. šaukė: „I., I.“. Pirmoji iš buto išėjo jos dukra I. B., paskui – ir ji. Koridoriuje stovėjo iš matymo pažįstama moteris vardu L., kaimynė J. B. ir jos dukra I. B.. Paklausė L., kaip ji čia atsirado, tačiau L. nieko neatsakė, buvo labai girta. Po tos jos išsiskirstė. Kiek žino, J. B. ir L. pykstasi jau daug metų.

Liudytojo A. L. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 80), kuriame nurodyta, kad 2019 m. vasario 13 d. visą dieną buvo namuose. Tą dieną pas jį du kartus atvyko policijos pareigūnai. Pirmą kartą jie atvyko dėl triukšmo, antrą kartą sulaikė bute buvusią jo draugę, tolimą giminaitę L.. L. pasakojo, kad 2019 m. vasario 13 d. norėjo nueiti pas kaimynę J. pakalbėti, bet J. ją užpuolė. Liudytojas nematė ir negirdėjo konflikto ir grumtynių tarp L. ir kaimynės J., nes jo buto durys yra šarvuotos. Su kaimyne J. buvo ir kitų nesutarimų, nes kaimynė kviečia policiją dėl triukšmo ir jai nepatinka, kad pas jį atvyksta L..

Liudytojo V. D. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 84-85), kuriame sakoma, kad 2019 m. vasario 13 d. patruliavo su vyr. patruliu L. J.. Gavo pranešimą dėl triukšmo ir apie 18 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Girdėjosi garsi muzika. Duris atidarė moteris, ji atrodė akivaizdžiai neblaivi. Paskui išėjo buto savininkas, prisistatė A. L.. Asmenys pažadėjo patildyti muziką.

Apie 19 val. vėl vyko į tą patį daugiabutį, nes gavo pranešimą, kad A. L. konfliktuoja su kaimynais ir kad sumušta moteris iš buto Nr. 33. Pranešėja juos pasitiko ir nurodė, kad moteris, kuri atvyksta į butą Nr. (duomenys neskelbtini), sugriebė ją už rūbų, pastūmė, dėl to ji griuvo ant grindų ir nusibrozdino alkūnę. Liudytojas matė, kad moters dešinė alkūnė nubrozdinta. Moteris buvo susijaudinusi. Paskui su kolega nuėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Duris atidarė A. L.. Paklausė, ar bute yra moteris, įtariama padariusi nusikaltimą. A. L. atsakė teigiamai. Įėjo į butą ir rado minėtą moterį. Ji buvo akivaizdžiai neblaivi, elgėsi ramiai, teigė, kad bendravo su kaimyne, tačiau nestūmė, nurodė, kad kaimynė nuplėšė jai nuo kaklo grandinėlę.

Liudytojo L. J. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 90-91), kuriame teigiama, kad 2019 m. vasario 13 d. patruliavo su Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės specialistu V. D.. Apie 18 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), triukšmauja. Nuvyko nurodytu adresu. (duomenys neskelbtini) bute girdėjosi garsi muzika. Jis ir kolega įspėjo ten buvusius asmenis, kad nuo 18 val. jie nebegalės garsiai klausytis muzikos ir trukdyti kitiems gyventojams. Asmenys suprato ir sutiko patylinti muziką.

Apie 19 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras konfliktuoja su kaimynais, sumušta moteris. Nuvyko nurodytu adresu. Juos pasitiko pranešėja – (duomenys neskelbtini) buto gyventoja. Pranešėja paaiškino, kad ėjo iš kaimynės, lipo laiptais ir koridoriuje sutiko moterį, kuri dažnai lankosi (duomenys neskelbtini) bute. Anot pranešėjos, moteris priekaištavo dėl skambučių policijai, pastūmė, pargriovė ją (pranešėją) ant grindų ir ji griūdama nusibrozdino alkūnę. Liudytojas matė, kad ant pranešėjos dešinės alkūnės yra nubrozdinimas. Bendraudama su juo, pranešėja buvo susijaudinusi. Jokių įvykio liudininkų koridoriuje nesutiko. Su kolega V. D. nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą. Buto duris atidarė vyras. Jie (pareigūnai) paklausė, ar bute yra moteris, įtariama sužalojusi senyvo amžiaus moterį. Vyras atsakė, kad yra. Jie (pareigūnai) įėjo į butą ir rado minėtą moterį. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, elgėsi ramiai, paaiškino, kad bendravo su kaimyne, tačiau nestūmė ir nieko jai nedarė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2019 m. vasario 14 d. išvada Nr. G 208/2019(04), kurioje parašyta (b. l. 39), kad J. B. padarytas dešinės alkūnės odos nubrozdinimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas per 3 paras iki apžiūros užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus dešinę ranką. Sužalojimas traktuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2019 m. vasario 14 d. išvada Nr. G 210/2019(04), kurioje parašyta (b. l. 129), kad L. J. padaryta poodinė krūtinės kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas per 3 paras iki apžiūros užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (per konfliktą su J. B.). Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas traktuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

BIRT ataskaitų žiūryklėje pateikta informacija (b. l. 42), kad 2019 m. vasario 13 d. 17⁰⁷ val. paskambino pranešėja ir skundėsi, jog kaimynai iš (duomenys neskelbtini), nuo ryto geria, kelia triukšmą, labai garsiai leidžia muziką. (Raštiško) pareiškimo negauta.

BIRT ataskaitų žiūryklėje pateikta informacija (b. l. 44), kad 2019 m. vasario 13 d. 18³⁸ val. paskambino pranešėja J. B. ir skundėsi, jog kaimynė iš (duomenys neskelbtini), grasino jai, pastūmė, sumušė rankomis. Rašys pareiškimą.

Įvykio vietos apžiūros 2019 m. vasario 14 d. protokolu su foto lentelėmis ir papildomos įvykio vietos apžiūros 2019 m. vasario 14 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. 1. 48-53, 55-61).

Asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenimis, iš kurių matyti, kad L. J. 2019 m. vasario 13 d. 19²⁶ val. nustatytas vidutinis – 1,80 promilių – girtumo laipsnis (b. l. 133).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamoji nukentėjusiajai, be kita ko, sukėlė fizinį skausmą. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas perteklinis. Kaltinamosios veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jos kaltumu nėra pagrindo.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 str. 1 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajai 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu; per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamoji sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 150).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamoji yra vidutinio amžiaus (40 m.), dirba (b. l. 136). Administracine tvarka nebausta (b. l. 137). Neteista. Vieną kartą buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį susitaikiusi su nukentėjusiuoju – savo sūnumi (b. l. 138-144). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padariusi, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos priežastis, eigą, trukmę, nukentėjusiųjų ir atliktų smurtinių veiksmų skaičių, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąją, nustatęs po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų per griežta bausmė. Kaltinamajai skiriama prokuroro siūloma vidutinio griežtumo bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant ją neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 130-131) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinis diskas su garso įrašu - paliekamas saugoti byloje kaip tyrimo medžiaga (BK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas ją neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 4 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmės, įpareigodamas L. J. per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinį diską su garso įrašu - palikti saugoti byloje.

Išaiškinti L. J., kad, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, ji turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.