Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo F. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), pensininko, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

F. F. 2016 m. lapkričio 30 d., apie 11:11 val., Žirmūnų g. 66, Vilniuje, vairuodamas automobilį OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Savo veiksmais F. F. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 101 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas F. F. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad vairavo žmonai priklausantį automobilį OPEL MERIVA, parkavimo vietoje važiavo atbuline eiga, matyt, kažką lengvai kliudė, bet to nepastebėjo ir nepajuto, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Nepastebėjo ant automobilio pažeidimų, bet kai policija apžiūrėjo, kažką rado. Kartu su juo eismo įvykio metu važiavo jo žmona.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir F. F. 2016 m. gruodžio 21 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 18).

Nukentėjusiojo L. K. 2016 m. lapkričio 30 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-11-30 jam priklausantį automobilį TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priparkavo aikštelėje prie „Thomas Philipps“ parduotuvės, adresu Žirmūnų g. 66, Vilniuje. Laikas apie 11.05 val. Į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis. Įvykio metu buvo prekybos centre. Grįžus prie automobilio apie įvykį jam pranešė liudininkas M. G., kuris ir nufotografavo kitą automobilį – OPEL, pilkas, valstybinio numerio fragmentas – H--127 (b. l. 7).

M. G. 2016 m. gruodžio 12 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-11-30, 11:11 val., krovė prekes į savo automobilio bagažinę prie parduotuvės „Thomas Philipps“, adresu Žirmūnų g. 66, Vilnius. Išgirdo, kaip susidūrė automobiliai. Garsas buvo didelis. Pakėlęs galvą pamatė, kaip automobilis OPEL MERINA, pilkos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulomis atsitrenkė į stovintį automobilį TOYOTA YARIS. Automobilio OPEL vairuotojas, atsitrenkęs neišlipo, bet nuvažiavo iš įvykio vietos. Spėjo nufotografuoti. Kiek pastebėjo, automobilį vairavo senyvo amžiaus vyras. Šalia sėdėjo keleivis. Prideda susidūrimo schemą. Įvykio vietoje liko OPEL MERINA galinio žibinto išdužęs gabaliukas (raudonos spalvos). Pranešė apie įvykį 112. Bendraujant telefonu su policija priėjo TOYOTA YARIS savininkas, kuriam jis viską perdavė. Taip pat telefonu persiuntė kaltininko OPEL MERIVA nuotrauką (b. l. 9-10).

R. F. 2016 m. gruodžio 13 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad lapkričio 30 d. kartu su vyru F. F. buvo parduotuvėje „Thomas Philipps“, Žirmūnų gatvėje. Atvažiavo automobiliu OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jai. Oro sąlygos tą dieną buvo labai blogos, bet jie nejuto ir negirdėjo, kad jie atsitrenkė į kitą automobilį. Automobilį vairavo jos vyras F. F. (b. l. 16)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio A. S. 2016 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-11-30 dirbdami LPK teritorijoje kartu su vyr. patruliu A. V. iš OVS gavo pranešimą, kad Žirmūnų g. 66, įvyko eismo įvykis, vienas iš vairuotojų pasišalino. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo automobilį TOYOTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas L. K., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad stovėjimo aikštelėje apgadino jam priklausantį automobilį galimai OPEL, valstybinis numeris H—127, ir pasišalino iš eismo įvykio. Minėtą eismo įvykį matė liudininkas M. G., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykis įvyko apie 11:15 val. Aukščiau nurodyta vieta filmuojama, kam priklauso stebėjimo kameros, nustatyti nepavyko, prideda automobilio OPEL fotonuotrauka. Sugadinimų aukštis nuo 60 iki 80 cm, kairės dešinės pusės (b. l. 3).

Policijos registruotų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2016-11-30, 11.20 val., gautas M. G. pranešimas, kad prie „Thomas Philipps“, aikštelėje, automobilis OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė, apgadino automobilį TOYOTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Pranešė įvykio liudininkas, apgadinto automobilio savininkas laukia vietoje (b. l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, atstumai, automobilio TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, priede nurodyta, kad viena eismo įvykyje dalyvavusi ir apgadinta transporto priemonė yra automobilis TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso L. K. ir kuriam apgadinta užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, o kita eismo įvykyje dalyvavusi ir apgadinta transporto priemonė nežinoma (b. l. 5-6).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės Agatos Šukštul 2016 m. gruodžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykio, reg. Nr. AV2-4712/1497 tyrimo metu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su parduotuvės „Thomas Philipps Baltex“ vadybininke, kuri paaiškino, kad parduotuvė neturi vaizdo stebėjimo kamerų, kurios fiksuotų vaizdą lauke, bei nurodė, kad vaizdo kameras prie jų parduotuvės gali turėti AB „Ogmios centras“. Tyrimo metu buvo susisiekta su AB „Ogmios centras“ signalizacijos sistemų techninės priežiūros vadovu V. B.. V. B. buvo persiųsta eismo įvykio vietos schema ir liudininko nuotrauka. Iš V. B. buvo gautas atsakymas, kad teritorija, esant prie pastato Žirmūnų g. 66, Vilniuje, nėra stebima vaizdo kameromis (b. l. 14).

2016 m. gruodžio 21 d. Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. AV2-4712/1497 bei fotolentelėje užfiksuota automobilių OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, nurodyta, kad apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai: automobilio OPEL MERIVA brėžtas galinis kairės pusės bamperis 0,39 – 0,70 m ir įtrūkęs 0,65 – 0,70 m aukštyje, įdaužtas galinis kairės pusės žibintas 0,70 – 0,77 m aukštyje, o automobilio TOYOTA YARIS įbrėžtas galinis kairės pusės sparnas 0,45 – 0,56 m ir 0,69 – 0,71 m įlenktas, įbrėžtos galinės kairės pusės durelės 0,70 m aukštyje, įbrėžtas galinis kairės pusės bamperis 0,35 – 0,47 m ir 0,63 m deformuotas. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka (b. l. 20-24).

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad F. F. pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, tai yra prieš pradėdamas judėti atbuline eiga buvo neatidus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad važiuoti saugu, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, tai yra L. K. priklausantis automobilis TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) F. F. pats pripažįsta įvykio dieną protokole nurodytoje vietoje vairavęs automobilį OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir neneigia galėjęs atsitrenkti į kitą automobilį. Tiesiogiai eismo įvykį matęs liudytojas M. G. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis akivaizdžiai matė ir girdėjo automobilių kontaktą, ir iš karto po jo matė nukentėjusiojo automobiliui padarytus apgadinimus, kaltininko automobilį nufotografavo. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją ir atlikę automobilių sugretinimą konstatavo, jog apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad F. F. veiksmuose yra nustatyti visi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė ATPK. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Naujajame ANK administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti (ANK 423 straipsnio 1 dalis). Tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, yra numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Todėl, nustačius F. F. KET pažeidimus dėl sukelto eismo įvykio, jo veiką, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, būtina perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, ir perkvalifikavus teisena vykdytina pagal ANK. Dėl KET pažeidimų, kurie sukėlė eismo įvykį, nėra pagrindo padarytos veikos pripažinti mažareikšme taikant ANK 12 straipsnį.

F. F. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kilo ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz. pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, taip pat LAT 2015-11-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015).

F. F. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis nepastebėjo ir nepajuto, kad būtų kliudęs kitą automobilį, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Jo veiksmai niekaip negalėjo pasireikšti tyčiniais veiksmais arba veiksmais, padarytais dėl neatsargumo, nes net nežinojo ir nesuprato, kad apgadino kitą automobilį. Tai patvirtina F. F. elgesys po eismo įvykio, taip pat liudytojų R. F. ir M. G. rašytiniai paaiškinimai, kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad F. F. suprato, jog kliudė kitą automobilį, kad vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus. Kaip matyti iš tiesiogiai eismo įvykį mačiusio liudytojo M. G. paaiškinimų, po kontakto jokios reakcijos nei iš vairuotojo, nei iš jo keleivio nebuvo, iš automobilio nei F. F., nei kartu su juo važiavusi jo žmona R. F. išlipę nebuvo, automobilių neapžiūrėjo, eismo įvykio vietoje vairuotojas ilgai nestovėjo, išvažiavęs iš parkavimosi vietos ramiai iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo. Iš byloje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį, policijos pareigūno A. S. tarnybinio pranešimo, Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo, fotolentelės matyti, kad automobiliams padaryti nors ir matomi, tačiau nedideli apgadinimai -įbrėžimai, nubrozdinimai, kad F. F. vairuojamas automobilis kontaktavo galine automobilio dalimi. Todėl esant tokiems automobilių apgadinimams, tokiam jų mastui ir pobūdžiui F. F. kontakto galėjo ir nejusti. Be to, F. F. yra senyvo amžiaus (pažeidimo padarymo metu buvo 83 metų amžiaus), todėl ši aplinkybė taip pat galėjo įtakoti tai, kad F. F. jokio kontakto garso neišgirdo arba nesuprato, kad jo automobilis kontaktavo su kitu automobiliu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai su F. F. susisiekė ir jo vairuojamą automobilį apžiūrėjo ne iš karto po eismo įvykio, o praėjus kelioms savaitėms po eismo įvykio ir per tą laiką F. F. savo automobilio niekaip neremontavo ar kitaip netvarkė, kas rodo, kad jis nevengė tiesos nustatymo byloje, nesiekė nuslėpti eismo įvykio pėdsakų ir išvengti administracinės atsakomybės, o tai taip pat tik patvirtina, kad 2016-11-30, apie 11:11 val., įvykusio eismo įvykio jis nepastebėjo.

Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, jog F. F. automobilį būtų vairavęs neblaivus, nėra, automobilis apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo netikėti F. F. parodymais, kad jis kontakto nepajuto. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad F. F. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, F. F. atžvilgiu turi būti nutraukta nesant šio pažeidimo sudėties, tai yra nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, jog nuo 2017-01-01 administracinę atsakomybę už tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos nustato ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalys, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio, be to, tiek 1, tiek 2 šio straipsnio dalyse numatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kadangi ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta mažesnė bauda, be to, tiek už ANK 426 straipsnio 1 dalyje, tiek ir už 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą yra numatyta tik galimybė, bet ne būtinybė pažeidėjui taikyti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Todėl teismas, vadovaudamasis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, tokiu atveju, asmeniui padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, turėtų jo veiką perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 arba 2 dalį, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju F. F. atžvilgiu bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, jo veika neperkvalifikuotina pagal atitinkamą ANK straipsnį, nes neturi administracinio nusižengimo požymių.

Skirdamas administracinę nuobaudą už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytas, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose numatytas, atsakomybę lengvinančias aplinkybes – F. F. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, be to, administracinį nusižengimą jis padarė sulaukęs 65 metų amžiaus, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį, jo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius F. F. – anksčiau administracine tvarka nebaustas, pensininkas, 83 metų amžiaus. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, tačiau F. F. skirtina švelniausia ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta nuobauda - įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 3 punktais, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

F. F. (F. F.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį skirti įspėjimą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną F. F. (F. F.) atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.