Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-06-25 · Civilinė byla Nr. e2-8040-1032/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-25
Bylos Nr.
e2-8040-1032/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04854-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Zubrickaitė
Ieškovas
E. A.
Atsakovas
A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8040-1032/2018Proceso Nr. 2-06-3-04854-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.16.3; 2.6.8.10; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 446 Eur skolą, 315 Eur delspinigių, 31,59 Eur metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 4d. iki 2018 m. gegužės 28 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar parengiamųjų procesinių dokumentų.

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau jis per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą byloje, nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2016 m. gruodžio 30 d. sudarė Automobilio nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovas atsakovui nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. sausio 4 d. išnuomojo automobilį Mercedes Viano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 350 Eur nuomos kainą. 2016 m. gruodžio 30 d. tarp šalių pasirašytas automobilio perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo ieškovas atsakovui perdavė sutarties objektą. Iš automobilio perdavimo – priėmimo akto turinio taip pat matyti, jog automobilis ieškovui grąžintas 2017 m. sausio 9 d., akte nurodoma, jog transporto priemonė grąžinta tuščiu baku. Ieškovas nurodė, jog atsakovas nuomos mokesčio už automobilį nesumokėjo, grąžino automobilį tuščiu baku, todėl turi sumokėti už išnaudotą kurą. 2018 m. vasario 5 d. pretenzija ieškovas pareikalavo atsakovo įvykdyti skolinius įsipareigojimus, sumokėti delspinigius. Ieškovo paskaičiavimu atsakovo skolą sudaro 350 Eur nesumokėta nuomos kaina, 96 Eur už išnaudotą kurą, iš viso 446 Eur skola. Ieškovas, remdamasis sutarties nuostatomis apskaičiavo atsakovui 315 Eur delspinigius. Taip pat, remiantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovas apskaičiavo atsakovui 31,59 Eur palūkas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. Duomenų, jog atsakovas įsiskolinimą padengė, byloje nėra.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilini kodekso 6.1- 6.4 straipsniai, 6.522 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai bei nustatytais terminais, be to, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis). Kadangi ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis atsakovui transporto priemonę, atsakovas transporto priemonę priėmė, tačiau sutartyje nustatyta tvarka ir terminai nuomos mokesčio nesumokėjo, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, sutarties 3.5 punkte šalys susitarė, jeigu nuomininkas grąžina automobilį nuomotojui ne pilnu kuro baku, nuomininkas sumoka sumą po 1,20 Eur už litrą kuro, atsakovas automobilį grąžino ne pilnu kuro baku, todėl jam kyla prievolė sumokėti ieškovui už sunaudotą kurą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti 446 Eur skolą , kurią sudaro 350 Eur nuomos kaina ir 96 Eur kuro kaina, kaip pagrįstas, tenkintinas - iš atsakovo priteistina 446 Eur skola.

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarties 3.6 punktu atsakovas įsipareigojo už kiekvieną uždelstą sumokėti nuomos mokestį dieną mokėti ieškovui 0,5 proc. dydžio delspinigius. Bylos duomenimis nustačius, jog atsakovas prievolę pažeidė, nes praleido prievolės įvykdymo terminą, ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius kaip pagrįstas, tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistini 315 Eur dydžio delspinigiai (Civilinio kodekso 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (Civilinio kodekso 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (Civilinio kodekso 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir netesybų kreditorius gali reikalauti kartu. Mokėjimo (pelno) palūkanų ir netesybų išieškojimas kreditoriui neužkerta kelio reikalauti kitų nuostolių, jeigu jis jų patyrė didesnius, negu netesybų suma. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys buvo susitarusios dėl netesybų, ir vadovaujantis įstatymo nuostatomis kreditorius reikalauja kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iš atsakovo priteisti jam 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo pradelstos sumokėti skolos, t. y. mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bei įvertinus tai, kad ieškovas prašo teismo iš atsakovo priteisti ir 315 Eur delspinigių pagal sutartį ir 31,59 Eur kompensacinių palūkanų, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais, teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl 315 Eur delspinigių priteisimo, 31,59 Eur kompensuojamosios palūkanos įskaitomos į netesybas ir šis ieškovo ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai, 6.258, 6.261 straipsniai).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio l dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, laikytina, jog patenkinta 96 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 17 Eur išlaidos dėl žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. A. 446 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) skolos, 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 761 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt vieno euro) sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. gegužės 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur (septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo E. A. naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė