- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-28
- Bylos Nr.
- e2YT-803-474/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00464-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Alška
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- G. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos skyriui
- Advokatai
- Lina Tamošaitienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos skyriui, G. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja ir jos atstovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, kad kreipėsi į VSDFV skyrių dėl senatvės pensijos gavimo sulaukus pensijinio amžiaus. Į jos darbo stažą nėra įskaitytas laikas, kada ji nedirbo ir slaugė neįgalų savo tėvą. Nuo (duomenys neskelbtini) iki pat tėvo B. D. mirties, mirusio(duomenys neskelbtini), ji nedirbo, nes tėvas sirgo sunkia liga, jam buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, visą tą laiką ji turėjo prižiūrėti tėvą. Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui į gyti gali būti įskaityti laikotarpiai, kai asmuo slaugė savo šeimos narį namuose, kuriam yra nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. Šis laikotarpis turi būti įskaitytas į jos socialinio draudimo stažą. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. B., a.k(duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) slaugė ir globojo B. D.. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas įtraukimo slaugos laikotarpį į valstybinio socialinio draudimo stažą senatvės pensijos gavimo reikalu..
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovas nurodo, kad su pareiškėjo prašymu sutinka ir prašo tenkinti pareiškimą. Savo atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad 2008-12-29 kreipėsi G. P. su prašymu dėl slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos skyrimo jos tėvui B. D.. Slaugos tikslinė kompensacija buvo skirta 2008-12-29 sprendimu neterminuotai ir ši išmoka buvo mokama B. D.. M. B. dėl globos(rūpybos) nustatymo B. D. į skyrių nesikreipė ir jai nebuvo mokamos šalpos, socialinės paramos pensijos ar šalpos pensija už neįgalaus slaugymą namuose.
Suinteresuotas asmuo G. P. prašo pareiškimą patenkinti, nes jos sesuo M. B. slaugė tėvą B. D. iki pat mirties, negalėjo dirbti.
Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė su pareiškimu nesutiko ir savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu(toliau – Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punktą valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, tėvų(įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio asmens globėju ar rūpintuoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad nesulaukę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintuoju, slaugantis namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatomis, neįgalaus asmens globėju ar rūpintuoju asmuo yra skiriamas teismo nutartimi. Byloje nėra pateikta teismo nutarties, kad pareiškėja būtų paskirta B. D. globėja ar rūpintoja. Teismine tvarka nėra nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi reikšmės. Teismo nustatytas faktas, kad pareiškėja faktiškai slaugė neįgalų asmenį, nesukels jokių teisinių pasekmių, nes toks nustatytas faktas negali būti prilygintas teismo sprendimui dėl tokio asmens paskyrimo globėju ar rūpintuoju. Prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Nustatyta, kad pareiškėjos tėvui buvo nustatytas specialiojo nuolatinės slaugos poreikis nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai(b.l.6;14). Pareiškėjos tėvas B. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.7).
Valstybinės socialinio draudimo pensijos skyrimo tvarka nustatyta Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu(toliau -Pensijų įstatymas). Darbo stažo, būtino gauti valstybinio socialinio draudimo pensiją, skaičiavimo tvarka nustatyta Pensijų įstatymu. Pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punktą valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, tėvų(įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio asmens globėju ar rūpintuoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo(toliau – VSDĮ) 6 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad nesulaukę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintuoju, slaugantis namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad ji slaugė savo tėvą, kuriam buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, jis buvo neįgalus ir šis laikotarpis, teismo sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti įskaitytas į darbo stažo laiką, būtina gauti senatvės pensiją, nes ji buvo tuo laikotarpiu drausta valstybės lėšomis.
Globėjo ar rūpintojo skyrimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso trečios knygos XVII ir XIX skyriuose. Sutinkamai su 3.279 straipsniu, veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi. Civilinio proceso kodekso 509 straipsnyje nustatyta, kad rūpybos nustatymo ir rūpintojo skyrimas išsprendžiamas teismo nutartimi.
Neįgalaus asmens rūpintoju gali būti paskiriama tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir nėra nustatyta jokių išimčių. Todėl Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punkto prasme, privalomuoju valstybiniu socialinių pensijų draudimu draudžiamas nesulaukęs pensijinio amžiaus nustatyta tvarka, t. y. teismo nutartimi paskirtas neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, globėjas arba rūpintojas, slaugantis namuose nurodytą asmenį.
Iš pateiktų įrodymų teismas daro išvadą, kad pareiškėja nebuvo teismo nutartimi paskirta neįgalaus asmens globėja ar rūpintoja, todėl ji nebuvo apdrausta privalomuoju valstybinių socialinių pensijų draudimu.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 ir 445 straipsniais, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ir teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali gauti kitokia tvarka tuos faktus patvirtinančių dokumentų. Pagal suformuotą praktiką, teismas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik esant visoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji globojo ir slaugė B. D., nesukels pareiškėjai jokių pasekmių, nes toks prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti prilyginamas teismo sprendimui paskirti pareiškėją globėju ar rūpintoju.
Esant šioms aplinkybėms, civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme(CPK 293 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
pareiškėjos M. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos skyriui, G. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti kaip nenagrinėtina teisme.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiamas atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, padavus skundą Kretingos rajono apylinkės teismui.