Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. K. (toliau vadinama Pareiškėju) skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-15 nutarties, kuria atmestas Pareiškėjo skundas dėl 2015-12-15 Utenos AVPK tyrėjos ir 2015-12-23 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Skundu nesutinkama su ikiteisminio tyrimo nepradėjimu pagal Pareiškėjo pareiškimus, ginčijamas Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-15 nutarties teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų.

BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad nepagrįstas baudžiamojo proceso pradėjimas nesant tam pakankamo pagrindo yra neleistinas, nes taip būtų pažeistos nepagrįstai įtarinėjamo žmogaus teisės. Todėl jei aiškiai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Nagrinėjamu atveju 2015-12-15 tyrėjos nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors Pareiškėjas skunduose teigia apie galimą nusikalstamų veiksmų pagal BK 235 str. atlikimą, tačiau teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl Pareiškėjo skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai. Skundžiamoje teismo nutartyje bei tyrėjos ir prokuroro priimtuose nutarimuose ikiteisminio tyrimo nepradėjimo pagrindas bei motyvai išdėstyti ir su šiuo vertinimu skundą nagrinėjantis teismas sutinka.

BK 235 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. BK 235 str. prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjusysis asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis.

Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad buvo pradėti, atliekami ir nutraukti ikiteisminiai tyrimai bylose Nr. 50-9-00167-12 ir Nr. 50-9-00086-14 dėl galimo sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo ir iššvaistymo, dokumentų klastojimo, aplaidaus ir apgaulingo apskaitos tvarkymo ir kt. Jų metu buvo tiriamos Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, o jas ištyrus, ikiteisminiai tyrimai nutraukti nustačius, jog nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjo manymu, šių tyrimų metu liudytojais apklausti J. M., J. Z., G. L., V. R., N. V. davė melagingus parodymus, dėl ko jie turi atsakyti baudžiamąja tvarka. Tačiau teismas pažymi, kad jokie objektyvūs duomenys nepatvirtino nei Pareiškėjo nurodytų teiginių, nei kokių nors jo nurodytų asmenų minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose duotų parodymų sąmoningo iškraipymo ar pan., duodančio pagrindą ikiteisminio tyrimo dėl Pareiškėjo nurodomų aplinkybių pradėjimui ir minėtų asmenų veiksmų kriminalizavimui ir patraukimui baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 str. Teismas pažymi, kad Pareiškėjo skunduose subjektyviai dėstomi, prielaidomis grindžiami, formalūs teiginiai apie galimai nusikalstamus J. M., J. Z., G. L., V. R. ir kitų asmenų veiksmus bei nepasitenkinimas ikiteisminio tyrimo subjektų sprendimais dėl tyrimų nutraukimo bylose Nr. 50-9-00167-12 ir Nr. 50-9-00086-14 nesudaro BK 235 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Gi jis pats apklausiamas liudytoju (2015-12-08 apklausos protokolas b.l. 24) teigia, kad tie asmenys, dėl kurių jis kreipėsi, jo nuomone ar manymu, liudijo melagingai, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės už kitas, pareiškėjo manymu, padarytas veikas. Tokia pareiškėjo nuomonė laikytina subjektyvia, o atsižvelgiant į tai, kad jis pats yra asmeniškai suinteresuotas savo inicijuojamais ikiteisminiais tyrimais, dėl kurių buvo priimti atitinkami procesiniai sprendimai, teismas vertina, kaip piknaudžiavimą procesu.

Esant šioms aplinkybėms ir manant, kad nebuvo pagrindo ikiteisminio tyrimo pradėjimui dėl Pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių, konstatuotina, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-15 nutartis yra teisėta bei pagrįsta, o ją naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. K. (I. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-15 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.