Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Arūno Dirvono, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei L. G., atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovui Viktor Ostrovnoj uždarame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. (K. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 19). Byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Šio ginčo esmė – Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui K. K. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. ar buvo teisinis pagrindas pareiškėjui nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86, 87 straipsnių nuostatas.

Prieglobsčio prašytojo byloje (duomenys neskelbtini) (toliau – prieglobsčio byla) esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-04-12 apie 14.20 val. Kalvarijos užkardos veikimo teritorijoje, Kalvarijos sav., (duomenys neskelbtini) km. Ribose, kelyje Suvalkai-Marijampolė-Kaunas, pasienio ruože buvo sulaikyti du asmenys. Sulaikius paaiškėjo, kad vienas jų yra (duomenys neskelbtini) pilietis, K. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tautybės, neturintis Šengeno vizos bei atvykimą patvirtinančių spaudų, pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą Nr.(duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini). Kadangi užsienietis neturėjo jokių buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą pagrindžiančių dokumentų, jis buvo sulaikytas bei pristatytas į Kalvarijos užkardą (prieglobsčio byla b. l. 1, 29-31). Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo 2012-04-12 Lazdijų rinktinės ikiteisminio skyriaus pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 291 str. 1 d. (rezoliucija) (prieglobsčio byla b. l. 1). 2012-04-13 pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos (prieglobsčio byla b. l. 5), bei Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas iki 2012-05-13 (prieglobsčio byla b. l. 7-8). 2012-05-09 nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams nuo 2012-05-13 (prieglobsčio byla b. l. 9-10).

Migracijos departamentui pareiškėjas pateikė 2012-05-21 prieglobsčio prašymą (prieglobsčio byla, b. l. 14). 2012-05-29 atlikta pareiškėjo apklausa, užpildytas prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas bei 2012-06-01 prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokolas (prieglobsčio byla, b. l. 16; 20-28; 39-45). Kaip priežastis, dėl kurių buvo priverstas išvykti iš kilmės valstybės, pareiškėjas nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2012-04-07, tikėdamasis pasiprašyti politinio prieglobsčio Lenkijoje ar Vokietijoje, per Lietuvą vyko tranzitu. Kilmės valstybėje nenorėjo atlikti privalomosios karinės tarnybos, kadangi ten yra blogos sąlygos, o jis serga (duomenys neskelbtini). Jei nebūtų išvykęs iš šalies, turėtų tarnauti kariuomenėje arba jam būtų paskirta bauda, o šiuo metu grįžus į (duomenys neskelbtini), jam gresią sulaikymas. 2012-05-29 Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas (prieglobsčio byla, b. l. 18, 19). Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas iki 2012-05-05, jis apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (prieglobsčio byla, b. l. 36).

(duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, taip pat nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso bei papildomos apsaugos), nustačius, kad prašymas neatitinka 1951 m. Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies ir Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, o jo motyvai nesusiję su tarptautinės apsaugos paieška (prieglobsčio byla, b. l. 53-55).

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2004-04-29 įstatymas Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Įstatymo 86 straipsnyje nustatytos trys prieglobsčio Lietuvos Respublikoje formos: pabėgėlio statusas, papildoma apsauga ir laikinoji apsauga. Pagal Įstatymo 76 straipsnio 1 dalį, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnyje, priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas. Įstatymo 77 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba yra iš jos išsiunčiamas. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis nustato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų negali arba bijo naudotis tos valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Įstatymo 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsčio prašytojui priima Migracijos departamentas.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo suteikti jam prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojas gali tikėtis papildomos apsaugos suteikimo tik tais atvejais, kurie apibrėžti Įstatymo 87 straipsnio 1-3 punktuose. Pagal minėtas įstatymines nuostatas, baimė dėl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniško elgesio, grėsmės prieglobsčio prašytojo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, grėsmės jo gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei, turi būti visiškai pagrįsta. Turi būti nustatyti tokie faktiniai duomenys, kurie leistų teigti esant pagrindo imtis priemonių prieglobsčio prašytojo apsaugai.

Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011-07-14 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“ (prieglobsčio byla b. l. 46-48). Atsižvelgus į surinktą informaciją apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje bei pareiškėjo bylos faktinę medžiagą, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto arba žmogaus teisių pažeidimų, todėl nėra pagrindo jam suteikti prieglobstį Lietuvoje.

Iš pareiškėjo paaiškinimų, 2012-05-29 ir 2012-06-01 apklausų metu, galima daryti išvadą, kad jo išvykimas iš (duomenys neskelbtini) yra susijęs su asmeninėmis priežastimis, o ne su pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijais. Pareiškėjas nurodė, kad bijodamas būti priverstas atlikti karinę tarnybą, kurios dėl prastų sąlygų bei ligos (serga (duomenys neskelbtini)) atlikti nenorėjo, išvyko iš šalies. Nors oficialiai ir nepriklauso (duomenys neskelbtini) politinei partijai, tačiau turėjo dalinti partijos reklaminius lankstinukus, kai šie bus pagaminti, politinio persekiojimo nepatyrė, sugrįžus į kilmės valstybę jam gresia sulaikymas už dezertyravimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo išvadą, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta jokiomis realiai egzistuojančiomis priežastimis. Remiantis byloje surinkta informacija, nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia diskriminacinio pobūdžio persekiojimas, kuris kiltų dėl jo priklausymo tam tikrai rasei, religijai, tautybei, socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Prieš pareiškėją nebuvo panaudoti jokie veiksmai, kurie prilyginami persekiojimui Įstatymo bei 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso prasme. Tai, kad jam sugrįžus į kilmės valstybę gresia sulaikymas, nesietina su asmeninio pobūdžio persekiojimu 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlio statuso ir Įstatymo 86 straipsnio prasme. Bausmės už pilietinių pareigų nevykdymą – vengimą tarnauti privalomoje karinėje tarnyboje gali skirtis priklausomai nuo šalies ir jos paprastai nėra laikomos persekiojimu. Apibendrinus, darytina išvada, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė pakankamai argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį, pavojaus (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011-07-14 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“ esančią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti ginkluoto konflikto veiksmai, dėl kurių kiltų rimta ir asmeninė grėsmė asmens gyvybei. Taip pat pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, tiesiogiai su juo susijusių aplinkybių, dėl kurių galima būtų spręsti, kad (duomenys neskelbtini) bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas vertina, jog atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad remiantis pareiškėjo pateikta ir prieglobsčio prašytojo byloje surinkta informacija, nėra pagrindo manyti, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto arba žmogaus teisių pažeidimų, todėl nėra pagrindo jam suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvoje.

Pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 1 dalį, prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl šių priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra laikomas akivaizdžiai nepagristu. Pareiškėjui nepateikus įrodymų dėl jo priklausymo rizikos grupėms ar persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimų, nėra pagrindo manyti, kad jį grąžinus į kilmės šalį jam galėtų grėsti kankinimai ar nuolatiniai šiurkštūs nežmoniški žmogaus teisių pažeidimai, kas galėtų prieštarauti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui. Teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 77 straipsnio 2 dalimi, nusprendė nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarką, ir priėmė sprendimą remdamasis motyvuota Prieglobsčio reikalų skyriaus (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (prieglobsčio byla b. l. 49-52), kurioje pateiktos visos faktinės bylos aplinkybės, taip pat nurodytas ir įstatyminis sprendimo pagrindas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė pakankamai argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį, pavojaus (duomenys neskelbtini) dėl 1951 m. Ženevos konvencijoje „Dėl pabėgėlių statuso“ išvardintų priežasčių bei dėl Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų pabėgėlio statuso kriterijų, todėl atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Atsisakius pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pastarasis prarado teisę būti Lietuvoje. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), nes priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama jį grąžinti arba išsiųsti į kilmės šalį nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir buvimo joje tvarką, piktnaudžiavo prieglobsčio procedūra, pateikdamas nepagrįstą prieglobsčio prašymą, kurį pateikė tik po jo sulaikymo praėjus keletui savaičių, o ne iš karto atvykęs į Lietuvos Respublikos teritoriją, laikytina, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio ir išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvą 2 metus nuo jo išsiuntimo dienos.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti remiantis skunde nurodytais argumentais. Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

Pareiškėjo K. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.