Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-02-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-101-919/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-92-416/2019Nutartis · 2019-12-23Marijampolės apylinkės teismas
  2. Apeliacija2020-02-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-02-19
Bylos Nr.
AN2-101-919/2020
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00277-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelijus Rauckis (pirm.)
Institucija
Marijampolės AVPK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-101-919/2020Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00277-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutartiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. K. (toliau – M. K.) atstovo advokato D. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties M. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. K. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2019 m. birželio 4 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį (du administraciniai nusižengimai), 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „M. S.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir įsiliedamas į transporto priemonių srautą, nedavė kelio keliu važiuojančiam automobiliui „V.P.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį kliudė. Toliau važiavo (duomenys neskelbtini) g. ir prieš pradėdamas lenkti automobilį „V.P.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikino, kad baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, lenkdamas įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8 ir 3 priedo 1 skyriaus 1.3 punktų reikalavimus, tai yra, kirsdamas siaurą dvigubą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją, nepaliko saugaus tarpo tarp dešinio šono, dėl ko grįždamas į savo eismo juostą kliudė automobilį „V.P.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Už minėtų nusižengimų padarymą M. K. paskirta subendrinta 850 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesių terminui.

2. Šį 2019 m. birželio 4 d. nutarimą M. K. apskundė Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimu skundą tenkino iš dalies ir panaikino skundžiamo nutarimo dalį, kurioje M. K. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (dėl automobilių kontakto žiedinėje sankryžoje) ir administracinę teiseną šioje dalyje nutraukė. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, M. K. palikta Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. birželio 4 d. nutarimu paskirta 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su tokia Marijampolės apylinkės teismo nutartimi M. K. atstovas advokatas D. G., apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir M. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties ir fakto.

3.1. Skunde nurodo, kad ekspertizė šiuo atveju neturi konkretaus atsakymo „taip“ arba „ne“, ekspertizės akto išvadose abejonių yra daugiau nei tikslumo ir tikslių atsakymų, todėl šiuo atveju remiantis teismų praktika visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (nekaltumo prezumpcija). Skunde pažymima, jog Marijampolės apylinkės teismas nepasisakė apie tai, jog eismo įvykio metu ir ekspertizės atlikimo metu skyrėsi ne tik M. K. transporto priemonės padangos (jų dydis, plotis), tačiau ir ratlankiai, kas sudaro esminius prieštaravimus. Akivaizdu, jog ekspertizės tikslas buvo nustatyti ar automobiliu „M. S.“ galėjo padaryti nuotraukose matomos įbraukimus automobiliui „V.P.“, tačiau kyla esminis klausimas kaip tiksliai galima nustatyti, jog tokie įbrėžimai ir apgadinimai buvo padaryti, jei eismo įvykio metu ir ekspertizės metu skyrėsi padangų ir ratlankių dydis. Ekspertizės akte yra nurodyta, jog automobilio „V.P.“ galinio dešiniojo srities lako - dažų dangos pažeidimai buvo padaryti slystamai kontaktuojant su plokščiu glotniu, smulkiai gruoblėtu paviršiumi, tikėtina automobilio galo kryptimi. Vėl gi tai yra tik tikimybė, tačiau ne faktas. Šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas milimetrų tikslumu, todėl tai yra dar viena faktinė aplinkybė, jog ekspertizėje yra nurodytos tik prielaidos, tačiau ne konkretūs pagrįsti ir ištirti faktai, leidžiantys daryti neabejotiną išvadą, jog M. K. policijos pareigūnų ir pirmosios instancijos teismo buvo nubaustas pagrįstai. Šiuo atveju atlikta ekspertizė ir jos akte užfiksuoti rezultatai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad minimas eismo įvykis kilo ir dėl M. K. kaltės.

3.2. Skundo autorius pažymi, jog prie apeliacinio skundo yra pridėtos fotonuotraukos, kuriose aiškiai matyti, jog automobilis „M. S.“ yra apgadintas jau iš anksčiau, apgadinimai yra lygiai tose pačiose vietose kaip ir nuotraukose esančiose byloje, taip pat ekspertizės akte. Nuotraukos pateikiamos elektroniniame formate ir matyti tų nuotraukų padarymo data, kuri yra gerokai ankstesnė, nei šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamas įvykis. Šios nuotraukos iš esmės patvirtina faktą, jog M. K. nepadarė jam inkriminuojamo eismo įvykio ir neapgadino kito automobilio „V.P.“.

3.3. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Marijampolės apylinkės teismo nurodyti argumentai, jog M. K. sustojo sankryžoje apžiūrėti ar automobilis „V.P.“ nesustojo ir ar tarp jų nebuvo kontakto, todėl nubaustas asmuo M. K. neišvengiamai turėjo pajausti automobilių susidūrimą, o tuo labiau atsitrenkta buvo važiuojant į priekį, dėl ko vairuotojas tikrai galėjo matyti, jog atsitrenkė į kitą automobilį. Šiuo atveju teismas klaidingai įvertino faktines bylos aplinkybes, teismas nevertino, jog manevro metu M. K. matė, jog automobilis „V.P.“ yra arti, kelyje manevro atlikimo metu nežymiai susimėtė, todėl kaip apdairus ir sąžiningas vairuotojas sustojo įsitikinti, ar tikrai nieko nenutiko, ar automobilis nesustojo ir ar nebuvo kontakto. M. K. nurodė, jog smūgio nejautė. Priešingai „V.P.“ vairuotojas teigia, kad smūgis aiškiai jautėsi ir jo automobilį net sumėtė. Tačiau kaip galima jausti smūgį, jei jo nebuvo, o M. K. automobilio apgadinimai dar gerokai ankščiau prieš inkriminuojamą įvykį.

Atsiliepimas

4. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas R. G. pateikė atsiliepimą į M. K. atstovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį, kadangi ji yra teisėta ir pagrįsta. Apeliacinio skundo argumentai yra išsamiai išnagrinėti ir aptarti skundžiamoje nutartyje, todėl pagrindo panaikinti teismo nutartį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra. M. K. nubaustas administracine tvarka pagrįstai ir nuobauda paskirta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. M. K. atstovo advokato D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. M. K. atstovo apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ekspertizės aktu ir ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, jog M. K. veikoje yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

7. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai tenkino tik iš dalies M. K. skundą jo administracinio nusižengimo byloje. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutartį.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. K. (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „M. S.“ ir prieš pradėdamas lenkti automobilį „V.P.“ neįsitikino, kad baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, lenkdamas įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas siaurą dvigubą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją (ANK 417 straipsnio 8 dalis įvykio metu galiojusi redakcija), nepaliko saugaus tarpo tarp dešinio šono, dėl ko grįždamas į savo eismo juostą kliudė automobilį „V.P.“ (ANK 417 straipsnio 3 dalis) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (ANK 426 straipsnio 1 dalis). Teismas, atmesdamas M. K. skundą ir patvirtindamas, jog M. K. pagrįstai nubaustas dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, rėmėsi byloje surinktais duomenimis: liudytojų N. Č., P. D., D. P., E. G., L. A. parodymais, taip pat, rašytine bylos medžiaga (eismo įvykio fiksavimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, N. Č., L. A., E. G. rašytiniais paaiškinimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, ekspertizės aktu). Visus byloje esančius duomenis apylinkės teismas laikė patikimais ir nesvarstė jų leistinumo aspektų.

10. Apygardos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog byloje esantis ekspertizės aktas yra neaiškus ir netikslus, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog šioje administracinio nusižengimo byloje esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas (60-69 b.l.) vertinamas kaip objektyvus įrodymas byloje, kuris patvirtina Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos komisariato pareigūno nutarime nurodytas faktines aplinkybes dėl automobilių kontakto (duomenys neskelbtini), jiems jau išvažiavus iš žiedinės sankryžos. Kaip ir Marijampolės apylinkės teismas nurodė, taip ir aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog teismai neturi pagrindo kvestionuoja eksperto pasirinktų tyrimo metodų, taktikų ir kitų tyrimo priemonių, kuriomis prieinama prie specialaus pobūdžio motyvuotų išvadų, be to, ekspertas yra prisiekęs dėl išvados teisingumo, atsako už savo padarytos ekspertizės akto pagrįstumą ir tikrumą. Abejoti šiuo dokumentu ir jame nurodytomis išvadomis teismai neturi pagrindo. Be to, ir liudytojų parodymai dėl automobilio „V.P.“ apgadinimų lokalizacijos sutampa su ekspertizės akte esančiomis išvadomis, fotonuotraukos, eismo įvykio fiksavimo protokolu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu ir patvirtina bei įrodo tai, kad M. K. aplenkęs automobilį „V.P.“ ir grįždamas į savo eismo juostą nepaliko saugaus tarpo tarp dešinio šono, dėl ko grįždamas savo automobiliu „M. S.“ kliudė automobilį „V.P.“. Be to, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog netgi pats M. K. tiek apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog pasižiūrėjęs į savo dešinę pusę matė šalia esantį automobilio „V.P.“ priekį, todėl nuvažiuodamas dar stebėjo automobilį „V.P.“ ar šis nesustoja ir ar nerodo kitų įspėjamųjų ženklų, be to, pats M. K. sustojo įsitikinti ar nėra automobilio apgadinimų, kadangi nebuvo įsitikinęs ar tarp automobilių nebuvo jokio susidūrimo. Šis M. K. paaiškinimas rodo, jog jis pats įtarė, kad tarp jo vairuojamo automobilio „M. S.“ ir automobilio „V.P.“ buvo susidūrimas. Kitaip, jeigu M. K. būtų įsitikinęs, kad tarp jo vairuojamo automobilio ir „V.P.“, nebuvo jokio kontakto, jam nebūtų jokio tikslo žvalgytis atgal ar sustoti ir apžiūrėti automobilį.

11. Be to, M. K. atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad automobilis „M. S.“ jau prieš įvykį buvo apgadintas būtent toje vietoje, kuri buvo vertinta ekspertizės atlikimo metu ir fotografuota policijos pareigūnų apžiūrint automobilį po įvykio, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad iš pateiktų nuotraukų neįmanoma identifikuoti ant automobilio esančių apgadinimų lokalizacijos, kadangi automobilio nuotraukos nėra ryškios ir fotografuota iš toli. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad ekspertizės atlikimo metu automobilio „M. S.“ padangos ir ratlankiai buvo kitokie nei įvykio metu, tačiau ant pastarojo automobilio policijos pareigūnai užfiksavo apgadinimus tame pačiame aukštyje, kaip ir užfiksavo Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas.

12. Nors M. K. viso proceso metu savo kaltę neigė, tačiau jo parodymai paneigti byloje esančių ir aukščiau aptartų duomenų visetu. Pažymėtina, kad vertinant M. K. versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Nagrinėjamu atveju liudytojų N. Č., P. D., D. P., E. G., L. A. dėstomos įvykio aplinkybės nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl netikėti liudytojų nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Netikėti aukščiau paminėtais nurodytų liudytojų parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad jie tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas visus aukščiau paminėtus įrodymus įvertino netinkamai. Tuo labiau, kad liudytojai nėra susiję su M. K. jokiais ryšiais, byloje nėra duomenų, rodančių, kad jie siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl jų paaiškinimais pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog M. K. nuosekliai laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad M. K. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. Apeliacinio skundo argumentai M. K. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gruodžio 23 d nutartį palikti nepakeistą ir M. K. atstovo advokato D. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Aurelijus Rauckis