- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-684-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08278-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Vytautas Kursevičius, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- Z. U.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovei Z. U. dėl našlių pensijos permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyrius ieškiniu, patikslintu reikalavimu prašė priteisti iš atsakovės Z. U. 9 247,31 Eur valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos permoką. Nurodė, jog atsakovė, kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo, nuslėpė faktą, kad su mirusiu sutuoktiniu buvo išsituokusi dar (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo paskirta ir mokama našlių pensija bei nukentėjusių asmenų našlių pensija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės Z. U. ieškovui VSDFV Šiaulių skyriui 9 247,31 Eur valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos permoką. Priteisė iš atsakovės valstybei 277 Eur žyminio mokesčio.
3. Teismas nustatė, kad atsakovė Z. U. (duomenys neskelbtini) baigė Vilniaus prekybos technikumą ir įgijo prekių žinovo kvalifikaciją. Šią aplinkybę teismas vertino pakankamu pagrindu spręsti, jog atsakovė turėjo pakankamą išsilavinimą suprasti, kad jei yra išsituokusi, tai našlės pensijos gauti neturi teisės, todėl teismas sprendė, jog atsakovė sąmoningai nuslėpė faktą, kad yra išsituokusi ir suprato, jog našlių pensijos bei nukentėjusių asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos išmokas gauna be teisėto pagrindo.
Šalies argumentai
4. Teismas sprendė, kad ieškovas su ieškiniu kreipėsi nedelsiant po sužinojimo apie tai, kad atsakovė yra išsituokusi, todėl atsakovės atstovės prašymo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą netenkino, nes toks terminas dar nebuvo pasibaigęs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
5. Apeliaciniu skundu atsakovė Z. U. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas negalėjo priteisti iš atsakovės sumokėti permoką antrą kartą, kai yra priimtas galiojantis VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimas ir jau vykdomos pensijos permokos išskaitos iš atsakovės senatvės pensijos. Tai prieštarauja suformuotai teismų praktikai.
5.2. Teismas šioje byloje nepagrįstai nesivadovavo specialiomis teisės normomis, įtvirtintomis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnyje.
5.3. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį. Nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą kreipėsi po 19 metų nuo našlių pensijos skyrimo atsakovei. Ieškovas turėjo teisę patikrinti atsakovės su prašymu skirti našlės pensiją pateiktus duomenis žymiai anksčiau, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl tiek metų ja nepasinaudojo.
5.4. Teismas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio nuostatas, kurios nustato civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas nepagrįstai vertino, kad našlių ir nukentėjusių asmenų našlių pensijos permokos susidarė dėl pačios atsakovės kaltės.
5.5. Teismas savo sprendime rėmėsi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau –Pensijų įstatymas) 44 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tačiau klaidingai aiškino ir taikė šias teisės nuostatas, nes nenurodė, kaip atsakovė šią pareigą pažeidė, apie kokias aplinkybes ji turėjo per 10 d. pranešti teritoriniam skyriui, jei nuo prašymo pateikimo dienos jokios aplinkybės nepasikeitė.
5.6. Teismas savo sprendime nieko nepasisakė dėl atsakovės argumentų, susijusių su VSDFV bei jos teritoriniams skyriams, kaip viešojo administravimo institucijoms, keliamais Viešojo administravimo įstatymo nustatytais reikalavimais.
5.7. Teismas pažeidė teisinio proporcingumo principą, nes visa apimtimi tenkino ieškinį, o priteistos sumos dydis atsakovei, kurios vieninteles pajamas sudaro senatvės pensija, yra nepakeliama našta.
5.8. Teismas, priteisdamas iš atsakovės našlių pensijos permoką, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – materialiųjų teisių ir pareigų, o toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skunde nurodoma, kad apeliantė nenuslėpė ištuokos fakto, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes apeliantė, kreipdamasi su prašymu dėl našlių pensijos skyrimo kartu su sutuoktinio mirties liudijimu pateikė santuokos liudijimą. VSDFV Šiaulių skyrius neturėjo jokio teisinio pagrindo gavus prašymą bei pateiktus reikiamus dokumentus našlių pensijai gauti, tikrinti santuokos galiojimo faktą. Apeliantė, pateikdama prašymą našlių pensijai skirti bei reikiamus dokumentus dėl šios išmokos skyrimo, prisiėmė pilną atsakomybę, patvirtindama tai savo parašu.
6.2. Iš suformuotos LVAT teismų praktikos, matyti, kad VSDFV skyriaus priimti sprendimai, neužkirto kelio reikšti ieškinio bendros kompetencijos tvarka dėl pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Kitokiu būdu VSDFV Šiaulių skyrius negalėjo apginti savo pažeistų interesų, atgauti visos padarytos žalos, atsiradusios kaltais išmokos gavėjos veiksmais, nepasinaudojant teismine tvarka, siekiant užtikrinti išieškomą žalą, taikant laikinąją apsaugos priemonę.
6.3. VSDFV Šiaulių skyrius apie savo pažeistą teisę sužinojo tik 2016-08-08, o 2016-09-21 jau kreipėsi su ieškiniu į teismą, taigi akivaizdu, kad terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo sužinojimo momento apie savo pažeistą teisę.
6.4. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo skundžiami VSDFV Šiaulių skyriaus priimti sprendimai nustatyta tvarka. VSDFV Šiaulių skyrius yra savarankiškas juridinis asmuo, atsakingas ir už valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos išieškojimą visais aukščiau nurodyto įstatymo atvejais, todėl teikiant ieškinį CPK tvarka dėl žalos atlyginimo, nebuvo jokio teisinio pagrindo traukti byloje Fondo valdybą trečiuoju asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Byloje kilo ginčas dėl pareikšto ieškinio atsakovei dėl valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos permokos.
8. Nagrinėjamu atveju ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius teismo prašė priteisti iš atsakovės Z. U. 9 247,31 Eur valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos permoką.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1997-06-18 atsakovė pateikė prašymą našlės pensijai skirti, nurodė, kad vyras gavo senatvės pensiją. 1997-07-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo paskirta ir mokama našlių pensija po 30,25 Lt (o nuo 2015-01 po 21 Eur) per mėnesį ir 1997-10-29 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1997-07-31 buvo paskirta ir mokama nukentėjusiųjų asmenų našlių pensija po 75 Lt (o nuo 2015-01 po 26,28 Eur) per mėnesį. Vykdant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015-03-16 įsakymu Nr. V-134 patvirtintas Našlių pensijos skyrimo pagrįstumo tikrinimo laikinosios tvarkos nuostatas, buvo tikrinami įrašai Lietuvos Valstybės istorijos archyve ir 2016-08-08 buvo rastas įrašas apie tai, kad atsakovės santuoka nutraukta dar (duomenys neskelbtini), ši informacija bei ištuokos akto įrašo kopija nedelsiant pateikta ieškovui. 2016-08-10 ieškovo sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad atsakovė neteisėtai, nuslėpusi santuokos nutraukimo faktą, gavo iš ieškovo 3 473,01 Eur našlių pensijos ir 6 180,67 Eur nukentėjusių asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos permoką. Atsakovė buvo apie tai informuota ir paraginta permoką grąžinti.
10. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėtas dydis iš gavėjo išieškomas pensiją mokančios įstaigos vadovo sprendimu.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nagrinėjamu atveju našlių pensijos skyrimas ir mokėjimas yra viešosios teisės reglamentavimo sritis, ginčo teisiniai santykiai atsirado ieškovui vykdant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 9 dalis). Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką nustato ABTĮ (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
12. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės yra susijęs su viešojo administravimo subjekto veiksmais ir su administraciniais pensijų permokos grąžinimo santykiais, t. y. vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu VSDFV Šiaulių skyriaus paskirtos ir išmokėtos našlių pensijos permokos priteisimo. Administraciniai teismai nagrinėja bylas, kuriose ginčas kyla iš administracinių teisinių santykių, tai buvo pažymėta ir 2006-08-30 bei 2008-09-03 Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse dėl rūšinio teismingumo.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjama byla teisminga administraciniam teismui, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimas naikintinas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir ši civilinė byla perduotina pagal teismingumą nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui (CPK 25 straipsnis, 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 36 straipsnio 1 dalis).
14. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavus nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas, jis bus išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 36 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą ir civilinę bylą pagal ieškovo VSDFV Šiaulių skyrius ieškinį atsakovei Z. U. dėl našlių pensijos permokos priteisimo perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.