- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- eP-21-1062/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01173-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Ramutė Ruškytė (pran.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- D. Z., R. Z.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- S. M., M. M., J. B., T. S., V. M., K. M., I. S., V. J.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. Z. (atstovaujamas įstatyminio atstovo R. Z.) ir R. Z. prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-4127-629/2018 pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – S. M., M. M., J. B., T. S., V. M., K. M., I. S. ir V. J.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. A1-216; 2) Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 27 d. Valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. A1-1263 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune, išnuomojimo“. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pareiškėjui sudaryti sąlygas butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, privatizuoti Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis gyvena savininkui grąžintame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovas, pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) įstatymo nuostatas, tiek pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nusprendė suteikti valstybės garantiją, o ne kompensuoti už išlikusį nekilnojamąjį turtą A. M. paveldėtojams. Atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo šeima ginčo bute gyvena nuo 1994 m. vasario 15 d., moka mokesčius, prižiūri nekilnojamąjį turtą. Pasirinkdamas valstybės garantiją, pareiškėjas pranešė, jog pasirenka mažesnės vertės gyvenamąjį būstą, kompensuojant likusią sumą piniginėmis lėšomis, tačiau atsakovas ignoravo nuomininkų pasirinkimą ir suteikė valstybės garantiją. Pareiškėjas nesutinka su UAB „Krivita“ turto vertinimo ataskaitoje nurodytais duomenimis (vertinamo objekto apimtimi, verte). Pažymėjo, kad jis prašė patikslinti buto vertę, tačiau atsakovas prašymo netenkino ir neteisingai užpildė garantiją. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo supažindintas su UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2015 m. rugpjūčio 5 d. turto vertinimo ataskaita.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas išnuomojo jam butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau šis pastatas yra visiškai kitoje vietoje. Savanorių prospektas yra tankaus užstatymo, intensyvaus eismo, mažai želdinių turinti, todėl dėl didelio, viršijančio sanitarines normas, triukšmingumo ir dėl didelio, viršijančio sanitarines normas, oro užterštumo, pavojinga ten gyvenančių žmonių sveikatai vietovė. Pastatas yra 9 aukštų, 42 butų, statinio būklė nėra gera, todėl tokios patalpos suteikimas padarytų žalą pareiškėjo gyvenimo kokybei bei sukeltų pavojų jo ir jo šeimos sveikatai.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas pagal 1996 m. birželio 25 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį naudojasi nekilnojamojo turto registre įregistruotomis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiose patalpose pareiškėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1994 m. kovo 3 d. Ginčo patalpose taip pat yra deklaruota pareiškėjo nepilnamečio sūnaus D. Z. ir dukters T. S. gyvenamoji vieta. Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka buvo atkurtos piliečių V. M., A. M. (įpėdinių) ir S. M. nuosavybės teisės į ginčo patalpas natūra, nustatant savininkams prievolę jas išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys šių patalpų nuomininkams suteiktą valstybės garantiją. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Kauno miesto savivaldybė šias patalpas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka subnuomoja jame gyvenančiam pareiškėjui ir jo šeimos nariams, kurie pagal Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turi teisę į valstybės garantiją, numatytą Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – ir Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnyje.
Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjui nepareiškus savo ir šeimos narių valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. Al-216 „Dėl valstybės garantijos suteikimo ir valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z. ir jo šeimos nariams“, kuriuo suteikė pareiškėjui ir jo šeimos nariams (sūnui ir dukrai) valstybės garantiją, kuria įsipareigojama, kad jiems bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai buvo įtraukti į Valstybės garantijos turėtojų, kuriems išnuomojamos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę, sąrašą. Vykdydamas įstatymais nustatytą prievolę aprūpinti kitomis tinkamai įrengtomis gyvenamosiomis patalpomis nuomininkus, gyvenančius savininkams natūra grąžintose gyvenamosiose patalpose, vykdant jiems suteiktą valstybės garantiją, ir atsižvelgdamas į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, atitinka visus teisės aktais nustatytus reikalavimus bei pareiškėjo ir jo šeimos narių interesus, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. lapkričio 4 d. priėmė įsakymą Nr. Al-1263 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune, išnuomojimo“, kuriuo išnuomojo pareiškėjui, jo sūnui ir dukrai savivaldybei nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių 55,16 kv. m bendrojo ploto butą su bendrojo naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų savininkams grąžintų natūra gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (nuomos sutartyje butas Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune, rinkos vertę.
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas vilkino ginčo patalpų grąžinimo savininkams procesą, ignoravo visus atsakovo veiksmus, atliekamus įgyvendinant nuomininkams įstatymų suteiktas teises, neatvyko pasirašyti parengto valstybės garantinio dokumento dėl kitų gyvenamųjų patalpų jiems išnuomojimo ir neatliko teisės aktuose nustatytos pareigos nuomininkams atlikti tam tikrus veiksmus dėl valstybės garantijos vykdymo, nepagrįstai vengė pasinaudoti jam suteikta valstybės garantija ir neteisėtu neveikimu atsisakė ją vykdyti, t. y. per teisės aktų nustatytą terminą išsikelti iš ginčo patalpų į kitas Kauno miesto savivaldybės gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Tokie pareiškėjo veiksmai sukelia neigiamų padarinių atkurtų nuosavybės teisių savininkams (teisių perėmėjams), kuriems ginčo patalpos iki šiol nėra perduotos.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. B., S. M., V. M. atsiliepime nurodė, jog Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka buvo atkurtos V. M., A. M. (įpėdinių) ir S. M. nuosavybės teisės į ginčo patalpas natūra. Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo galioja, nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jie privalomi vykdyti ir sukelia teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims bei teisėtus lūkesčius atkurtų nuosavybės teisių savininkams (jų teisių perėmėjams).
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Regionų apygardos administracinio teismas nustatė, kad pareiškėjas pagal Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį naudojasi viešame nekilnojamojo turto registre įregistruotomis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis pastate (duomenys neskelbtini), Kaune. Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka buvo atkurtos V. M., A. M. (įpėdinių) ir S. M. nuosavybės teisės į ginčo patalpas natūra, nustatant savininkams prievolę jas išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys šių patalpų nuomininkams suteiktą valstybės garantiją. Sprendimai (įsakymai), kurių pagrindu nuosavybės teisės minėtiems asmenims buvo atkurtos, galioja, jie nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjui yra žinomi, todėl privalomi vykdyti ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims bei teisėtus lūkesčius atkurtų nuosavybės teisių savininkams (jų teisių perėmėjams). Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybė šias patalpas subnuomoja jame gyvenančiam nuomininkui – pareiškėjui ir jo šeimos nariams, kurie pagal Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turi teisę į valstybės garantiją, numatytą Kompensacijų įstatymo 9 straipsnyje. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui, jo sūnui ir dukrai 2008 m. gruodžio 17 d. buvo išduota valstybės garantija Nr. 2696, tačiau, nesutikdamas su nustatyta ginčo patalpų verte, pareiškėjas šiuos administracinius aktus apskundė administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi (bylos Nr. A525-969/2010) panaikino skundžiamus administracinius aktus ir nurodė, kad atsakovui kyla pareiga iš naujo organizuoti pareiškėjo nuomojamo buto (ginčo patalpų) įvertinimą rinkos kaina, taip pat iš naujo siūlyti pasirinkti valstybės garantijos rūšį. Atsakovas organizavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įvertinimą rinkos verte, tačiau nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. rugpjūčio 11 d. turto vertintojai negalėjo patekti į pareiškėjo butą ir jo įvertinti, kadangi šis neleido jo apžiūrėti. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-145-451/2012 įpareigojo pareiškėją leisti Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos atstovams ir turto vertintojams įeiti į išnuomotas gyvenamąsias patalpas. Apie buto apžiūros datą ir laiką pareiškėjas buvo informuotas, tačiau į pastatą neįleido (2013 m. balandžio 9 d. surašytas aktas dėl R. Z. atsisakymo leisti apžiūrėti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune). Antstolei buvo pateiktas vykdyti vykdomasis raštas dėl priverstinio sprendimo vykdymo, tačiau pareiškėjas kliudė antstolei įvykdyti minėtą teismo sprendimą, todėl pareiškėjui Kauno apylinkės teismas skyrė baudą už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą. Antstolė 2014 m. vasario 11 d. sprendimą įvykdė, o turto vertintojas UAB „Krivita“ atliko ginčo patalpų vertinimą, pateikė turto vertinimo ataskaitą Nr. 14-K-004, kurioje buvo nustatyta, kad pareiškėjo nuomojamų ginčo patalpų rinkos vertė valstybės garantijos pasirinkimui ir garantinio dokumento išdavimui yra (duomenys neskelbtini) Eur.
Regionų apygardos administracinis teismas sprendė, kad buvo įvertinti visi faktoriai, turintys įtakos buto rinkos vertei, todėl abejoti įvertinimo teisingumu ir pagrįstumu nėra pagrindo ir atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamai nustatytos turto vertės ir dėl to, kad nėra galimybės įsigyti už minėtą kainą kitą turtą.
Regionų apygardos administracinis teismas nurodė, kad atsakovas pareiškėjui ir jo šeimos nariams, gyvenantiems savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje (bute) privalėjo išduoti (ir išdavė) valstybės garantinį dokumentą (toliau – valstybės garantija). Toks garantinis dokumentas išduodamas ir grąžinamo namo, jo dalies, buto savininkui. Pažymėjo, kad savo valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo pagal atsakovo užsakymu nustatytą ginčo patalpų rinkos vertę Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjas nepareiškė ir nepateikė tinkamai užpildyto apklausos lapo dėl valstybės garantijos (rūšies) pasirinkimo. Regionų apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai apklausos lapo nelaikė tinkama pareiškėjo ir jo šeimos narių valios išraiška dėl valstybės garantijos pasirinkimo. Atsakydamas į pareiškėjo prašymą, atsakovas 2014 m. birželio 20 d. raštu informavo, kad nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo pateikta turto vertės nustatymo pažyma ir pakartotinai siūlė pasirinkti valstybės garantiją. Tačiau išnaudojus visus įmanomus dokumentų įteikimo būdus (siunčiant registruotais laiškais, paliekant pranešimus apie registruotos pašto korespondencijos atsiėmimą pašto skyriuje, antstolės kvietimus atvykti arba paskambinti į antstolės S. V. kontorą) iki 2015 m. vasario 13 d. dokumentų įteikti nepavyko.
Regionų apygardos administracinis teismas nurodė, kad atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo poziciją (kviečiamas neatvyksta ir dokumentų nepasiima), 2015 m. vasario 27 d. valstybės garantijoje įrašė žymą „Valstybės garantijos turėtojai valstybės garantijos nepasirašo nesant galimybės jos įteikti asmeniškai“ ir ją patvirtino savo parašu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas veikė objektyviai ir operatyviai, vadovaudamasis įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia imperatyvais (principais), ėmėsi visų veiksmų, siekiant teisės aktų nustatyta tvarka pranešti pareiškėjui ir jo šeimos nariams dėl valstybės garantijos pasirinkimo. Pažymėjo, kad nurodytos procedūros buvo atliktos tik per keletą metų dėl paties pareiškėjo trukdymo atsakovui atlikti teisės aktais nustatytas pareigas. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl garantijos išdavimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Regionų apygardos administracinis teismas nustatė, kad atsakovas, tęsdamas pareiškėjui suteiktos valstybės garantijos vykdymo procedūras, pateikė užsakymą turto vertinimo paslaugas teikiančios Auditas ir konsultacijos turto vertintojams, kurie 2015 m. rugpjūčio 5 d. nustatė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, rinkos vertę valstybės garantijos vykdymui – (duomenys neskelbtini) Eur, 2015 m. rugsėjo 3 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas apie pradedamą vykdyti 2015 m. vasario 27 d. jam suteiktą valstybės garantiją, nurodė valstybės garantijos vykdymui nustatytą buto vertę ir pasiūlė pasirinkti vieną iš šiuo metu galimų skirti savivaldybei priklausančių butų, tačiau šis raštas taip pat grįžo pareiškėjui neįteiktas. Atsakovas 2015 m. lapkričio 4 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. Al-1263, kuriuo išnuomojo valstybės garantijos turėtojams (pareiškėjui, jo sūnui ir dukrai) savivaldybei nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių 55,16 kv. m bendrojo ploto butą su bendrojo naudojimo patalpomis, taip pat buvo parengta nustatytos formos Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir išsiųsta pareiškėjui, tačiau šis raštas taip pat grįžo pareiškėjui neįteiktas.
Regionų apygardos administracinis teismas sprendė, kad atsakovas nustatyta tvarka atliko visus privalomus veiksmus valstybės garantijos pareiškėjui (ir jo šeimos nariams) suteikimo ir vykdymo procese, nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, siekė juos apsaugoti, išnaudojo visas teisėtas priemones, padėdamas pareiškėjui tinkamai įgyvendinti įstatymais suteiktą teisę į valstybės garantiją ir priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą patenkinti.
Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai įteisino atsakovo įvykdytą pareiškėjo nuomojamo buto vertinamojo bendrojo ploto sumažinimą nuo 29,42 kv. m iki 20,86 kv. m. Tačiau kitų dviejų butų, besinaudojančių tų pačių bendro naudojimo patalpų, kaip ir pareiškėjas, trečdaliais, nuomininkams, kaip ir pareiškėjui, 2008 m. pabaigoje buvo išduotos valstybės garantijos, į kurių butų vertes buvo įskaičiuotos ir butams priskirtų bendro naudojimo patalpų trečdalių vertės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-969/2010 buvo panaikinta valstybės garantija Nr. 2696 būtent todėl, kad buto vertė buvo nustatyta neteisingai, t. y. nebuvo įvertinti butui priklausantis balkonas su stogu, 5,32 kv. m sandėlis (rūsys), priklausantis butui, pro buto langus atsiverianti puiki panorama ir kita, tačiau ne todėl, kad būtų buvęs įvertintas per didelis 29,42 kv. m buto plotas (vietoj vien 20,86 kv. m kambario).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad ginčo buto vertinimui turto vertintojas neteisėtai naudojo verčių zonas (pareiškėjo 2016 m. liepos 14 d. su patikslintu skundu pateikta UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 14-K-004). Teismo posėdžio metu UAB „Krivita” atstovė paaiškino, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, skirtingai nuo visų gretimų (duomenys neskelbtini) gatvės pastatų, kurie yra pastatų verčių zonoje 15.4, yra priskirtas žymiai pigesnei verčių zonai – 15.9, nors jo vieta nesiskiria nuo gretimų namų vietos. V. J. teigimu, ginčo butą ji pagal verčių zoną 15.4 būtų įvertinusi žymiai brangiau (apie 45 proc.). Taigi, nustačius ginčo buto rinkos vertę, panaudojant tam nekilnojamojo turto verčių zonas, buvo pažeistas reikalavimas buto rinkos vertę nustatyti individualaus vertinimo būdu.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, nesutikimas su ginčo buto įvertinimu negali būti laikomas valios dėl garantijos pasirinkimo nepareiškimu. UAB „Krivita“ vertinimo ataskaitos išvadoje nurodyta, kad šioje ataskaitoje nustatyta ginčo buto rinkos vertė, be kita ko, pareiškėjui neprivaloma. Atsakovas nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kodėl pareiškėjas apklausos dėl garantijos pasirinkimo lape privalėjo remtis jam neprivaloma, atsakovo užsakymu nustatyta ginčo patalpų verte. Tai, kad pareiškėjo valia dėl garantijos pasirinkimo netiko (nepatiko) atsakovui, nereiškia, jog ta valia buvo pareikšta netinkamai ir todėl atsakovas gali laikyti pareiškėją laiku nepareiškusiu valios dėl garantijos pasirinkimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovo teigimu, teismas dėl įrodymų pasisakė aiškiai, visus įrodymus vertino, prie bylos prijungė tuos, kuriuos pagrįstai laikė turinčiais reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad pareiškėjui buvo apribotos teisės teikti įrodymus ar kitaip buvo pažeistos jo teisės į teisingą teismą.
Atsakovas prašymą prijungti naujus įrodymus apeliaciniame procese laikė nepagrįstu. Byloje yra surinkti visi rašytiniai įrodymai, kad būtų atskleista bylos esmė. Todėl, atsakovo nuomone, apeliacinio skundo motyvas, jog teismui tinkamai neišanalizavus įrodymų, turi būti prijungti nauji įrodymai bei skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas, yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, byloje yra pateikta ginčo buto nuomos sutartis, Nekilnojamojo turto buto (patalpos) kadastro duomenys, valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. sausio 20 d. išrašas, kuriuose nurodyta, jog ginčo buto plotas yra 20,86 kv. m. Šie rašytiniai įrodymai nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti ar panaikinti, todėl yra teisingi.
Atsakovas nurodė, kad ginčo turto vertinimas buvo atliktas teisės aktų nustatyta tvarka bei jį atliko turto vertintojai, turintys atitinkamą kvalifikacinį turto vertintojo pažymėjimą bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo turto vertinimo ataskaita parengta teisingai, laikantis teisės aktų ir nėra pagrindo nesiremti turto vertinimo ataskaita išduodant pareiškėjui valstybės garantiją. Turto vertintojas detaliai pagrindė turto vertinimo ataskaitoje, kodėl buvo pasirinktas vienas ar kitas vertinimo metodas ar verčių zona, o pareiškėjas nenurodo argumentų bei nepateikia rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog vertinimo metodas ar verčių zona yra pasirinkta netinkama. Vertinant objektą buvo atsižvelgta į objekto lokalizaciją, inžinerinę infrastruktūrą, pastato inžinerinę įrangą ir inžinerinę komunikacijų būklę, pastato ir patalpos fizinį amžių ir būklę, susisiekimo, privažiavimo galimybes, panašių butų sandorių kainas ir sąlygas Žaliakalnyje, tokių butų pasiūlą bei paklausą ir kitus kriterijus.
Atsakovas pažymėjo, kad Pareiškėjas Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir terminais nepateikė atsakovui tinkamai užpildyto apklausos lapo dėl valstybės garantijos (rūšies) pasirinkimo, o atsakovui išnaudojus teisės aktuose numatytas galimybes pakartotinai informuoti pareiškėją dėl jo užpildyto apklausos lapo trūkumų pašalinimo ir teisės pasirinkti valstybės garantiją įgyvendinimo tvarkos, laikytina, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjas nepareiškė savo ir šeimos narių valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo. Apklausos lapas dėl valstybės garantijos (rūšies) pasirinkimo yra teisės aktų nustatytos ir patvirtintos formos, šio apklausos lapo negalima keisti, prirašyti savo laisva forma pageidaujamos informacijos. Tačiau pareiškėjas ne tik iškraipė tekstą, pats parašė pageidaujamą kompensacijos dydį, įvardijo asmenis, kurie neturi teisės gauti valstybės garantijos ir kitas nuostatas. Taigi pareiškėjas nebuvo tinkamai užpildęs apklausos lapo ir savavališkai darė pakeitimus šiame apklausos lape.
Trečiasis suinteresuotas asmuo T. S. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė, kad su visais skunde pateiktais argumentais sutinka ir juos palaiko bei prašo apeliacinį skundą tenkinti. Valstybės garantijos išdavimo procedūrą reglamentuojantys teisės aktai suteikia teisę pareiškėjui (ir jo šeimos nariams) nesutikti su atsakovo pateikta nuomojamų patalpų verte ir ši teisė negali būti nepagrįstai ir nemotyvuotai ignoruojama atsakovo. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas siekė informuoti dėl apklausos lapo užpildymo trūkumų pašalinimo tik pareiškėją, tačiau neinformavo kitų pareiškėjo šeimos narių, pagal įstatymus turinčių teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą. Turto vertinimas atliktas neteisingu pagrindu, nes ginčas dėl buto vertės yra iškilęs dar 2008 m. ir iki turto vertinimo užsakymo išspręstas nebuvo, o turto vertinimas atliktas pažeidžiant Turto vertinimo metodikos reikalavimus.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4127-629/2018 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo turto (pareiškėjo nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune) plotas yra užfiksuotas byloje (paties pareiškėjo) pateiktame valstybės įmonės „Registrų centras“ butų (patalpų) sąraše pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. sausio 20 d. išraše. Be to, ir pats pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kuriais pagrįstų, kad ginčo turto plotas buvo didesnis nei nustatytas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl pareiškėjo argumento, jog vertinant nuomojamą turtą (butą) neteisėtai ir nepagrįstai panaudotos nekilnojamojo turto verčių zonos, sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog turto vertintojas ginčo buto vertinimo metodo parinkimą detaliai pagrindė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, todėl abejoti metodo parinkimo teisingumu nėra pagrindo. Buvo įvertinti visi faktoriai, lemiantys buto rinkos vertę, todėl abejoti įvertinimo teisingumu ir pagrįstumu nėra pagrindo. Nekilnojamojo turto verčių zonos nebuvo vienintelis ir lemiantis kriterijus, nustatant galutinę buto vertę. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bei matyti iš Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 14-K-004, vertinant butą, buvo taip pat atsižvelgta į objekto lokalizaciją, inžinerinę infrastruktūrą, pastato inžinerinę įrangą ir inžinerinę komunikacijų būklę, pastato, patalpos fizinį amžių ir būklę, susisiekimo, privažiavimo galimybes, panašių butų sandorių kainas ir sąlygas Žaliakalnyje, tokių butų pasiūlą ir paklausą bei kt. Pareiškėjo prašymas vadovautis 2008 m. spalio 29 d. UAB „Census Optimus“ ginčo buto turto vertės nustatymo ataskaita Nr. VN-08/10-347 yra nepagrįstas, kadangi jau minėta galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi panaikinta pareiškėjui suteikta valstybės garantija ir joje nustatyta nuomojamo buto vertė pripažinta neteisinga.
Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog savo valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo pagal atsakovo užsakymu nustatytą ginčo patalpų rinkos vertę Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjas nepareiškė ir nepateikė tinkamai užpildyto apklausos lapo dėl valstybės garantijos (rūšies) pasirinkimo, kadangi pareiškėjo 2014 m. birželio 9 d. užpildytame ir notaro patvirtintame apklausos lape dėl valstybės garantijos pasirinkimo pareiškėjo nurodyta nuomotų patalpų (buto) vertė neatitiko atsakovo teisės aktų nustatyta tvarka atlikto buto vertinimo metu nustatytos jo vertės, taigi pareiškėjas šiame lape iš esmės išreiškė ne valstybės garantijos pasirinkimą, o nesutikimą su jam siūloma valstybės garantija. Be to, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pats savo veiksmais trukdė atsakovui atlikti teisės aktais nustatytas pareigas suteikti pareiškėjui ir jo šeimos nariams valstybės garantiją, kadangi dokumentų su pakartotiniu siūlymu pasirinkti valstybės garantiją ir tinkamai užpildyti lapą pareiškėjas neatsiimdavo, nors atsakovas ėmėsi visų veiksmų, siekdamas teisės aktų nustatyta tvarka pranešti pareiškėjui ir jo šeimos nariams dėl valstybės garantijos pasirinkimo.
Teisėjų kolegija pabrėžė, jog valstybės garantinio dokumento išdavimas savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, yra savivaldybės vykdomųjų institucijų pareiga. Valstybės garantijos nuomininkui išdavimas negali būti priklausomas vien nuo jo valios. Atkūrimo įstatymas netoleruoja ir nenumato situacijų, kai valstybės garantija gyvenamojo namo, jo dalies ar buto nuomininkui nebūtų išduodama. Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas ir jo šeimos nariai nepasirašo arba atsisako pasirašyti valstybės garantiją, savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo valstybės garantijos dokumente įrašo ir savo parašu patvirtina atitinkamą žymą. Taigi nuomininko ir jo šeimos narių nepasirašymas valstybės garantiniame dokumente nedaro valstybės garantijos negaliojančia.
V.
Pareiškėjas R. Z. ir į bylą neįtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu pareiškėjas D. Z. (atstovaujamas įstatyminio atstovo R. Z.) pateikė prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4127-629/2018. Pareiškėjai prašo atnaujinus procesą panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį, o išnagrinėjus bylą iš naujo apeliacine tvarka, pareiškėjo R. Z. apeliacinį skundą tenkinti, panaikinant Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą ir tenkinant pareiškėjo R. Z. skundą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Z. prašymą atnaujinti procesą nurodytoje administracinėje byloje grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Pareiškėjas D. Z. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.
Pareiškėjas R. Z. teigia, kad jis yra padavęs teismui ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę kreiptis į Valstybės įmonę „Registrų centras“ dėl teisingo ginčo turto suformavimo ir įregistravimo. Pareiškėjo R. Z. teigimu, minėto teismo proceso metu nustačius naują aplinkybę, administracinio teismo procesas turėjo būti sustabdytas. Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šios aplinkybės nevertino, pareiškėjas laiko, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Dėl šių priežasčių yra pagrindas proceso atnaujinimui.
Pareiškėjas D. Z. nurodo, kad nebuvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą, kurią nagrinėjo administraciniai teismai. Tokiu būdu iš pareiškėjo D. Z. buvo atimta galimybė ginti savo interesus. Pareiškėjo D. Z. teigimu, jam buvo užkirstas kelias pateikti prašymus, įrodymus, paaiškinimus, kurie turėjo esminės įtakos bylos baigčiai ir turi reikšmės proceso atnaujinimui. Atsakovas apklausos lapą dėl valstybės garantijos įteikė tik R. Z., tokiu būdu ignoruodamas D. Z. kaip vieną iš garantijos gavėjų. D. Z. ginčo patalpose gyvena nuo gimimo iki šiol (prašymo atnaujinti procesą padavimo dienos), jam yra nustatyta rekomendacija ruošti pamokas prie gero apšvietimo (šiuo metu gyvenamoji patalpa yra su dideliais langais, o atsakovo kitos siūlomos patalpos yra su labai mažais langais). Pareiškėjas pažymi, kad pagal 2016 m. liepos 20 d. teisių į garantiją perleidimo sutartį T. S. perleido D. Z. teisę pasirinkti ir gauti T. S. priklausančią valstybės garantiją. Pareiškėjo vertinimu, motina D. P. ir tėvas R. Z. nėra teisiškai išprusę, todėl negalėjo tinkamai atstovauti D. Z. interesų administracinėje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į prašymus atnaujinti procesą prašo pareiškėjų prašymų netenkinti. Atsakovo nuomone, nepilnamečio pareiškėjo D. Z. interesus administracinėje byloje atstovavo tėvas R. Z.. Atsakovas pažymi, kad vaiko interesai yra apginami ne jam pačiam tiesiogiai dalyvaujant teisminiame procese, bet per vaiko įstatyminį atstovą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ginčijami atsakovo dokumentai buvo priimti, kai pareiškėjui D. Z. nebuvo keturiolikos metų, todėl atitinkamai jo interesus šioje byloje atstovavo pareiškėjas R. Z.. Dėl pareiškėjo R. Z. prašyme nurodytų argumentų atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. Z. prašymo nušalinti teisėjus.
Tretieji suinteresuoti asmenys D. M. ir V. M. atsiliepime į prašymus atnaujinti procesą nurodo, kad pareiškėjas D. Z. gyvena Vilniuje ir pareiškėjai savo prašymais atnaujinti procesą vilkina pareiškėjų iškeldinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2019 m. sausio 21 d. ir 2019 m. sausio 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-4127-629/2018, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktų pagrindu.
Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinėje teisenoje proceso atnaujinimo institutas yra numatytas ABTĮ IV dalyje. Proceso atnaujinimas yra pripažįstamas išimtine ir galutine įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015).
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šio įstatymo IV dalies 1 skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-146-17/2012). Pabrėždamas šios proceso stadijos išimtinumą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais; antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-444-84/2008).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai proceso atnaujinimą sieja su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. Z. apeliacinio skundo, paliekant galioti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės sprendimus (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. A1-216, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 27 d. Valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. A1-1263 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune, išnuomojimo“).
Kaip minėta, pareiškėjai savo prašymus atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktais, pagal kuriuos procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, taip pat jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktu, šis pagrindas skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-78-858/2017; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-224/2011). Taigi procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą; 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.
Vertinant tai, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartyje pasisakyta dėl D. Z. teisių ir pareigų, pažymėtina, jog pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-57/2011), todėl vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl tokio asmens buvo pasisakyta (2009 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-272/2009). Pabrėžtina ir tai, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį.
Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties, teisėjų kolegija tiesiogiai dėl pareiškėjo D. Z. teisių ir pareigų nepasisakė. Administracinėje byloje buvo vertinami atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai, atsakovo sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas, taip pat nagrinėti pareiškėjo R. Z. veiksmai atsakovo skiriamos valstybės garantijos procedūros metu. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas D. Z. prašyme atnaujinti procesą nenurodė, kurioje 2018 m. spalio 24 d. nutarties dalyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė tiesiogiai dėl pareiškėjo teisių ir pareigų. Nors pareiškėjas D. Z. teigia, kad jo neįtraukus trečiuoju suinteresuotu asmeniu, jis negalėjo teikti paaiškinimų ir įrodymų, kurie galėjo turėti esminės įtakos bylos baigčiai, tačiau prašyme nenurodo, kokias konkrečias naujas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus būtų pateikęs pareiškėjas, kurių negalėjo pateikti jo įstatyminis atstovas R. Z. bylos nagrinėjimo metu, ir kurie pakeistų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje atlikto aplinkybių vertinimą ar leistų pripažinti atsakovo sprendimus nepagrįstais ir neteisėtais. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šias aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 24 d. tiesiogiai dėl pareiškėjo D. Z. teisių ir pareigų nepasisakė, todėl pagrįstai nebuvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu .
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, kai paaiškėja, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Neteisėta teismo sudėtis gali būti konstatuota, nustačius ABTĮ 44 straipsnio nuostatų pažeidimus. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdamas nusišalinti arba būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, inter alia (lot. be kita ko, įskaitant) teisėjas pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių teisėjo nešališkumu.
Teismo nešališkumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje, yra vienas pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismo nešališkumas yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių (žr., pvz., 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).
Pareiškėjo teigimu, kito teismo proceso metu nustačius naują aplinkybę, administracinio teismo procesas turėjo būti sustabdytas. Tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šios aplinkybės 2018 m. spalio 24 d. nutartyje nevertino, pareiškėjas laiko, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.
Išnagrinėjusi pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, kuriomis iš esmės pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas nepagrindė teisėjų šališkumo tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektu.
Įvertinusi tai, kad byloje nėra įrodymų dėl galimo teisėjų šališkumo nagrinėjant bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo R. Z. prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punktu.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje, remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R. Z. ir D. Z. prašymų netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4127-629/2018.
Nutartis neskundžiama.