- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 1-834-581/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00259-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Civilinis ieškovas
- G. G.
- Kaltinamasis
- J. K., R. M.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, nesimokanti, auginanti vaiką iki 3 metų, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį,
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės, teista:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-02-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, subendrinta galutine bausme - laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. 2012-05-28 nutartimi 2012-06-05 paleista lygtinai iš pataisos įstaigos, neatlikusi 5 mėnesių ir 8 dienų teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2012-08-09 nutartimi pasiųsta į pataisos namus atlikti likusią neatliktą 5 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės, nuo 2012-08-24 atliekanti laisvės atėmimo bausmę, bausmės pabaiga 2013-02-01; teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. ir R. M., veikdamos bendrininkų grupėje, 2012 m. liepos 25 d. apie 10 val., Panevėžio mieste, per langą įsibrovė į gyvenamąją patalpą V. M. mokyklos bendrabučio kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį G. G., iš kur slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajai priklausantį turtą – kraujo spaudimo matavimo aparatą „Sanitas SBC 41“ 200 litų vertės, 3 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ bendros 13,50 litų vertės, šokoladinių saldainių dėžutę 20 litų vertės, 8 vnt. įvairių moteriškų ir vyriškų laikrodžių bendros 50 litų vertės – viso pagrobė svetimo turto bendros 283,50 litų vertės.
Kaltinamoji J. K. dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino pilnai ir parodė, kad su nukentėjusiąja gyvena tame pačiame bendrabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jos (J. K.) ir G. G. butus iš išorės jungia stogelis, per kurį galima patekti iš vieno buto į kitą. Su R. M. susipažino Panevėžyje. Įvykio dieną R. M. buvo atėjusi į namus. Tikslas buvo rasti pinigų ir daiktų, nes materialinė padėtis yra sudėtinga – turi vienerių metų vaiką, kurį augina viena, pragyvena iš socialinės pašalpos, iš vaiko pinigų. Ar jai, ar R. M. kilo tokia mintis vogti, pasakyti negali. R. M. išlipo per buto langą ant stogelio ir per langą pasižiūrėjo, ar nukentėjusiosios nėra namuose, o ji (.J. K.) nuėjo pas budėtoją, paklausti, ar yra G. G.. Budėtoja atsakė nežinanti. Tada grįžo atgal į savo kambarį ir nuo stogelio abi su R. M. įlipo pas nukentėjusiąją į butą. Lipant viena kitai palaikė langą. Nukentėjusios buto langas buvo neuždarytas, o tik privertas. Jokių įrankių su savimi neturėjo. Įvykio metu buvo blaivios. Ji (J. K.) paėmė tris pakelius cigarečių. Kitus daiktus paėmė R. M.. Matė, kad buvo paimtas spaudimo matavimo aparatas ir laikrodžiai. Paklausė R. M., kam tų daiktų reikia, o ši tik pasakė, kad reikia. Jokių kitų vertingų daiktų, pinigų nerado. Nebuvo susitarusios, kokius daiktus ims – ėmė tai, kas buvo vertingesnio. Nieko su tais pagrobtais daiktais daryti neplanavo, pasiėmė juos ir tiek. Cigaretes surūkė. Saldainiai buvo šokoladiniai-dėžutėje. Pareigūnai spaudimo matavimo aparatą ir laikrodžius grąžino nukentėjusiajai. Gailisi dėl tos padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesį vertina blogai. Turtinę žalą atlyginti galėtų iš karto, bet 800 Lt neturtinės žalos atlyginti neturi galimybių. Atsiprašo nukentėjusios.
Kaltinamoji R. M. dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino pilnai ir parodė, kad J. K. viską nurodė teisingai. Vogti pasiūlė J. K.. Atidariusi langą, pirma įlipo pas nukentėjusiąją į butą, o tada įlipo ir J. K., kuri paėmė cigaretes. Ji (R. M.) paėmė kitus daiktus: laikrodžius, spaudimo matavimo aparatą, saldainius. Tuos daiktus paėmė be jokio tikslo. Tikslas buvo pinigai, bet pinigų nerado. Darydama nusikaltimą, apie pasekmes nepagalvojo. Dėl savo poelgio gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios. Sutinka atlyginti 33,50 Lt dydžio turtinę žalą. Mano, kad nukentėjusiajai dėl šio įvykio yra padaryta neturtinė žala.
Nukentėjusioji G. G. parodė, kad 2012 m. liepos 25 d. apie 20 val., grįžusi į namus, atsirakino duris ir įėjo į savo kambarį. Pastebėjo, kad kambaryje atitrauktos dieninės užuolaidos, o naktinių užuolaidų kampas prispaustas lango, o ant sofos-lovos, kuri stovi prie lango, yra žemių. Suprato, kad per paliktą neuždarytą langą kažkas įsibrovė į vidų. Apžiūrėjusi kambarį, pasigedo kraujo spaudimo matavimo aparato „Sanitas SBC 41“ 200 litų vertės, saldainių dėžutės 20 litų vertės, 3 vnt. cigarečių pakelių bendros 13,50 litų vertės, juodos piniginės su 8 vnt. įvairių laikrodžių, bendros 50 litų vertės. Dalis daiktų, t.y. laikrodžiai ir spaudimo matavimo aparatas, buvo grąžinta. Jai padaryta 33,50 Lt žala, kuri nėra atlyginta, todėl reiškia 33,50 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kuriuos prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų. Taip pat reiškia 800 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. R. M. atleido ir neturtinę žalą prašo priteisti tik iš kaltinamosios J. K., nes mano, jog ji kalčiausia – vagystė įvykdyta J. K. iniciatyva. Po įvykio vartojo vaistus, jaučia įtampą, negali ramiai gyventi, kai J. K. gyvena už sienos, nuolat iš šios kaltinamosios ir jos draugo girdi įvairius užgauliojimus.
Liudytoja I. L. parodė, kad dirba V. M. menų mokykloje valytoja, vasaros metu budi bendrabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena. 2012-07-25 budėjo visą dieną. Vakare, kai jau buvo baigusi budėjimą, atėjusi kaimynė G. G. pasakė, kad kažkas buvo įsibrovęs į jos kambarį. Užėjusi į G. G. kambarį, pamatė, kad prispausta užuolaida, sujaukta prie lango stovėjusi sofa-lova ir pradarytos spintelių durys. Nukentėjusiosios kambario durys buvo nesugadintos, nes kaimynė jas atsirakino pati. Tada buvo iškviesta policija. Žino, kad pirminės apžiūros metu kaimynė pasigedo tik kraujo spaudimo matavimo aparato. Kitą dieną vėl budėjo ir atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai, kaip įtariamąją vagyste, išsivežė merginą, gyvenančią 203 kambaryje. Tada, po kiek laiko, atvyko policijos pareigūnai su nutarimu daryti kratą ir krata buvo atlikta 226 kambaryje, kur gyvena R. M.. Dalyvavo atliekant kratą - buvo rasta kelioninė juoda rankinė su drabužiais, kurią atidarius rastas kraujo spaudimo matavimo aparatas bei piniginė su laikrodžiais. Minėtą aparatą pareigūnai paėmė, o laikrodžių – ne. Taip pat ant stalo gulėjo du tušti cigarečių pakeliai su rusišku užrašu. Pasakė policijos darbuotojams, kad nukentėjusioji rūko tokios firmos cigaretes, todėl tuos pakelius policija irgi paėmė. Tos pačios dienos vakare, kai kaimynė G. G. grįžo iš darbo, pasakė, kad buvo daroma krata ir policija iš 226 kambario paėmė spaudimo matavimo aparatą bei cigarečių pakelius. Bešnekant su nukentėjusiąja pasakė, kad kambaryje matė dar ir piniginę su laikrodžiais. Tuomet G. G. pasakė, kad turėjo visokių senų laikrodžių, ir nuėjusi pažiūrėti, suprato, jog iš jos pavogti tie laikrodžiai.
Iš 2012-07-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame bendrabučio tipo kambaryje. Minėtas kambarys yra namo antrame aukšte. Prieškambaryje, ant spintos rastas vienos rankos pėdsakas, kuris nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje ir paimtas tyrimui. Kambario rytinėje sienoje yra langas, o prie jo stovi sofa-lova, ant kurios rasti nežymūs grunto likučiai. Nuo palangės paimtas rastas rankos pėdsakas. Langas praviras, be pažeidimų. Už lango yra stogas, kuriuo galima patekti į sekantį kambarį (b.l. 5-7).
Iš 2012-07-26 kratos protokolo matyti, kad kratos metu R. M. kambaryje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti du raudonos spalvos tušti pakeliai cigarečių „Fest“, juodoje rankinėje rastas bei paimtas kraujospūdžio matavimo aparatas „SANITAS SBC 41“ (b.l. 36-37).
Iš 2012-08-06 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti kratos metu paimti daiktai (b.l. 40-44).
Iš 2012-07-27 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad I. L. pateikė juodos spalvos piniginę su 8 vnt. įvairių vyriškų ir moteriškų laikrodžių (b.l. 45).
Iš 2012-08-06 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 8 vnt. įvairių vyriškų ir moteriškų laikrodžių, kuriuos pateikė I. L. (b.l. 46-48).
Iš 2012-09-25 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat parodė (duomenys neskelbtini) namo stogelį, per kurį iš savo kambario pateko į nukentėjusiosios kambarį, taip parodė kambarį, iš kurio pagrobė daiktus bei vietą minėtame kambaryje, iš kur paėmė cigaretes (b.l. 63-66).
Iš 2012-08-28 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat parodė (duomenys neskelbtini) namo langą bei stogelį, per kuriuos pateko į nukentėjusiosios kambarį, kambarį, kuriame gyvena J. K., kambarį, į kurį įsibrovė kartu su J. K., langą nukentėjusiosios kambaryje, per kurį pateko į vidų bei spintą, iš kurios pagrobė kraujospūdžio matuoklį bei laikrodžius, staliuką, nuo kurio paėmė cigaretes, taip pat kambarį, kuriame į vagystės gyveno pati (b.l. 96-106).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje matyti, kad kaltinamosios J. K. ir R. M., veikdamos bendrininkų grupėje, per langą įsibrovė į gyvenamąją patalpą – nukentėjusiajai G. G. priklausantį kambarį, iš kur slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajai priklausantį turtą – bendros 283,50 litų vertės, todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes pripažįstama, kad kaltinamųjų J. K. ir R. M. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystė įsibrovus į patalpą.
Nukentėjusioji G. G. pareiškė 33,50 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį dėl pagrobtų ir negrąžintų daiktų - 3 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ bendros 13,50 litų vertės bei 20 litų vertės šokoladinių saldainių dėžutės (b.l. 29). Nukentėjusios G. G. 33,50 Lt civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas solidariai iš kaltinamųjų J. K. ir R. M. nukentėjusiajai G. G., kadangi žala nukentėjusiajai padaryta neteisėtais kaltinamųjų J. K. ir R. M. veiksmais.
Nukentėjusioji G. G. pareiškė 800 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį (b.l. 192), prašydama žalą priteisti tik iš kaltinamosios J. K.. Nukentėjusioji nurodė, kad ji patyrė neturtinę žalą, jaučia įtampą, negali prasidaryti lango, ramiai gyventi, kai J. K. gyvena už sienos, nuolat iš šios kaltinamosios ir jos draugo girdi įvairius užgauliojimus, po vagystės pirko ir vartojo vaistus, negalėjo naudotis dingusiu kraujo spaudimo aparatu. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog nukentėjusiajai G. G. buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta, nes nukentėjusioji patyrė išgyvenimus, nepatogumus. Teismas atsižvelgia į kaltinamosios, nukentėjusios turtines ir šeimynines padėtis - kaltinamoji J. K. nedirba, viena augina mažametį vaiką, gyvena iš gaunamos socialinės pašalpos, nukentėjusioji G. G. dirba. Teismas taip pat atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos pasekmes, nukentėjusios patirtų išgyvenimų pobūdį, turtinės žalos dydį. Byloje nėra įrodymų apie nukentėjusios gydymąsi ir jo trukmę, turtinės žalos civilinis ieškinys 33,50 Lt dydžio, dalis daiktų – kraujo spaudimo aparatas ir laikrodžiai - surasti iš karto po vagystės, t.y. 2012-07-26 ir 2012-07-27 (b.l. 36, 45), ir nukentėjusiajai grąžinti nuo vagystės praėjus dviems savaitėms (b.l. 49). Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, pripažįsta, jog nukentėjusiosios G. G. neturtinės žalos civilinis ieškinys mažintinas ir pripažintina, kad nukentėjusios civilinis ieškinys yra pagrįstas 400 litų sumai, nes tokio dydžio civilinio ieškinio patenkinimas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamosios J. K. nukentėjusiajai G. G., nes nukentėjusioji atsisakė solidariosios prievolės kaltinamosios R. M. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 8 dalis). Mažindamas civilinį ieškinį, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nukentėjusioji, motyvuodama patirtą neturtinę žalą nurodė ir kaltinamosios draugo atliktus veiksmus po įvykio – nukentėjusioji nurodo, jog tiek iš kaltinamosios, tiek iš kaltinamosios draugo girdi įvairius užgauliojimus (b.l. 199), nors civilinis ieškinys baudžiamojo byloje gali būti reiškiamas tik už kaltinamojo padarytas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis).
Kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvina nuoširdus gailestis ir prisipažinimas. Atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.
Kaltinamosios R. M. atsakomybę lengvina nuoširdus gailestis ir prisipažinimas. Atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.
Skirdamas bausmę J. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji J. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ji yra neteista (b.l. 70), bausta administracine tvarkas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnio pažeidimą (b.l. 75-76), psichikos sveikatos centre neregistruota (b.l. 72), kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nedirba, viena augina mažametį vaiką, pragyvena tik iš gaunamų pašalpų. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, pagrobto turto vertę, į kaltinamosios J. K. asmenybę, į tai, jog teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusios, ir prieina prie išvados, kad kaltinamajai J. K. už apysunkį nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė, nes paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Laisvės apribojimo trukmė nustatytina artima minimumui, atsižvelgiant į aukščiau aptartus bausmės skyrimo motyvus, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į visas bylos aplinkybes.
Skirdamas bausmę R. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji R. M. nusikalto ne pirmą kartą, ji teista ir teistumas neišnykęs (b.l. 108-137), psichikos sveikatos centre neregistruota (b.l. 139), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, Panevėžio pataisos namų administracijos charakterizuojama neigiamai (b.l. 142). R. M. nusikaltimą įvykdė po to, kai 2012-05-28 nutartimi buvo lygtinai paleista iš pataisos namų neatlikusi 5 mėnesių 8 dienų bausmės, kuri jai buvo skirta 2010-02-01 nuosprendžiu už sunkius nusikaltimus. Kaltinamoji, būdama laisvėje, niekur nedirbo, nesimokė, nesilaikė jai teismo nustatytų pareigų ir draudimų, dėl ko buvo pasiųsta atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo dalį (b.l. 136-137). Šios aplinkybės, rodo, jog kaltinamosios atžvilgiu taikomos poveikio priemonės teigiamos įtakos nedarė ir kaltinamoji ne tik, kad nesitaisė, tačiau vėl nusikalto – padarė apysunkį nusikaltimą, veikdama bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės rodo R. M. nenorą taisytis, o polinkį daryti nusikaltimus dėl susiformavusios neigiamos asmenybės ir todėl, esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis BK 56 straipsniu, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, bus pasiekti tik kaltinamajai R. M. skiriant realų laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Laisvės atėmimo bausmės trukmė už padarytą nusikaltimą nustatytina mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis, kadangi yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat, skirdamas bausmę už šią nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes – nukentėjusiajai G. G. padarytą materialinę žalą, į tai, kad R. M. atsiprašė nukentėjusiosios, o nukentėjusioji kaltinamajai atleido bei visas bylos aplinkybes.
Kadangi kaltinamoji R. M. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą teisiama šiuo nuosprendžiu, padarė neatlikusi Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-02-01 nuosprendžiu paskirtos bausmės, t.y. nusikalto būdama lygtinai paleista iš pataisos namų, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-02-01 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, kaltinamajai T. M. į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 ir 105 straipsniais, iš kaltinamųjų J. K. ir R. M. išieškotina po 3 Lt (teismo šaukimai) proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti ją laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai G. G. nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
R. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti ją laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-02-01 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir R. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. lapkričio 29 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012-08-22 iki 2012-08-24 (dvi dienos).
Nukentėjusiosios G. G. 33,50 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariais iš J. K. ir R. M. G. G. 33,50 Lt.
Nukentėjusiosios G. G. 800 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. K. G. G. 400 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus – 2012-07-26 kratos metu iš R. M. kambario paimtus 2 tuščius cigarečių pakelius „Fest“, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje, sunaikinti.
Išieškoti iš J. K. ir R. M. po 3 Lt proceso išlaidas valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jai dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.