Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-844-317/2012

Teisėjas: Antanas Šeštokas Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00228-2012-6

2012 m. spalio 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl 2012 m. rugpjūčio 24 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. 1 d. 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: 2012 m. rugpjūčio 19 d. apie 3.00 val., nebūdamas savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nevykdė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-03-07 sprendimo- jam pagal Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardimo įstatymą skirto įpareigojimo būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo A. D. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

Apeliantas skunde ginčija teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės rūšį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą tikrina tik apeliacinio skundo ribose, kiek to prašoma skunde.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė yra teisinga, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę, o bausmės paskirtis apibūdinama per visumą jos skyrimo tikslų. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, jog skiriant bausmę A. D. , į visas šias aplinkybes buvo atsižvelgta, tačiau pažymėtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. D. teistumas nėra išnykęs. Lietuvos Respublikos BK 97 str. 1 d. nurodyta, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi teismo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimas ir bausmės atlikimas už baudžiamojo nusižengimo padarymą teistumo neužtraukia. A. D. yra tris kartus nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 245 str., padarymą, ir, nors galutinė subendrinta bausmė dar nėra atlikta, A. D. nelaikytinas turinčiu teistumą.

Tačiau, nepaisant to, kad teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog A. D. teistumas neišnykęs, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko nuteistajam arešto bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, tinkamai vertino tai, kad A. D. yra linkęs nusikalsti asmuo, kuris yra baustas ir administracine tvarka, nedirba, nors ir registruotas darbo biržoje. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. A. D. skundžiamu nuosprendžiu jau ketvirtą kartą per trumpą laiką nuteistas už tokio pat pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymą. Ankstesniais nuosprendžiais jam du kartus buvo skirta bauda, vieną kartą – laisvės apribojimo bausmė, tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti ir A. D. vėl analogiškomis aplinkybėmis nusikalto. Kolegijos nuomone, būtent griežčiausia iš BK 245 str. sankcijoje numatytų bausmių – arešto bausmė, gali užtikrinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. A. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė žemesnė nei bausmės vidurkis, ji nelaikytina aiškiai per griežta, todėl mažinti bausmės dydį pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.