Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., Lietuvos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju - ekspeditoriumi, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2016 m. sausio 26 d., apie 09.15 val. Elektrėnų sav., Vievio sen., Lazdėnų k., kelio Vilnius – Klaipėda 30 km, Vilniaus krypties antrojoje eismo juostoje, vairuodamas tėvui V. G. priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, pasirinkdamas greitį neatsižvelgė į kelio būklę, meteorologines sąlygas ir automobiliui praradus judėjimo stabilumą, jo nesuvaldęs išvažiavo į pirmąją eismo juostą kur atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį, VĮ „Automagistralė“ priklausantį krovininį automobilį Iveco 260, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą T. Č., ko pasekoje T. Č. vairuojamas krovininis automobilis pakeitė judėjimo kryptį į kairę, įstrižai kirto antrąją eismo juostą ir priešingas eismo krypties juostas skiriantį atitvarą, įvažiavo į Kauno krypties, priešpriešinio eismo antrąją juostą ir susidūrė su Lietuvos kariuomenei priklausančiu automobiliu Subaru Legacy Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu D. Č.. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 117 p., 127 p., 128 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio Subaru Legacy Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviui L. B. buvo padarytas dešinio šlaunikaulio viršutinio trečdalio lūžimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais M. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes teismas, vadovaudamasis BK 54 str. daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skyrus jam švelniausią įstatyme bausmę – baudą. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina trečdaliu (b.l. 64¹ str.).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis L. B. teisme pareiškė kaltinamajam M. G. 8939,94 Eur ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos ir atlyginimo.

Dėl patirto sužalojimo nukentėjo visa jo šeima, nes negalėjo išvykti į suplanuotą kelionę į Izraelį. Nusikaltimu jam padaryta 10000 Eur neturtinė žala. 4000 Eur atlygimo draudikas, o kita dalis turi būti priteista iš kaltininko.

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad neatlygintiną negautų pajamų dydį nustato draudikas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir pateiktus dokumentus. Nukentėjusiajam draudikas išmokėjo tiek, kiek jo pajamos nebuvo padengtos socialinio draudimo išmokomis. Draudikas atlygina tas negautas pajamas, kurių nukentėjusysis realiai negavo, t.y. pajamas išmokamas asmeniui atskaičius visus mokesčius. Tokia suma ir buvo išmokėta nukentėjusiajam. Tuo tarpu nukentėjusysis negautas pajamas skaičiuoja nuo draudžiamųjų pajamų, t.y. iki mokesčių.

Draudikas atlygina tik su eismo įvykiu susijusią žalą. Atlyginamos sveikatos grąžinimo išlaidos apima tas išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo būdus ir priemones, kurios neapmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, kurie buvo skirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo ir naudojama medicininė priemonė turi būti susijusi su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad psichologinį gydymą, kineziterapinį gydymą, bei sveikatos atstatymo įrangos būtinumą būtų nustatęs nukentėjusįjį gydęs gydytojas. Psichologinė pagalba nukentėjusiajam buvo teikiama konsultavimo įstaigoje „Šeimos psichologija“, kuri pagal viešai skelbiamus duomenis teikia psichologinę pagalbą. Pati įmonė nerašo, kad teikia psichologinį gydymą ar nustato sutrikimus. Taigi šį įmone negalėjo nustatyti nukentėjusiajam potrauminio streso sindromo diagnozės ir suteikti atitinkamo gydymo. Be to klinikos „Šeimos psichologija“ interneto tinklalapyje nurodyta, kad joje konsultuoja psichologės L. B.-Čekanauskienė ir A. S.. I. T. teikusi paaiškinimus dėl ieškovui suteiktų paslaugų ir atlikto gydymo nėra įvardijama kaip klinikos psichologė. Todėl neaišku kokiu pagrindui ir ar iš viso nukentėjusiajam buvo teikiamos nurodytos paslaugos. Taip pat nurodė, kad psichologė L. B.-Čekanauskienė yra nukentėjusiojo sesuo, paslaugos pagal ieškovo nurodymą buvo teikiamos nuo 2016-02-10 iki 2016-04-21, o už jas sumokėta tik 2016-05-20 vienu mokėjimo dokumentu, o pinigus priėmė ne paslaugas teikusi psichologė, bet M. Č.. Tas taip pat kelia abejonių suteiktų paslaugų realumu.

Nukentėjusįjį gydžiusi gydytoja R. M. 2016-09-09 raštu nurodė, kad nukentėjusiajam gydomosios reabilitacijos procedūros nebuvo skirtos. Tai reiškia, kad gydanti gydytoja kineziterapinių procedūrų, konsultacijų ar gydymo priemonių nebuvo skyrusi. Buvo tik nurodyta bendro pobūdžio rekomendacija minti dviratį bei naudoti kitas profilaktines priemonės. Treniruoklio įsigijimo būtinybė nebuvo nurodyta, todėl kompensuoti jo įsigijimo išlaidas, nėra pagrindo.

AB „Lietuvos Draudimas“ išmokėjo nukentėjusiajam 4000 Eur neturinės žalos atlyginimą. Ši suma išmokėta įvertinus visus teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos vertinimo kriterijus į sužalojimo dydį, jo įtaką tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, gydymo trukmę. Įvertinta tai, kad ieškovas buvo gydytas ligoninėje, gydymas tęstas reabilitacijos įstaigose, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas 45 proc. darbingumo netekimas. Išmokėta 4000 Eur išmoka neturtinei žalai atlyginti yra tinkama ir atlygina nukentėjusiojo patirtą žalą.

Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 2 d. automobilio Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo atlyginti nukentėjusiajam asmeniui žalą neviršydamas LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11str. numatytos draudimo sumos vienam eismo įvykiui (5000000 Eur žala asmeniui, tame tarpe 5000 Eur neturtinė žalos, ir 1000000 Eur žala turtui). Žalos padarymo atveju trečiajam asmeniui, draudėjo civilinė atsakomybė yra subsidiari (CK 6.254 str. 2 d.). Nei civilinis ieškovas, nei civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nenurodė, kad draudiko išmokėta žalos suma asmeniui viršija LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11str. numatytą 5 mln. žalos sumą asmeniui. Todėl vien tai, kad draudikas nepatenkino nukentėjusiojo reikalavimų, neduoda jam pagrindo reikalauti jų patenkinimo iš kaltinamojo. Taigi, reikalavimų dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, M. G. yra netinkamas atsakovas ir šie reikalavimai jo atžvilgiu atmetami.

Kai asmens civilinė atsakomybė yra apdrausta, esant draudiminiam įvykiui tarp nukentėjusiojo trečiojo asmens ir draudimo sutarties šalių atsiranda žalos teisiniai santykiai. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos (CK 6. 249 str.1 d.). Tai reiškia, kad už žalos padarymą atsakingas asmuo turi atlyginti nukentėjusiajam realiai patirtą žalą ar realiai negautas pajams. Civilinis atsakovas šią sumą ieškovui atlygino, todėl ieškovo reikalavimas jam sumokėti žalos atlyginimą, apskaičiuotą nuo draudžiamų pajamų yra nepagrįstas. Nukentėjusiajam gali būti priteistos realiai negautos pajamos, t.y. esant pakankamiems įrodymams, iš kurių galima būtų spręsti, kad asmuo nurodytas pajams būtų tikrai gavęs, jei nebūtų sužalotas. Galimybės ir tikėtini faktai civilinių teisių ir pareigų nesukuria. Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės 2016-07-20 rašte nr.IS-359 nurodyta, kad karys savanoris gali būti šaukiamas į tarnybą nuo 20 iki 50 dienų. Tai reiškia, kad gali būti ir nešaukiamas, o jei šaukiamas, tai nebūtinai tam pačiam laikotarpiui kaip praėjusiais metais. Todėl teigti, kad ieškovas negalėdamas dalyvauti karių savanorių pratybose prarado 1169,94 Eur pajamas nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad pats ieškovas nurodė, jog už dalyvavimo savanorių pratybose dienas mokamas pagrindiniame darbe gaunamas darbo užmokestis, o ne tokio dydžio priedas prie darbo užmokesčio. Todėl ieškovas, negalėdamas dalyvauti pratybose, dirbo savo pagrindiniame darbe ir ten gavo darbo užmokestį, o iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2017-02-13 rašto Nr. (8.22E)3E-Y334 ir 2017-02-13 pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad L. B. laikotarpiu nuo 2016-08-24 iki 2017-02-23 paskirta netekto darbingumo kompensacija ir per laikotarpį iki 2017-01-31 išmokėta 1682,64 Eur suma. Kas rodo kad nukentėjusysis jo nurodytos turtinės žalos nepatyrė.

Vertinant ieškinio reikalavimus dėl psichologinių konsultacijų ir išlaidų kineziterapijai bei treniruoklio įsigijimui pažymėtina, kad dėl žalos padarymo atsakingas asmuo privalo atlyginti asmens gydymo ir sveikatos atstatymo išlaidas. Kokie gydymo ir sveikatos atstatymo būdai ir priemonės reikalingi, sprendžia sužalotą asmenį gydantis gydytojas. Įrodymų, kad psichologines konsultacijas, kineziterapiją, treniruoklio įsigijimą nukentėjusįjį gydantis gydytojas pripažino būtinu, byloje nėra. Tai, kad asmuo savo iniciatyva kreipėsi į įvairius specialistus, įsigijo sveikatos atstatymo priemonę, neduoda pagrindo šias išlaidas pripažinti būtinomis ir priteisti iš atsakovo.

Neabejotinai dėl patirtų sužalojimu nukentėjusysis patytė ieškinyje nurodytus išgyvenimus ir nepatogumus. Žala dėl pažeistų ekonominės vertės neturinčių vertybių negali būti įvertinta pinigais ir visiškai kompensuota. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatoma ne asmens išgyvenimų ir patirtų neturtinių praradimų vertė, bet piniginės kompensacijos dėl šių praradimų dydis. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) CK 6.250 str. nenustato. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Spręsdamas dėl L. B. patirtos neturtinės žalos atlyginimo įvertinimo, teismas vadovaujasi Lietuvos A. T. suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo eismo įvykių bylose (kasacinės nutartys bylose 2K-461/2010, 2K-215/2010, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015,2K-372-942/2015 ir kt. pagal kurią neturtinė žala šios kategorijos bylose vertinama 600-3000 Eur suma. Tik išimtiniais atvejais, esant sunkioms ilgalaikėms pasekmėms, kai sveikata sužalojama negrįžtamai ir pan. nukentėjusiajam priteisiama didesnė suma. Vertinant draudiko nukentėjusiajam išmokėtą draudimo sumą neturtinei žalai atlyginti, matyti, draudikas įvertino tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sveikata sutriko gana ilgam laikui, dar ilgiau išliko liekamieji reiškiniai, nukentėjusysis prarado dalį darbingumo, tačiau nebuvo sukelti negrįžtami padariniai. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nukentėjusiajam draudiko išmokėtos neturtinės žalos dydis (4000 Eur), atitinka suformuotą teismų praktiką ir atlygina nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą.

AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajam visą dėl eismo įvykio patirtą ir įrodymais pagrįstą žalą, todėl civilinis ieškinys dėl papildomų sumų priteisimo atmetamas.

L. B. civiliniame ieškinyje nurodė, kad patyrė 363 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir prašo jas priteisti iš kaltinamojo. L. B. atstovas procese dalyvavo kaip civilinio ieškovo atstovas. Tai matyti iš ieškinio kuriame ir reiškiamas toks reikalavimas, tai patvirtino ir ieškovo atstovas teismo posėdyje. Todėl atmetus ieškinį, ieškovo patirtos jo atstovavimo teisme išlaidos nepriteisiamos.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta, pagrindų jai skirti teisminio bylos nagrinėjimo metu neatsirado, todėl priimant nuosprendį jo skyrimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str., 305 str., 307 str. 5 d. ir 308 str., teismas

nusprendžia:

M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 18 MGL (677,88 Eur)bauda.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. M. G., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 12 MGL ( 451,92 Eur) baudą.

L. B. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.